# Žmogaus galimybės skraidyti

105 klausimai su teisingais atsakymais. ULO (ultralengvųjų orlaivių) piloto teorijos egzaminas, Lietuva.
Egzamine šio dalyko testas yra 20 klausimų, išlaikymo riba 75 proc. (15 teisingų iš 20).

Šaltinis: pilotai.lt teorijos testai. Naudojama tik asmeniniam mokymuisi.

---

## 1. Kas atsakingas už sveikatos būklės palaikymą?

- [ ] darbdavys
- **[TEISINGAS]** pats pilotas
- [ ] aviacijos medicinos ekspertai

> Piloto sveikatos būklės palaikymas yra pačio piloto atsakomybė – jis turi rūpintis tinkama fizine ir psichine būkle, kad galėtų saugiai skraidyti.

## 2. Prieš pat skrydį sunegalavote. Jūs:

- [ ] niekam apie tai nesakote ir toliau ruošiatės skristi
- [ ] perspėjate kartu skrendančius kolegas, kad nesveikuojate
- **[TEISINGAS]** atsisakote skristi

> Jei pilotas jaučia, kad yra nesveikas, jis turi atsisakyti skristi, kad neužkrautų pavojaus sau ir keleiviams.

## 3. Didžiausią Žemės atmosferos dujų dalį sudaro:

- [ ] deguonis
- **[TEISINGAS]** azotas
- [ ] anglies dvideginis

> Azotas (N₂) – apie 78 %, Deguonis (O₂) – apie 21 %, Argonas (Ar) – apie 0,93 %, Anglies dioksidas (CO₂) – apie 0,04 % .

## 4. Koks oras tankesnis?

- **[TEISINGAS]** šaltesnis
- [ ] šiltesnis

> Šaltas oras yra tankesnis , nes šiluma plečia oro molekules, o vėsa jas sutraukia. Todėl šaltas oras turi didesnį tankį .

## 5. Didėjant aukščiui temperatūra laipsniškai mažėja:

- **[TEISINGAS]** 0,65C kas 100 m
- [ ] 0,5C kas 100 m
- [ ] 1,65C kas 150 m

> Standartinis atmosferos temperatūros mažėjimo greitis yra apie 6,5 °C per 1000 m arba 0,65 °C kas 100 m.

## 6. Kvėpavimo proceso metu oras įtraukiamas į plaučius. Ką raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) gabena iš plaučių į audinius?

- **[TEISINGAS]** Deguonį
- [ ] gliukozę
- [ ] anglies monoksidą

> Eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į audinius, kur jis reikalingas organizmo funkcionavimui.

## 7. Kaip krauju transportuojamas anglies dvideginis?

- **[TEISINGAS]** kraujo plazmos pagalba
- [ ] baltaisiais kraujo kūneliais
- [ ] eritrocitų pagalba

## 8. Didėjant aukščiui, santykinis deguonies kiekis ore:

- [ ] didėja
- [ ] mažėja
- **[TEISINGAS]** nekinta

> Santykinis kiekis (%) nesikeičia, nes oro sudėtis išlieka ta pati (78 % azoto, 21 % deguonies ir t. t.). Absoliutus deguonies kiekis (t. y. molekulių skaičius) mažėja.

## 9. Didėjant aukščiui, oro tankumas:

- **[TEISINGAS]** mažėja
- [ ] didėja
- [ ] nekinta

> Kylant aukštyn, atmosferos slėgis mažėja – kuo aukščiau, tuo oro dalelių mažiau, todėl oro masė ir slėgis mažėja .

## 10. Koks iš išvardintų cheminių junginių vykstant normaliai medžiagų apykaitai pašalinamas iš organizmo per plaučius?

- [ ] švino tetratėliau
- **[TEISINGAS]** anglies dvideginis
- [ ] gliukozė

## 11. Įsisavinamo deguonies kiekis, didėjant aukščiui:

- [ ] didėja
- **[TEISINGAS]** mažėja
- [ ] nesikeičia

> Atmosferos slėgis su aukščiu mažėja , todėl ir deguonies dalinis slėgis (t. y. kiek jo patenka į plaučius) taip pat mažėja .

## 12. Dėl kurio pakitusio aplinkos parametro, padidėjus skridimo aukščiui, organizmas gauna mažiau deguonies?

- [ ] Temperatūros
- **[TEISINGAS]** Slėgio
- [ ] Procentinio deguonies santykio su kitomis įkvepiamomis dujomis

> Atmosferos slėgis su aukščiu mažėja , todėl ir deguonies dalinis slėgis (t. y. kiek jo patenka į plaučius) taip pat mažėja .

## 13. Koks yra normalus minutinis kvėpavimo tūris?

- **[TEISINGAS]** dažnis 15-20 kartų per min., o įkvepiame vienu kartu apie O,5-0,6 l oro tai 8 litrai per min.
- [ ] 3 l
- [ ] 5 l

> Normalus minutinis kvėpavimo tūris ramybės būsenoje yra apie 7–9 litrų per minutę. Vidutinis kvėpavimo dažnis : 15–20 kartų per minutę, tūris per įkvėpimą ~0,5–0,6 l.

## 14. Kaip vadinamas deguonies badas, galintis stipriai paveikti pilotą?

- [ ] hiperventiliacija
- **[TEISINGAS]** hipoksija
- [ ] hipotermija

> Hipoksija – tai būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies , reikalingo normaliam funkcionavimui.

## 15. AngIies monoksidas:

- [ ] lengvai atpažįstamas dėl specifinio kvapo
- [ ] lengvai atpažįstamas dėl specifinės spalvos
- **[TEISINGAS]** sunkiai atpažįstamas, nes jis bekvapis ir beskonis

> Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.

## 16. Anglies monoksido efektai organizme:

- **[TEISINGAS]** veikia nepastebimai ir mirtinai, 10-20proc. koncentracija- skauda galvą, silpna pykina, o virš 40 proc.- sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla, traukuliai, oda rožinės spalvos
- [ ] Išoriškai pastebėti anglies monoksido poveikio neįmanoma
- [ ] Anglies monoksidas organizmui neturi jokio poveikio.

> Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.

## 17. Kokių dujų kiekis kraujyje iš esmės reguliuoja kvėpavimo dažnį?

- [ ] Deguonis
- **[TEISINGAS]** anglies dvideginio
- [ ] anglies monoksido

> Organizmas kvėpavimo dažnį daugiausiai reguliuoja pagal anglies dvideginio kiekį kraujyje. Kuo santykinai daugiau anglies dvideginio, tuo dažniau žmogus kvėpuoja.

## 18. Kokioms dujoms hemoglobinas, esantis raudonuose kraujo kūneliuose, turi didesnę trauką?

- [ ] deguoniui
- [ ] anglies dvideginiui
- **[TEISINGAS]** anglies monoksidui

> Anglies monoksidas daug kartų labiau prisiriša prie hemoglobino negu deguonis todėl yra labai didelė rizika mirtinai nusinuodyti.

## 19. Sugedusi variklio dujų išmetimo sistema kelia pavojų apsinuodyti:

- **[TEISINGAS]** anglies monoksidu
- [ ] anglies dvideginiu
- [ ] azotu

> Sugedus variklio išmetimo sistemai (pavyzdžiui, jei yra nesandarumų ar pažeistas duslintuvas), į orlaivio saloną gali patekti anglies monoksidas (CO) – bekvapės, bespalvės ir labai pavojingos dujos. Jų įkvėpimas net ir mažais kiekiais ilgą laiką gali sukelti: galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, sąmonės netekimą, o sunkiais atvejais – mirtį dėl deguonies trūkumo kraujyje.

## 20. Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti:

- [ ] Lėtinis
- **[TEISINGAS]** lėtinis ir ūmus
- [ ] ūmus

> Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti: Ūmus – kai nuodinga medžiaga į organizmą patenka per trumpą laiką (vieną ar kelis kartus), dažnai sukelia staigius ir stiprius simptomus.(Pvz. įkvėpus didelį kiekį amoniako ar prarijus nuodų). Lėtinis – kai organizmas ilgą laiką veikiamas mažų kiekių nuodingų medžiagų, kurios palaipsniui kaupiasi.(Pvz. ilgalaikis darbas su švinu ar gyvsidabriu be tinkamos apsaugos).

## 21. Ar keleivio rūkomos cigaretės dūmas daro poveikį deguonies kiekiui piloto kraujyje?

- **[TEISINGAS]** daro
- [ ] nedaro
- [ ] nedaro iki 4270 m aukščio

> Cigaretės dūmuose yra anglies monoksido (CO), kuris jungiasi su hemoglobinu kraujyje daug stipriau nei deguonis. Dėl to: Mažėja deguonies kiekis kraujyje , nes hemoglobinas nebegali pernešti pakankamai deguonies į audinius. Šis poveikis yra reikšmingas net žemame aukštyje , o kylant į didesnį aukštį, kur oro slėgis ir deguonies kiekis natūraliai mažėja, rūkymo poveikis dar labiau sustiprėja .

## 22. Dėl hiperventiliacijos:

- **[TEISINGAS]** organizme padidėja deguonies ir sumažėja anglies dvideginio kiekis
- [ ] organizme sumažėja deguonies ir sumažėja anglies dvideginio kiekis
- [ ] organizme sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio kiekis

> Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.

## 23. Dideliame aukštyje nehermetiniame lėktuve deguonies kiekis, kuris skverbiasi per plaučių membranas į kraują, yra:

- **[TEISINGAS]** sumažėjęs dėl mažo aplinkos slėgio
- [ ] sumažėjęs dėl žemos temperatūros
- [ ] nepakitęs, kaip jūros lygyje

> Dėl sumažėjusio atmosferos slėgio deguonies dalinis slėgis mažėja, todėl deguonies pasisavinimas į kraują sumažėja.

## 24. Kaip keičiasi deguonies procentinis santykis ore, didėjant aukščiui?

- [ ] mažėja
- [ ] didėja
- **[TEISINGAS]** nekinta

> Oro sudėtis procentais lieka pastovi (~21 % deguonies, 78 % azoto, ir t.t ), nors absoliutus oro slėgis mažėja.

## 25. Ar raumenų jėga sumažėja apsinuodijus anglies monoksidu?

- **[TEISINGAS]** taip
- [ ] ne

> Apsinuodijus anglies monoksidu (CO) , sumažėja deguonies pernaša kraujyje, nes CO jungiasi su hemoglobinu 200–250 kartų stipriau nei deguonis. Dėl to: Į raumenis ir kitus audinius patenka nepakankamai deguonies . Raumenys silpnėja , atsiranda nuovargis , o sunkesniais atvejais – raumenų koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.

## 26. Skrendate orlaiviu, kurio kabina nehermetinė. Koks mažiausias aukštis, kuriame reikia užsidėti deguonies kaukę?

- [ ] 5200 m
- **[TEISINGAS]** 3050 m
- [ ] 2500 m

## 27. Greitas arba gilus kvėpavimas, ypač kai naudojamas deguonis, gali sukelti:

- [ ] hipoksiją
- **[TEISINGAS]** hiperventiliacijos pavojų
- [ ] miopiją

> Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.

## 28. Siūlomas hiperventiliacijos gydymo būdas yra:

- [ ] dažninti kvėpavimą
- **[TEISINGAS]** Lėtinti kvėpavimą ir/ar kvėpuoti iškvėptomis dujomis
- [ ] panaudoti deguonies kaukę

> Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro. Lėtesnis kvėpavimas į maišelį padeda atstatyti CO₂ lygį.

## 29. Sumažėjęs deguonies kiekis organizme vadinamas:

- **[TEISINGAS]** hipoksija
- [ ] hiperventiliacija
- [ ] baro trauma

> Hipoksija – tai būklė, kai organizmui ar jo dalims trūksta deguonies . Gali kilti dėl mažo deguonies kiekio ore (pvz., aukštai kalnuose ar skrydžio metu), kvėpavimo sutrikimų, apsinuodijimų (pvz., anglies monoksidu).

## 30. Anksčiausiai pasireiškiantis hipoksijos požymis yra:

- [ ] mieguistumas
- **[TEISINGAS]** euforija

> Hipoksijos požymiai yra: euforija tada mieguistumas, koordinacijos sutrikimas, galvos skausmas, dilgčiojimas, pakitęs kvėpavimas, raumenų silpnumas, susilpnėjusi atmintis, susilpnėja regėjimo jautrumas, tunelinis matymas, sąmonės sutrikimai, cianozė, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, sąmonės praradimas ir mirtis

## 31. Būdingiausias hiperventiliacijos požymis yra:

- [ ] lėtas kvėpavimas
- [ ] euforija
- **[TEISINGAS]** svaigulys

> Hiperventiliacija sumažina CO₂ lygį, o tai pagrindinis faktorius, kuris gali sukelti galvos svaigimą ir galvos skausmą.

## 32. Dažnas kvėpavimas dėl susijaudinimo, susirūpinimo ar judesių sutrikimo gali sukelti:

- **[TEISINGAS]** Hiperventiliaciją
- [ ] hipoksija

> Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.

## 33. Jūs esate nedideliame - iki 3050 m (10000 pėdų) aukštyje. Ką galėtų reikšti padažnėjęs kvėpavimas ir požymiai, panašūs į hipoksija?

- **[TEISINGAS]** hiperventiliaciją
- [ ] miopiją
- [ ] baro traumą

> Esant iki 3050 m (10 000 pėdų) aukštyje, oro slėgis sumažėja, todėl organizmas pradeda kompensuoti sumažėjusį deguonies kiekį dažnesniu kvėpavimu.

## 34. Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:

- **[TEISINGAS]** didėja
- [ ] mažėja
- [ ] nekinta

> Rūkymas mažina hemoglobino deguonies pernešimo pajėgumą, didindamas hipoksijos riziką.

## 35. Rūkymas sukelia:

- **[TEISINGAS]** ankščiau hipoksiją, labai sumažina kraujo sugebėjimą prisijungti deguonį
- [ ] Rūkymo žala neturi didelės įtakos
- [ ] Rūkymas sukelia raumenų spazmus, nuovargį

> Cigarečių dūmuose esantis CO 2 ir kitos medžiagos mažina deguonies pernešimą taip skatina hipoksiją.

## 36. Iki kurio aukščio, lėktuvui skrendant, pilotas sugeba veikti, nepatirdamas hipoksijos?

- **[TEISINGAS]** 3050 m (10000 ft)
- [ ] 6100 m (20000 ft)
- [ ] 9150 m (30000 ft)

## 37. Ar hipoksiją gali parodyti keistas fizinis arba protinis elgesys?

- [ ] negali
- **[TEISINGAS]** gali

> Hipoksija – tai deguonies trūkumas organizme, o pirmiausia nukenčia smegenys , kurios yra labai jautrios deguonies stygiui.

## 38. Atsisakę skrydžio po nardymo su akvalangu ir kvėpavimo suspaustu oru, jūs sumažinate:

- [ ] hipoksijos pavojų
- [ ] hiperventiliacijos pavojų
- **[TEISINGAS]** dekompresijos ligos pavojų
- [ ] pavojų apakti

> Po nardymo su akvalangu ar kvėpavimo suspaustu oru organizmo audiniuose padaugėja azoto. Jei iš karto po nardymo iškeliaujate į didesnį aukštį (pavyzdžiui, skrydį lėktuvu), slėgio sumažėjimas priverčia azota plėstis, taip sukeldamas dekompresijos ligą.

## 39. Kokios dujos, ištirpusios kraujyje, daugiausiai kenkia dekompresijos ligos atveju?

- [ ] deguonis
- **[TEISINGAS]** azotas
- [ ] anglies dvideginis
- [ ] angles monoksidas

> Kylant greitai azotas ištirpęs audiniuose formuoja burbuliukus, sukeldamas taip dekompresijos ligą.

## 40. Kiek laiko iki skrydžio turi palaukti davęs kraujo pilotas?

- **[TEISINGAS]** 24 val.
- [ ] 12 val.
- [ ] 20 val.

## 41. Kuriam laikui reikia atidėti skrydį, jei nardėte su akvalangu ne giliau kaip 10 m (30 pėdų)?

- [ ] 6 val.
- **[TEISINGAS]** 12 val.
- [ ] 24 val.

## 42. Kuriam laikui reikia atidėti skrydį, jei nardėte su akvalangu giliau kaip 10 m (30 pėdų)?

- [ ] 6 val.
- [ ] 12 val.
- **[TEISINGAS]** 24 val.

## 43. Pulso dažniui įtakoja veiksniai:

- **[TEISINGAS]** deguonies kiekis ore, stresas, fizinis krūvis
- [ ] fizinė veikla
- [ ] Stresas

> Deguonies kiekis ore – sumažėjęs deguonies lygis (pvz., aukštyje) gali padidinti pulsą, kad organizmas kompensuotų deguonies trūkumą. Stresas – išskiria adrenalino ir kitų hormonų, kurie padidina širdies ritmą. Fizinis krūvis – didina širdies susitraukimų dažnį, kad raumenys gautų daugiau deguonies.

## 44. Teigiamų +G perkrovų metu:

- **[TEISINGAS]** Sumažėja smegenų aprūpinimas krauju, sustoja kraujotaka akių tinklainėse
- [ ] vidaus organai kyla aukštyn, smegenys aprūpinamos krauju
- [ ] vidaus organai leidžiasi žemyn, smegenys pilnai aprūpinamos krauju

> +G perkrovos (teigiamos perkrovos) – tai situacijos, kai kūnas patiria didesnį nei normalų jėgos padidėjimą, dažniausiai kylant į viršų ar pasukant orlaivį. Dėl šios perkrovos kraujas nuteka į kūno apačią (kojas ir pilvą), o smegenys ir akys gali būti nepakankamai aprūpinami krauju.

## 45. Neigiamų -G perkrovų metu:

- **[TEISINGAS]** Padidėja arterinis ir veninis kraujo spaudimas galvos srityje, kraujas suteka į smegenis, gali sutrūkinėti akies kraujagyslės
- [ ] Padidėja veninis kraujo spaudimą galvos srityje, kraujas teka iš smegenų
- [ ] Padidėja arterinis spaudimas

> Neigiamos - G perkrovos atsiranda, kai kūnas patiria pagreitį žemyn (pvz., greitai leidžiantis ar verčiantis orlaiviu aukštyn kojomis). Dėl šios perkrovos: Kraujas staigiai traukiasi link galvos , todėl galvos srityje labai padidėja tiek arterinis, tiek veninis kraujo spaudimas .

## 46. Nuo kokios teigiamos +G perkrovos dydžio žmogus gali prarasti sąmonę:

- [ ] 3,5 G
- [ ] 1 G
- **[TEISINGAS]** 5G
- [ ] 6 G

## 47. VestibiuIiarinis aparatas atsakingas už:

- [ ] kūno orientaciją erdvėje
- **[TEISINGAS]** pusiausvyrą/ koordinaciją
- [ ] judesius

> Vestibuliarinis aparatas (esančias vidinėje ausyje) yra pagrindinė sistema, padedanti kūnui išlaikyti pusiausvyrą .

## 48. Nuo ko daugiausiai priklauso akies prisitaikymo tamsoje greitis?

- [ ] nuo gero fizinio pasiruošimo
- **[TEISINGAS]** nuo kontrasto tarp ankščiau patirtos šviesos ryškumo ir tamsos laipsnio naujoje aplinkoje
- [ ] nuo gero profesinio pasiruošimo

> Akies prisitaikymo tamsoje greitis (t. y. naktinis regėjimas ) daugiausia priklauso nuo: Šviesos pokyčio stiprumo : kuo staigesnis ir didesnis kontrastas tarp buvusio šviesos ryškumo ir tamsos, tuo ilgiau trunka prisitaikyma.

## 49. Kiek laiko užtrunka adaptacija šviesai?

- [ ] 5-10 minučių
- **[TEISINGAS]** 5-10s
- [ ] 30-60s

## 50. Kiek laiko užtrunka adaptacija tamsai?

- **[TEISINGAS]** 30-60 min.
- [ ] 10min.
- [ ] 20min.
- [ ] 15min.

> Rodopsino degradacija yra labai greita, jo regeneracija daug lėtesnė. Todėl adaptavimas (akis) nuo šviesos iki tamsos reikalauja kur kas daugiau laiko nei nuo tamsios iki šviesos: akims gali užtrukti iki 45 minučių, kad "prisikabintų" prie tamsos. Po trumpo, bet labai ryško apšvietimo prisitaikymas (akis) gali užtrukti iki valandos.

## 51. Kas sukelia trumparegystę arba toliaregystę?

- **[TEISINGAS]** akies obuolio pailgumas arba akies ragenos iškilimas
- [ ] akies ragenos iškilimas
- [ ] akies obuolio pailgumas

## 52. Koks regėjimo aštrumas laikomas normaliu?

- **[TEISINGAS]** 1
- [ ] 2
- [ ] 0,5

> Regėjimo aštrumas - mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų

## 53. Toliaregystė koreguojama?

- [ ] cilindriniais lęšiais
- [ ] skleidžiamaisiais lęšiais
- **[TEISINGAS]** glaudžiamaisiais lęšiais

> Toliaregystė (hiperopija) atsiranda, kai akies optinė sistema per silpna arba akis per trumpa – todėl vaizdas susiformuoja už tinklainės . Glaudžiamieji lęšiai (teigiami, + dioptrijų) sutelkia spindulius anksčiau, taip perkeldami vaizdą ant tinklainės , ir leidžia matyti geriau.

## 54. Trumparegystė koreguojama?

- [ ] cilindriniais lęšiais
- **[TEISINGAS]** skleidžiamaisiais lęšiais
- [ ] glaudžiamaisiais lęšiais

> Trumparegystė (miopija) atsiranda, kai akies obuolys yra per ilgas arba akies lūžio galia per stipri–todėl šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę . Skleidžiamieji lęšiai (neigiami,- dioptrijų) išsklaido šviesą , kad ji būtų sufokusuota tiksliai ant tinklainės , pagerindami matymą į tolį.

## 55. Į akį patenkančios šviesos kiekį reguliuoja?

- [ ] ragena
- [ ] Lęšis
- **[TEISINGAS]** rainelė
- [ ] tinklainė

> Rainelė – tai spalvota akies dalis, esanti aplink vyzdį. Ji veikia kaip diafragma: sutraukdama arba išplėsdama vyzdį , reguliuoja, kiek šviesos patenka į akies vidų – panašiai kaip fotoaparato diafragma.

## 56. Dienos metu didžiausia tikimybė pastebėti kitą lėktuvą yra:

- **[TEISINGAS]** kai vaizdas fokusuojamas tinklainės kolbelėse
- [ ] kai vaizdas fokusuojamas tinklainės lazdelėse (periferijoje)

> Dienos metu regėjimą daugiausia užtikrina kolbelės , esančios tinklainės centre (ypač geltonojoje dėmėje / centrinėje duobutėje ). Kolbelės yra atsakingos už: spalvų matymą , detalų regėjimą ir gerą regėjimo aštrumą esant ryškiai šviesai.

## 57. Nakties metu didžiausia tikimybė pastebėti kitą lėktuvą yra:

- [ ] kai vaizdas fokusuojamas tinklainės kolbelėse ( centre)
- **[TEISINGAS]** kai vaizdas fokusuojamas tinklainės lazdelėse (periferijoje)

> Lazdelės – tai šviesai jautrūs receptoriai, esantys tinklainės periferijoje , kurie puikiai veikia prieblandoje ir tamsoje . Naktį, kai šviesos labai mažai, būtent lazdelės leidžia aptikti silpnus šviesos šaltinius ir judesį – todėl naktį geriau pastebimi objektai yra tie, kurie fokusuojasi ne centre, o šiek tiek šonuose (periferijoje) .

## 58. Stebint tuščią regėjimo lauką, akys fokusuoja žvilgsnį šiame nuotolyje:

- **[TEISINGAS]** 1-2 metrai
- [ ] 20 metrų
- [ ] begalybė

> Kai žmogus žiūri į tuščią lauką , kuriame nėra aiškaus objekto, į kurį būtų galima fokusuoti , akis automatiškai pereina į „tuščio lauko “ trumparegystė. Tyrimais nustatyta, kad daugumos žmonių šis taškas yra apie 1–2 metrus nuo akių .

## 59. Kokiais akių judesiais patartina ore ieškoti kito orlaivio?

- [ ] akys nesustodamos juda
- **[TEISINGAS]** akių judesiai trumpi su reguliariais stabtelėjimais
- [ ] ilgai stebint kaip galima didesnį dangaus plotą

> Ieškant kitų orlaivių ore, svarbu neperkrauti akių ir nepavargti . Todėl rekomenduojama atlikti trumpus, sistemingus akių judesius , reguliariai stabtelint ir leidžiant akims sutelkti dėmesį į atskiras sritis. Tokiu būdu geriau aptinkami mažesni ir tolimesni objektai, o regėjimo našumas išlieka aukštas.

## 60. Sunkiau pastebėti orlaivį priešais save, kai šis:

- **[TEISINGAS]** skrenda susidūrimo kursu
- [ ] neskrenda susidūrimo kursu

> Kai orlaivis skrenda tiesiai į tave susidūrimo kursu , jo vaizdas tarsi nekinta – jis atrodo stacionarus ir nesikeičia dydžiu ar pozicija tinklainėje. Dėl to jį sunkiau pastebėti, nes akis ir smegenys daugiausia pastebi judėjimą ar pokyčius aplinkoje. Tokie objektai dažnai būna nepastebėti arba pastebimi per vėlai.

## 61. Kokiu greičiu tiesiai į jus skrendantis orlaivis atrodys didėjantis?

- [ ] pastoviu
- **[TEISINGAS]** didėjančiu
- [ ] mažėjančiu

> Kai orlaivis skrenda tiesiai į jus, jo vaizdas tinklainėje didėja didėjančiu greičiu – jis atrodo vis didesnis ir artėja vis sparčiau, nes atstumas tarp jūsų mažėja. Tai reiškia, kad jo matomas dydis auga greičiau ir greičiau, ypač artėjant susidūrimo taškui. Laiką iki susidūrimo apskaičiuojame dalindami atstumą iš greičio: t = 5 Nm / 500 mazgų = 0,01 valandos. Kadangi valanda turi 3600 sekundžių, paverčiame laiką į sekundes: t = 0,01 × 3600 = 36 sekundės.

## 62. Du orlaiviai, atitinkamais 150 mazgų ir 350 mazgų greičiais, priešprieša artėja vienas prie kito. Matomumas yra neribotas, bet susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 5 jūrmylės (Nm). Po kiek sekundžių apytikriai įvyks susidūrimas, jeigu nebus imtasi priemonių

- [ ] 24 sek
- **[TEISINGAS]** 36 sek
- [ ] 45 sek

> Duoti du orlaiviai, kurie artėja vienas prie kito su greičiais 150 mazgų ir 350 mazgų. Bendras jų artėjimo greitis yra 500 mazgų (150 + 350 = 500). Pradinė atstumo reikšmė, kai nustatytas susidūrimo pavojus, yra 5 jūrmylės.

## 63. Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią baltą ir raudoną mirksinčią šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?

- **[TEISINGAS]** kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į kairę
- [ ] kitas orlaivis kerta jūsų kursą į dešinę
- [ ] kitas orlaivis artėja tiesiai įjus
- [ ] kitas orlaivis tolsta nuo jūsų

## 64. Du orlaiviai atitinkamais 120 mazgų ir 380 mazgų greičiais, priešprieša artėja vienas prie kito. Matomumas - 5 jūrmylės (Nm), bet susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 2 jūrmylės (Nm). Po kiek sekundžių apytikriai įvyks susidūrimas, jeigu nebus imtasi priemonių?

- **[TEISINGAS]** 14 sek
- [ ] 24 sek
- [ ] 30sek

> Du orlaiviai skrenda vienas prieš kitą greičiais 120 ir 380 mazgų, bendras artėjimo greitis yra 500 mazgų. Susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 2 jūrmylės. Laikas iki susidūrimo apskaičiuojamas dalijant atstumą iš greičio: 2 Nm / 500 mazgų = 0,004 valandos. Paverčiant į sekundes: 0,004 × 3600 = 14,4 sekundės. Jei nebus imtasi priemonių, susidūrimas įvyks maždaug per 14 sekundžių.

## 65. Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią raudoną ir raudoną mirksinčią šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?

- **[TEISINGAS]** kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į kairę
- [ ] kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į dešinę
- [ ] kitas orlaivis artėja tiesiai į jus
- [ ] kitas orlaivis tolsta nuo jūsų

## 66. Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią žalią ir raudoną šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?

- [ ] kitas orlaivis kerta jūsų kursą į karę
- [ ] kitas orlaivis kerta jūsų kursą į dešinę
- **[TEISINGAS]** kitas orlaivis artėja tiesiai į jus
- [ ] kitas orlaivis tolsta nuo jūsų

## 67. Kokia rekomenduojama miego trukmė parai?

- **[TEISINGAS]** 8 val.
- [ ] 12 val.
- [ ] 6 val.

## 68. Visiškas darbingumas pabudus iš pogulio trunka:

- **[TEISINGAS]** 20 min
- [ ] 40 min
- [ ] 1h

## 69. Kuris iš fiziologinių reiškinių negali būti valdomas sąmoningai:

- [ ] stresas
- [ ] alkis
- [ ] mieguistumas
- **[TEISINGAS]** nuovargis

> Nuovargis yra organizmo fiziologinė būsena, kuri atsiranda dėl ilgalaikio fizinio ar protinio darbo ir negali būti tiesiogiai valdomas sąmoningai. Jis yra organizmo signalas apie būtinybę pailsėti. Stresas gali būti valdomas sąmoningai per įvairias psichologines technikas ir elgesio pokyčius. Alkis gali būti šiek tiek kontroliuojamas valgymo įpročių ir dėmesio nukreipimo pagalba. Mieguistumas kartais galima įveikti trumpalaikiais budrumą skatinančiais veiksmais, pvz., kava ar fizine veikla.

## 70. Laikino pasimetimo erdvėje būsena, kylanti dėl įvairių sensorinių organų klaidinančios informacijos, perduotos smegenims, vadinama:

- [ ] dekompresija
- [ ] hipoksija
- **[TEISINGAS]** dezorientacija

> Dezorientacija – tai būsena, kai žmogus praranda tikslų suvokimą apie savo padėtį erdvėje (aukštį, kryptį ar judėjimo greitį), dažniausiai dėl to, kad sensoriniai organai ( akis, vidinė ausis, raumenų pojūtis) perduoda klaidinančią arba prieštaringą informaciją smegenims. Tai ypač pavojinga naktį, debesyse ar esant ribotam matomumui, kai sunku remtis regos orientyrais.

## 71. Nemalonus, erzinantis ir trukdantis dirbti bei ilsėtis garsas yra:

- **[TEISINGAS]** triukšmas
- [ ] aušti dažniai
- [ ] žemi dažniai

> Triukšmas – tai nepageidaujamas, nemalonus ar trikdantis garsas , kuris gali turėti neigiamą poveikį žmogaus savijautai, dėmesiui, darbo kokybei bei poilsiui. Nors triukšmas gali apimti įvairius dažnius (aukštus ar žemus), esminė jo savybė – neigiamas poveikis ir nepageidaujamumas.

## 72. Kai skrendate migloje, jums gali susidaryti iliuzija, kad daiktai yra:

- **[TEISINGAS]** arčiau, negu yra iš tikrųjų
- [ ] toliau , negu yra iš tikrųjų

> Migloje ar rūke sumažėja kontrastas ir aiškumas , todėl smegenys interpretuoja vaizdus kaip artimesnius , nei jie yra realybėje. Tai yra regos iliuzija, kuri gali būti ypač pavojinga leidžiantis ar prisiartinant prie kliūčių – objektai atrodo esantys arčiau, tad gali būti priimti neteisingi sprendimai dėl aukščio ar greičio.

## 73. Kuo reikia pasitikėti, norint sumažinti skrydžio metu kylantį orientavimosi erdvėje sutrikimo pavojų?

- [ ] organizmo pojūčiais
- **[TEISINGAS]** skrydžio prietaisais
- [ ] kolegų patarimais

> Skrydžio metu, ypač esant prastam matomumui (naktį, debesyse, migloje), žmogaus pojūčiai gali klaidinti dėl fiziologinių apribojimų – tai vadinama erdvine dezorientacija . Vidinės ausies ir pusiausvyros organai gali sukurti klaidingą judėjimo ar padėties pojūtį. Norint to išvengti ir išlaikyti tikslų orientavimąsi, būtina visiškai pasitikėti skrydžio prietaisais , kurie objektyviai rodo orlaivio padėtį, greitį, aukštį ir kryptį.

## 74. Kilimo ir tūpimo juosta, kuri yra ilgesnė už įprastine, atrodys esanti:

- [ ] arčiau, negu yra iš tikrųjų
- **[TEISINGAS]** toliau ,negu yra ištiktųjų

> Kai kilimo ir tūpimo takas yra ilgesnis nei įprasta , smegenys tai interpretuoja kaip esantį toliau , nes regos sistema lygina matomą vaizdą su įprastais referenciniais dydžiais. Tai yra viena iš regos iliuzijų , galinčių paveikti skrydžio sprendimus — pavyzdžiui, gali kilti pavojus leistis per žemai, nes pilotui atrodo, kad takas dar toli.

## 75. Kilimo ir tūpimo juosta, kuri yra trumpesnė už įprastine, atrodys esanti:

- **[TEISINGAS]** arčiau, negu yra iš tikrųjų
- [ ] toliau ,negu yra iš tikrųjų

> Trumpesnė nei įprasta kilimo ir tūpimo juosta atrodo arčiau , nes regos sistema ją lygina su įprastais dydžiais. Smegenys mato mažesnį vaizdą ir interpretuoja, kad jis yra arčiau , nei yra realybėje.

## 76. Siaura kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį, kad jis yra pernelyg:

- **[TEISINGAS]** aukštoje tūptinėje
- [ ] Žemoje tūptinėje

> Siaura kilimo ir tūpimo juosta , lyginant su standartine, pilotui vizualiai atrodo tolimesnė ir aukštesnė . Todėl net būdamas teisingoje tūptynėje pilotas gali manyti, kad leidžiasi per aukštai , nes smegenys klaidingai interpretuoja siaurą taką kaip nutolusį.

## 77. Plati kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį, kad jis yra pernelyg:

- [ ] aukštoje tūptinėje
- **[TEISINGAS]** žemoje tūptínėje

> Plati kilimo ir tūpimo juosta , lyginant su įprastu pločiu, gali sukelti regos iliuziją , kad orlaivis yra pernelyg žemai .

## 78. Pilotas ruošiasi tūpti aukštyn kylančioje kilimo ir tūpimo juostoje be nuožulnumo žymėjimų. Kokia būdingiausia piloto klaida artėjant prie juostos?

- **[TEISINGAS]** pasirenka per didelį tūptinės kampą
- [ ] pasirenka per mažą tūptinės kampą

## 79. Pilotas ruošiasi tūpti nuožulnioje kilimo ir tūpimo juostoje be nuožulnumo žymėjimų. Kokia būdingiausia piloto klaida artėjant prie juostos?

- [ ] pasirenka per didelį tūptinės kampą
- **[TEISINGAS]** pasirenka per mažą tūptinės kampą

## 80. Tūpiant ant sniego?

- **[TEISINGAS]** Sunkiau įvertinti aukštį ir KTT ribas
- [ ] lengviau orientuotis nei tūpiant ant žolės

> Sniego padengtas paviršius dažnai būna lygus ir vientisas, todėl nėra aiškių ženklų ar orientyrų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai įvertinti reljefo aukštį ar kritinių taškų ribas (KTT). Sniegas gali uždengti duobes, kalvutes ar kitus svarbius aukščio pokyčius, todėl matomumas ir orientacija tampa sudėtingesni. Tuo tarpu ant žolės arba kito natūralaus paviršiaus dažniau matyti žolės aukščio pokyčiai, akmenys ar kiti natūralūs ženklai, kurie padeda geriau suprasti reljefo formą ir orientuotis.

## 81. Kokioje atmintyje saugomas mintinai išmoktas avarinio atvejo kontrolinis sąrašas?

- **[TEISINGAS]** Ilgalaikėje
- [ ] Trumpalaikėje

> Mintinai išmokti kontroliniai sąrašai saugomi ilgalaikėje atmintyje, nes tai yra įgūdžiai ir žinios, kurios turi būti greitai ir tiksliai pasiekiamos bet kada, ypač avarinėse situacijose.

## 82. Kokioje atmintyje bus saugoma instrukcija pereiti į 121.5 dažnį?

- [ ] Ilgalaikėje
- **[TEISINGAS]** trumpalaikėje

> Instrukcija pereiti į 121.5 dažnį yra laikina informacija, reikalinga trumpam veiksmui, todėl ji saugoma trumpalaikėje atmintyje. Jei instrukcija būtų dažnai naudojama arba išmokta mintinai, ji galėtų būti perkelta į ilgalaikę atmintį.

## 83. Kaip vadinami praktikos pagalba gauti įgūdžiai, saugomi kaip "motorinė programa", kuriuos galima atlikti automatiškai, beveik negalvojant?

- **[TEISINGAS]** įgūdžiai paremtu elgesiu
- [ ] taisyklės paremtu elgesiu čia supainiota
- [ ] žiniomis paremtas elgesys

> Praktikos metu įgyti įgūdžiai, kurie saugomi kaip „motorinė programa“ ir atliekami automatiškai, yra vadinami įgūdžiais paremtu elgesiu. Tai reiškia, kad veiksmai atliekami be sąmoningo galvojimo, remiantis įgytais motoriniais įgūdžiais.

## 84. Kaip vadinamas elgesys pagal numatytą tvarka ar procedūrą, skirtą susitvarkyti numatomo (iš anksto prognozuoto) įvykio metu?

- [ ] įgūdžiais paremtu elgesiu
- **[TEISINGAS]** taisyklėmis paremtu elgesiu
- [ ] žiniomis paremtas elgesys

> Taisyklėmis paremtas elgesys atsiranda tada, kai asmuo veikia pagal iš anksto nustatytą tvarką, procedūrą ar kontrolinį sąrašą — ypač tais atvejais, kai situacija yra prognozuojama. Tokiu atveju sprendimai remiasi aiškiomis instrukcijomis, o ne vien įgūdžiais ar analize.

## 85. Kaip vadinama medžiaga, patenkanti į kraują staigaus išgąsčio metu, kuri padidina širdies plakimo ir kvėpavimo dažnį, taip paruošdama organizmą veiksmui?

- [ ] prostaglandinas E2
- **[TEISINGAS]** adrenalinas
- [ ] skrandžio sultys

> Adrenalinas yra hormonas, kuris staigaus išgąsčio ar streso metu išsiskiria į kraują. Jis padidina širdies plakimo ir kvėpavimo dažnį, kraujospūdį bei paruošia organizmą greitai reaguoti

## 86. Kokį kontrolinį sąrašą kabinoje geriau naudoti?

- **[TEISINGAS]** raštu išdėstytą
- [ ] mintinai išmoktą
- [ ] nesvarbu

> Raštu išdėstytas kontrolinis sąrašas sumažina riziką ką nors praleisti, ypač stresinėse situacijose. Net jei kai kurios dalys yra žinomos mintinai, vizualinis sąrašas padeda patikrinti kiekvieną punktą nuosekliai ir patikimai.

## 87. Kabinos prietaisai, kurie reguliuoja skirtingas sistemas, turi atrodyti:

- **[TEISINGAS]** Skirtingai
- [ ] panašiai
- [ ] nesvarbu

## 88. Jūs nepritariate veiksmų sekai, kurią planuoja jūsų pilotas instruktorius. Ar jūs galite išreikšti savo abejones ?

- **[TEISINGAS]** Turite
- [ ] negalite
- [ ] nesvarbu

> Skrydžio sauga yra svarbiausia, todėl jei abejojate instruktoriaus planuojama veiksmų seka, turite išreikšti savo nuomonę. Net kaip mokinys ar antras pilotas, esate atsakingas už skrydžio saugą ir turite teisę (ir pareigą) kalbėti apie galimas klaidas ar rizikas. Tai svarbi dalis geros komandinės komunikacijos

## 89. Ar galite skristi, kuomet vartojate vaistus, kurių poveikio tiksliai nežinote?

- **[TEISINGAS]** negalite
- [ ] galite

> Skristi vartojant vaistus, kurių poveikio savo organizmui nežinote, negalima , nes jie gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją ar paveikti sprendimų priėmimą. Net nedidelis nepageidaujamas poveikis gali kelti pavojų skrydžio saugai

## 90. Koks alkoholio poveikis?

- [ ] mažas alkoholio kiekis padidina regėjimo ryškumą
- [ ] aukščio padidėjimas mažina neigiamą alkoholio poveikį
- **[TEISINGAS]** net mažas alkoholio kiekis gali neigiamai paveikti vertinimus ir sprendimus

> Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir net labai mažas jo kiekis gali sumažinti dėmesio koncentraciją, sulėtinti reakcijas ir paveikti sprendimų priėmimą bei vertinimą. Aviacijoje tai ypač pavojinga, nes reikalaujama maksimalaus budrumo ir aiškaus mąstymo.

## 91. Kiek mažiausiai valandų negalite skristi, išgėrę nedidelį alkoholio kiekį?

- [ ] 6 val.
- **[TEISINGAS]** 8 val.
- [ ] 12 val.

> EASA reglamento (ES) Nr. 965/2012, pakeisto Reglamento (ES) 2018/1042 , kuris nustato, kad: nėra leistina vartoti alkoholio mažiau nei 8 valandas iki skrydžio pradžios.

## 92. Kiek laiko praeina, kol iš kraujo pašalinamas 1 alkoholio vienetas, tarkime 250 ml alaus?

- **[TEISINGAS]** 1 val.
- [ ] 2 val.
- [ ] 8 val.

> Vidutiniškai žmogaus organizmui prireikia apie 1 valandos , kad pašalintų 1 alkoholio vienetą (pvz., 250 ml alaus, 100 ml vyno ar 25 ml stipraus gėrimo).

## 93. Siūloma, kad per vieną savaitę vyras suvartotų ne daugiau kaip:

- [ ] 1 alkoholio vienetų
- [ ] 12 alkoholio vienetų
- **[TEISINGAS]** 21 alkoholio vienetų
- [ ] 100 alkoholio vienetų

## 94. .Siūloma, kad per vieną savaitę moteris suvartotų ne daugiau kaip:

- [ ] 1 vnt.
- **[TEISINGAS]** 14 alkoholio vienetų
- [ ] 20 alkoholio vienetų
- [ ] 100 alkoholio vienetų

## 95. Jūs stipriai sloguojate, bet vis tiek nusprendžiate kilti į 1500 m aukštį. Kas atsitiks:

- **[TEISINGAS]** Užguls ausies kanalą, smarkiai skaudės
- [ ] nieko neatsitiks
- [ ] bus pažeisti ausies organai

> Kilimas į aukštį su užgulta nosimi ar sloga trukdo normaliai ventiliacijai ausies viduje per Eustachijaus vamzdelį. Dėl to susidaro slėgių skirtumas, kuris gali sukelti skausmą, spaudimą ar diskomfortą ausyje.

## 96. Ką darote su nukentėjusiuoju, kuriam, manote, yra sužeistas stuburas:

- **[TEISINGAS]** Kuo mažiau judinate, apsaugojate nuo šalčio
- [ ] apžiūrite ar nėra išorinių kūno pakitimų
- [ ] pakeliate galvą

> Jei įtariate stuburo traumą, svarbiausia yra neišjudinti nukentėjusiojo , kad nepažeistumėte stuburo dar labiau. Taip pat būtina apsaugoti nuo šalčio, nes šokas ir hipotermija gali pabloginti būklę. Galvos kėlimas ar aktyvi apžiūra gali sukelti papildomą žalą.

## 97. Kokie simptomai rodo stuburo sužalojimus:

- **[TEISINGAS]** Nukentėjęs negali pajudinti kojų arba rankų
- [ ] kūno spalva tampa mėlyna
- [ ] trūksta oro

> Stuburo sužalojimas dažnai pasireiškia jutimo ir judėjimo praradimu žemiau pažeidimo vietos, todėl negalėjimas judinti rankų ar kojų yra aiškus signalas apie rimtą traumą.

## 98. Ką turite daryti, jei nukentėjusysis patyrė šoką?

- **[TEISINGAS]** paguldyti ir pakelti kojas
- [ ] nieko nedaryti

> Šoko atveju svarbu pagerinti kraujo apytaką į gyvybiškai svarbius organus, todėl nukentėjusįjį reikia paguldyti ir pakelti kojas (apie 30 cm), kad pagerėtų kraujo tekėjimas į širdį ir smegenis. Tai padeda stabilizuoti būklę iki atvykstant profesionaliai pagalbai.

## 99. Kokiose sąlygose visų krypčių kūną veikiančios perkrovos lygios nuliui?

- [ ] ramybės būsenoj
- **[TEISINGAS]** nesvarumo

> Nesvarumo būsenoje kūną veikiantys perkrovos visose kryptyse lygūs nuliui. Ramybės būsenoje visada veikia bent Žemės traukos jėga ir perkrova bus lygi 1.

## 100. Likus iki skrydžio 6 valandoms nerekomenduojama valgyti maisto kuris:

- [ ] yra pasenęs
- [ ] sukelia vidurių pūtimą
- **[TEISINGAS]** visi

> Likus iki skrydžio 6 valandoms nerekomenduojama valgyti maisto, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, vidurių pūtimą, arba yra pasenęs, nes tai gali sukelti diskomfortą ar net apsinuodijimą, kas neigiamai paveiktų pilotų koncentraciją ir savijautą skrydžio metu.

## 101. Kokios būna nuovargio formos?

- [ ] Fizinis ir psichinis
- [ ] lėtinis ir ūmus
- **[TEISINGAS]** Fiziologinis ir psichologinis

> Nuovargis skirstomas į fizinį (kūno raumenų išsekimą) ir psichinį (protinių gebėjimų sumažėjimą) – abi formos gali paveikti piloto gebėjimą efektyviai atlikti užduotis.

## 102. Kiek objektų vienu metu gali būt fiksuojama trumpalaikėje atmintyje?

- [ ] Nevienodas skirtingoms pojūčių sistemoms
- [ ] 10+
- **[TEISINGAS]** 7 (± 2)

> Trumpalaikėje atmintyje paprastai galima vienu metu laikyti apie 5–9 (vidutiniškai 7) informacijos vienetus ar objektus. Tai yra žinoma kaip „Millerio magiškoji septyneto“ taisyklė. Didesnis informacijos kiekis be pertraukimo gali būti sunkiai įsimenamas.

## 103. Anglies monoksido efektai organizme:

- [ ] nesikaupia
- **[TEISINGAS]** kaupiasi

> Anglies monoksidas organizme kaupiasi, nes jis jungiasi su hemoglobinu stipriau negu deguonis ir taip trukdo deguonies pernešimui, sukeldamas deguonies badą audiniuose.

## 104. Kokią perkrovą patiria ramybėje sėdintis žmogus?

- [ ] 2 G
- [ ] 1,5 G
- **[TEISINGAS]** 1 G

> Ramybėje sėdintis žmogus patiria įprastinę Žemės traukos jėgą, vadinamą 1 G. Tai yra natūrali kūno perkrova dėl gravitacijos, su kuria žmogus gyvena kasdien.

## 105. Maksimalus aukštis (pėdom), kuriame sveikas pilotas nejaus hipoksijos poveikio?

- [ ] 15 000 pėdų
- [ ] 5000 pėdų
- **[TEISINGAS]** 10 000 pėdų

> Sveikas pilotas paprastai gali skristi iki maždaug 10 000 pėdų (apie 3 000 m) aukščio be papildomos deguonies tiekimo, nes aukščiau didėja hipoksijos rizika – organizmas gauna mažiau deguonies, o tai gali paveikti sąmonę ir veiksmingumą.