# Navigacija

104 klausimai su teisingais atsakymais. ULO (ultralengvųjų orlaivių) piloto teorijos egzaminas, Lietuva.
Egzamine šio dalyko testas yra 20 klausimų, išlaikymo riba 75 proc. (15 teisingų iš 20).

Šaltinis: pilotai.lt teorijos testai. Naudojama tik asmeniniam mokymuisi.

---

## 1. Geografinė platuma (ltitude) matuojama kampo laipsniais, minutėmis ir sekundėmis ir atskaitoma:

- **[TEISINGAS]** Į šiaurę ir pietus nuo ekvatoriaus nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 90 laipsnių.
- [ ] Į rytus ir vakarus nuo pradinio (Grinvičo) meridiano nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 180 laipsnių.

> Geografinė platuma – tai atstumas nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus, matuojamas kampiniais laipsniais. Ji svyruoja nuo 0° prie ekvatoriaus iki 90° šiaurės platumos (žymima N) arba 90° pietų platumos (žymima S).

## 2. Geografinė ilguma (longitude) matuojama kampo laipsniais, minutėmis ir sekundėmis ir atskaitoma:

- **[TEISINGAS]** Į rytus ir vakarus nuo pradinio (Grinvičo) meridiano nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 180 laipsnių.
- [ ] Į šiaurę ir pietus nuo ekvatoriaus nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 90 laipsnių.

> Geografinė ilguma – tai kampinis atstumas nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus. Ilguma matuojama laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o jos reikšmės svyruoja nuo 0° iki 180° rytų ilgumos (E) arba 180° vakarų ilgumos (W).

## 3. Ekvatorius žemė dalija į pusrutulius:

- **[TEISINGAS]** šiaurinį ir pietinį
- [ ] rytų ir vakarų

## 4. Žiūrint nuo Šiaurės pusrutulio Žemė sukasi apie savo ašį:

- [ ] pagal laikrodžio rodyklę
- **[TEISINGAS]** prieš laikrodžio rodyklę

## 5. Žiūrint nuo Pietų pusrutulio Žemė sukasi apie savo ašį:

- **[TEISINGAS]** pagal laikrodžio rodyklę
- [ ] prieš laikrodžio rodyklę

## 6. Žemės ekvatoriaus 1° lanko ilgis L=111 km. Koks bus 1° lanko ilgis Lx žemės paviršiaus 60° Platumoje? Žinoma, kad L×=L'cos( (p):

- **[TEISINGAS]** Lx-55,5 km
- [ ] L×-80 km
- [ ] Lx-60,5 km

> Norint apskaičiuoti vieno laipsnio ilgumos lanko ilgį 60° platumoje, reikia žinoti, kad Žemės paviršius yra sferinis, todėl ilgumos laipsnio lanko ilgis priklauso nuo geografinės platumos. Prie ekvatoriaus, kur platuma yra 0°, 1° ilgumos atitinka apie 111 kilometrų. Tačiau kylant link polių, šis ilgis mažėja, nes ilgumos linijos artėja viena prie kitos. Norint rasti 1° ilgumos lanko ilgį bet kurioje kitoje platumoje, naudojama formulė: Lx = L × cos(φ), kur L – lanko ilgis ekvatoriuje (111 km), φ – platuma, o cos(φ) – kampo kosinusas. Šiuo atveju platuma yra 60°, todėl randame cos(60°), kuris yra 0,5, ir padauginame: 111 × 0,5 = 55,5 km. Taigi, 1° ilgumos lanko ilgis 60° platumoje yra 55,5 kilometro.

## 7. Žemės rutulys suskirstytas į 24 laiko juostas. Viena laiko juosta apima:

- [ ] 13 laipsnių
- [ ] 12 laipsnių
- [ ] 10 laipsnių
- **[TEISINGAS]** 15 laipsnių

> Žemės rutulys yra padalintas į 24 laiko juostas , nes para turi 24 valandas. Kadangi visas Žemės apskritimas yra 360 laipsnių , kiekviena laiko juosta apima: 360° ÷ 24 = 15°.

## 8. Kilimo-tūpimo takas, kurio magnetinė kryptis yra 273° žymimas taip:

- **[TEISINGAS]** RWY 27
- [ ] RWY 027

> Kilimo-tūpimo takai žymimi pagal jų magnetinę kryptį , suapvalintą iki artimiausio dešimties laipsnių.

## 9. Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 353°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:

- **[TEISINGAS]** 353-180
- [ ] 353+ 180

> Norint rasti priešingą kursą (t. y. tako kitą kryptį), prie esamos krypties pridedama arba atimama 180° . Svarbu, kad gautas rezultatas būtų tarp 0° ir 360°, todėl jei suma viršija 360°, reikia atimti 360°.

## 10. Nuo Grinvičo meridiano matuojama:

- **[TEISINGAS]** Geografinė ilguma
- [ ] Geografinė platuma

> Geografinė ilguma matuojama nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus. Ji nurodo vietos padėtį rytų–vakarų kryptimi ir svyruoja nuo 0° iki 180° rytų ilgumos (E) arba 180° vakarų ilgumos (W).

## 11. Geografinė ilguma matuojama nuo:

- **[TEISINGAS]** nuo Grinvičo meridiano
- [ ] nuo centrinės Europos

> Geografinė ilguma matuojama nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus iki 180 laipsnių. Ji nustato vietos padėtį rytų–vakarų kryptimi.

## 12. Nuo ekvatoriaus matuojama:

- [ ] geografinė ilguma
- **[TEISINGAS]** geografinė platuma

> Geografinė platuma matuojama nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus, nustatant vietos padėtį šiaurės–pietų kryptimi.

## 13. Geografinė platuma matuojama nuo:

- **[TEISINGAS]** nuo ekvatoriaus
- [ ] nuo Grinvičo meridiano

> Geografinė platuma matuojama kampo laipsniais nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus.

## 14. Magnetinė kryptis žemėje matuojama remiantis:

- **[TEISINGAS]** žemės magnetizmu (magnetiniu lauku) nuo magnetinio meridiano
- [ ] žemės magnetizmu (magnetiniu lauku) nuo šiaurės ir rytų

> Magnetinė kryptis matuojama pagal Žemės magnetinį lauką ir nurodoma kampu nuo magnetinio meridiano, kuris yra linija, jungianti magnetinį šiaurės ir pietų polius.

## 15. Kampas tarp Tikrosios ir Magnetinės šiaurės krypčių vadinamas:

- **[TEISINGAS]** deklinacija (variation)
- [ ] deviacija (deviation)

> Deklinacija yra kampas tarp tikrosios (geografinės) šiaurės ir magnetinės šiaurės.

## 16. Žemės Tikrasis ir Magnetinis šiaurės ašigaliai yra:

- **[TEISINGAS]** skirtingose vietose
- [ ] tose pačiose vietose

## 17. Magnetinė deklinacija gali būti:

- **[TEISINGAS]** teigiama +E ir neigiama –W (Rytų (E) (+) ir Vakarų (W) (-)
- [ ] Teigiama +W ir neigiama – E

> Magnetinė deklinacija yra kampas tarp tikrosios (geografinės) šiaurės ir magnetinės šiaurės. Jeigu magnetinė šiaurė yra į rytus nuo tikrosios šiaurės, deklinacija yra teigiama (+E). Jeigu magnetinė šiaurė yra į vakarus , deklinacija yra neigiama (–W).

## 18. Aeronavigaciniame žemėlapyje izogona paženklinta pvz.: 5W tai reiškia:

- [ ] Magnetine deklinacija sudaro AM=+5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į dešinę 5 laipsniais)
- **[TEISINGAS]** Magnetinė deklinacija sudaro AM=-5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į kairę 5 laipsniais)

> Jeigu aeronavigaciniame žemėlapyje izogona pažymėta kaip 5W , tai reiškia, kad magnetinė šiaurė yra 5 laipsniais į vakarus nuo tikrosios (geografinės) šiaurės . Tokia deklinacija yra neigiama , nes nukrypimas yra į kairę (į vakarus).

## 19. Aeronavigaciniame žemėlapyje izogona paženklinta pvz.:5E - tai reiškia:

- **[TEISINGAS]** magnetinė deklinacija sudaro delta M +5 laipsniai (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į dešinę 5 laipsniais)
- [ ] magnetinė deklinacija sudaro AM=-5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į kairę 5 laipsniais)

> Jeigu aeronavigaciniame žemėlapyje izogona pažymėta 5E, tai reiškia, kad magnetinė šiaurė yra 5 laipsniais į rytus nuo geografinės šiaurės. Tai yra teigiama deklinacija, nes nukrypimas vyksta į dešinę.

## 20. Žemėlapyje, išmatavus geografinį (tikrąjį) kelio kampą (TKK) ir apskaičiuojant magnetinį kelio kampą MKK), reikia:

- [ ] MKK=TKK + ( +/ - delta M)
- **[TEISINGAS]** MKK=TKK - ( +/ - delta M)

## 21. Nuo Vilniaus link Utenos tikrasis kursas yra 010°. Kokiu magnetiniu kursu turi skristi orlaivis, jei deklinacija yra 5E?

- **[TEISINGAS]** MKK= 05 laipsniai
- [ ] MKK= 15 laipsniai

> TKK=MKK+(+/-delta M) => MKK=TKK-(+/-delta M); MKK= 010°-(+5) = 05°

## 22. Kokia vidutinė magnetinė deklinacija yra Lietuvoje? (2024 žemėlapis)

- [ ] a) 6° E
- [ ] b) 5° W
- **[TEISINGAS]** c) 8° E

## 23. Orlaivio konstrukcijos geležinės detalės magnetinio kompaso rodomą kursą:

- [ ] įtakos neturi
- **[TEISINGAS]** iškreipia

> Paaiškinimas: orlaivio konstrukcijos geležinės ar kitos feromagnetinės medžiagos detalės daro poveikį magnetinio kompaso rodymams, nes jos sukuria vietinius magnetinius laukus, kurie gali iškraipyti Žemės magnetinio lauko kryptį kompaso aplinkoje. Šis reiškinys vadinamas deviacijos paklaida, ir kiekvienam orlaiviui ji yra individuali, priklausomai nuo jo konstrukcijos, įrangos ir net krovinių. Todėl magnetinis kompasas gali rodyti netiksliai, jei šios įtakos nėra atitinkamai koreguojamos.

## 24. Tam, kad būtų išvengta kompaso paklaidų, visi metaliniai ir įmagnetinti daiktai orlaivyje turi būti :

- **[TEISINGAS]** išdėstyti kuo toliau nuo magnetinio kompaso
- [ ] padengti specialia antimagnetine medžiaga

## 25. Kai orlaivis yra 4nm nuo tūpimo taško ir glisados kampas 3°, orlaivio aukštis turi būti (aukštis=Kampas(Glisada) ×100 x Nuotolis):

- [ ] 1100ft
- **[TEISINGAS]** 1200ft
- [ ] 1600ft

> Aukštis = (3°) x 100 x (4)= 1200

## 26. Kai orlaivis nutolęs 3nm nuo tūpimo taško ir glisados kampas 5,5°, orlaivio aukštis turi būti (aukštis= Kampas (GIisada)x 100 x Nuotolis):

- **[TEISINGAS]** 1650ft
- [ ] 1800ft
- [ ] 1300ft

> Aukštis = (5,5°) x 100 x (3)= 1650

## 27. LR teritorijoje vasaros laikas (UTC+2H) įvedamas ir atšaukiamas (UTC+1H):

- **[TEISINGAS]** paskutinį kovo sekmadienį 0,00 val. UTC ir paskutinį rugsėjo sekmadienį 0,00 val. UTC
- [ ] 0,00 val. UTC
- [ ] pagal LR vyriausybės nurodymą atsižvelgiant į datą

## 28. Orlaivio magnetinis kursas (MK) yra kampas tarp:

- **[TEISINGAS]** šiaurės krypties magnetinio meridiano ir išilginės orlaivio ašies
- [ ] šiaurės krypties tikrojo (geografinio) meridiano ir išilginės orlaivio ašies

## 29. Duotasis magnetinis kelio kampas (MKK) yra kampas tarp:

- [ ] nuo šiaurės krypties magnetinio meridiano iki duotos kelio linijos
- **[TEISINGAS]** nuo šiaurės krypties tikrojo (geografinio) meridiano iki duotos kelio linijos

## 30. Kaip vadinamas kampas tarp magnetinės ir korpusinės šiaurės?

- **[TEISINGAS]** magnetinis kelio kampas
- [ ] kompaso deviacija (delta +/- K )
- [ ] magnetinė deklinacija

## 31. Kaip vadinamas kampas tarp tikrosios ir magnetinės šiaurės?

- [ ] inklinacija
- **[TEISINGAS]** deklinacija (delta +/-M)

## 32. Orlaivio nuonašos kampas (NšK) yra kampas tarp:

- **[TEISINGAS]** tarp orlaivio išilginės ašies ir faktines kelio linijos
- [ ] tarp orlaivio išilginės ašies ir magnetinės krypties

## 33. Kai vėjas keliui statmenas, vėjo kampas yra:

- **[TEISINGAS]** 90 laipsnių
- [ ] 180 laipsnių

## 34. Orlaivio magnetinis pelengas (OMP) skiriasi nuo radijo Švyturio (RŠ) magnetinio pelengo (RMP):

- **[TEISINGAS]** OPM=RMP+ - 180 laipsniai
- [ ] OMP=RMP+ - 90 laipsniai

## 35. Radijo švyturio magnetinis pelengas matuojamas:

- [ ] Kampas atskaičiuotas nuo šiaurės krypties orlaivio magnetinio meridiano iki krypties į radijo švyturį (RŠ)
- **[TEISINGAS]** Kampas atskaičiuotas nuo šiaurės krypties magnetinio meridiano praeinančio per RŠ iki krypties orlaivio lik

> Radijo švyturio magnetinis pelengas apibrėžiamas kaip kampas tarp magnetinės šiaurės krypties švyturio vietoje ir krypties iš švyturio į orlaivį . Kitaip sakant, tai yra kryptis, kuria švyturys „mato “orlaivį. Šis pelengas dažnai naudojamas žemėlapiuose ir skrydžių planavime.

## 36. . Esant temperatūrai žemesnei kaip +15°C, pilotas, norėdamas išlaikyti tikslų aukštį prie aukštimačio rodomo aukščio, temperatūrinę paklaidą (Ht=(t_0-15)/300×H) , privalo:

- **[TEISINGAS]** Pridėti
- [ ] atimti

> Esant temperatūrai žemesnei nei +15°C, tikrasis aukštis yra mažesnis už aukštimačio rodmenis dėl tankesnio oro ir greičiau krentančio slėgio. Todėl, norėdamas išlaikyti tikslų aukštį virš žemės, pilotas turi pridėti temperatūrinę pataisą prie aukštimačio rodomo aukščio, kitaip jis gali skristi žemiau nei numatyta ir susidurti su kliūtimis.

## 37. Kai oro temperatūra aukštesnė negu Tarptautinėje standartinėje atmosferoje (ISA), dėl sumažėjusio oro tankio aukštimatis rodo:

- [ ] mažesnį aukštį kaip barometrinis
- **[TEISINGAS]** didesnį aukštį kaip barometrinis
- [ ] lygus QNH lygiui
- [ ] lygus QFE lygiui

## 38. Koks oras tankesnis?

- [ ] šiltesni (lengvesnis)
- **[TEISINGAS]** šaltesnis (sunkesnis)

> Šaltesnis oras yra tankesnis, nes temperatūrai krentant, molekulės juda lėčiau ir susispaudžia arčiau viena kitos, todėl oras tampa sunkesnis ir tankesnis. Priešingai, šiltesnis oras plečiasi, molekulės tolsta viena nuo kitos, todėl oras tampa lengvesnis ir mažiau tankus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šaltas oras yra tankesnis už šiltą.

## 39. Koks oras lengvesnis?

- [ ] šaltas
- **[TEISINGAS]** karštas

> Šiltesnis oras yra lengvesnis, nes kai temperatūra kyla, oro molekulės pradeda judėti sparčiau ir išsiplečia, dėl to oro tankis mažėja.

## 40. Didėjant aukščiui temperatūra laipsniškai mažėja:

- **[TEISINGAS]** krenta kas 100 metrų po -O,65C laipsnių
- [ ] krenta kas 1km po -10C laipsnių
- [ ] krenta kas 100 metrų po -O,3C laipsnių

## 41. Išskyrus, kuomet orlaivis kyla arba leidžiasi aerodrome, arba esant spec. leidimui vizualūs skrydžiai virš miestų, žmonių susibūrimo vietų, turi būti vykdomi ne žemiau, kaip:

- **[TEISINGAS]** a) 300 m (1000 ft)
- [ ] b) 450 m ( 1500 ft) MSL
- [ ] c) 150 m

## 42. Išskyrus, kuomet orlaivis kyla arba leidžiasi, VST (VFR) skrydžiai be specialaus leidimo negali būti vykdomi žemiau, kaip:

- **[TEISINGAS]** 150 m (500 ft) virš žemės ar vandens paviršiaus
- [ ] 300 m (1000 ft) MSL

## 43. Skraidymai virš Ignalinos AE spinduliu R=5.4 NM (10 km) (Rajonas EYP1) draudžiami:

- **[TEISINGAS]** 195 FL/GND
- [ ] 140 FL/GND

## 44. Vizualūs skrydžiai (VFR) LR oro erdvėje be specialaus leidimo nevykdomi aukščiau skrydžio lygio (FL):

- [ ] FL 100
- **[TEISINGAS]** FL 195
- [ ] FL 60

## 45. Vizualių skrydžių, žemiau 4500 ft MSL, nekontroliuojamojoje oro erdvėje, aukštis atskaitomas pagal:

- [ ] MSL
- **[TEISINGAS]** QNH
- [ ] QFE
- [ ] QNE

> Vizualaus skrydžio metu, žemiau 4500 ft MSL nekontroliuojamoje oro erdvėje, aukštis paprastai atskaitomas pagal QNH – tai vietinis barometrinis slėgio nustatymas, kuris koreguoja aukštimatį taip, kad jis rodytų aukštį virš jūros lygio (MSL).

## 46. Vizualūs skrydžiai LR "G" tipo erdvėje galimi, kai orlaivio V < arba = 140 KT (260 km/h), esant meteo sąlygom:

- **[TEISINGAS]** matomumas VIS >3 km nepatenkant į debesis, matomas žemes ir vandens paviršius
- [ ] matomumas VIS > 5 km nepatenkant į debesis, matomas žemės ir vandens paviršius

## 47. Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti žaliai yra:

- **[TEISINGAS]** miškai
- [ ] upės
- [ ] kalnai

## 48. Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti mėlynai yra:

- [ ] miškai
- [ ] upės
- [ ] kalnai
- **[TEISINGAS]** vandenys

## 49. Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti rudai yra:

- [ ] miškai
- [ ] upės
- **[TEISINGAS]** kalvos ir kalnai

## 50. Orlaivį ištikus nelaimei ar pavojui, praradus orientuotę ir nesant kitokiam radijo ryšiui, įgula naudoja radijo dažnį:

- **[TEISINGAS]** 121,5 mHz
- [ ] 124,0 mhz
- [ ] 118,01 mhz

## 51. Tarptautinis signalas, perduodamas radiotelefonu, norint pranešti apie galinčią kilti grėsmę keleiviams, bei ekipažui, esantiems orlaivyje:

- [ ] MAYDAY
- **[TEISINGAS]** PAN
- [ ] SOS

## 52. Kilus grėsmei keleivių ir įgulos saugumui kai būtina neatidėliotina pagalba, tarptautinis pavojaus signalas perduodamas žodžiu:

- **[TEISINGAS]** MAYDAY
- [ ] PAN
- [ ] SOS

## 53. Skrydžio planas (FPL) į (iš) LR oro erdvę turi būti pateiktas ne vėliau, kaip:

- [ ] prieš 1 val.
- [ ] prieš 3 val.
- [ ] pieš 12 val. iki išskridimo datos
- **[TEISINGAS]** prieš 30 min
- [ ] 24 val. prieš skrydį

## 54. Ilgio matas anglų mylia (mile) sudaro

- **[TEISINGAS]** 1609 m
- [ ] 1852 m

## 55. Ilgio matas Jūrmylė (NM) sudaro:

- **[TEISINGAS]** 1852 m
- [ ] 1609 m

## 56. Ilgio matas Jūrmylė (NM) sudaro:

- **[TEISINGAS]** 1852 m
- [ ] 1609 m

## 57. Greičio mato vienetas 1 kt (mazgas) atitinka

- **[TEISINGAS]** 1,852 km/h=0.5 m/s
- [ ] 1609.344 m/h

## 58. Greičio matas MPH (mylios per val.) atitinka:

- [ ] 1 mazgą (NM/ val.)
- **[TEISINGAS]** 1 anglų mylią per val.
- [ ] Statutinę mylia per val.

## 59. Orlaivio greitis 200 km/h apytikriai atitinka:

- **[TEISINGAS]** 110 KT
- [ ] 360 KT
- [ ] 240 KT

> Konvertavimas: 200km/h ÷1,852≈108 KT

## 60. Orlaivio greitis 250 KT apytikriai atitinka:

- **[TEISINGAS]** 460 km/h
- [ ] 500 km/h
- [ ] 550 km/h

> Konvertavimas: 250KT x 1,852 ≈ 460Kt

## 61. Greičio matas 1 m/s atitinka:

- **[TEISINGAS]** 2 KT
- [ ] 0,5 KT

## 62. Vertikalus orlaivio greitis Vy= 10 m/s apytikriai atitinka:

- **[TEISINGAS]** 2000 ft/min
- [ ] 1000 ft/min
- [ ] 200 ft/min

> Norint apskaičiuoti, pirmiausia reikia metrus per sekundę paversti į pėdas – vienas metras lygus 3,28084 pėdos, todėl 10 m/s yra lygu 10 × 3,28084 = 32,8084 pėdos per sekundę. Tuomet šį greitį paverčiame į pėdas per minutę, padaugindami iš 60 (nes vienoje minutėje yra 60 sekundžių): 32,8084 × 60 = 1968,504. Taigi, 10 m/s ≈ 1968,5 ft/min, o tai apytiksliai yra 2000 ft/min.

## 63. Vertikalus orlaivio greitis Vy=2000 ft/min apytikriai atitinka

- [ ] 30 m/s
- [ ] 20 m/s
- **[TEISINGAS]** 10 m/s

> Norint tai apskaičiuoti, pirmiausia reikia pėdas per minutę paversti į metrus per sekundę: viena pėda yra lygi 0,3048 metro, todėl 2000 pėdų per minutę padauginus iš 0,3048 gauname 609,6 metro per minutę, o padalijus iš 60 (kad gautume metrus per sekundę), gauname 609,6 ÷ 60 = 10,16 m/s.

## 64. Standartinis atmosferos slėgis yra:

- **[TEISINGAS]** P=1013.2 hPa; P=760 mmHg; P=29.92 inches Hg
- [ ] P=1003 hPa; P=762 mmHg; P=29.92 inches Hg

## 65. Slėgio vienetas 1 mmHg atitinka:

- **[TEISINGAS]** 1,3 hPa
- [ ] 0,75 mb

## 66. Slėgio vienetas 1 hPa atitinka:

- [ ] 1,5 mm
- [ ] 1,3 mm
- **[TEISINGAS]** 0,75 mm

## 67. Ilgio vienetas inch sudaro:

- **[TEISINGAS]** 25,4 mm
- [ ] 30,5 mm
- [ ] 22,5 mm

## 68. Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QNH -jis rodo:

- **[TEISINGAS]** absoliutų aukštį (altitudę)
- [ ] santykinį aukštį
- [ ] skrydžio lygį (FL)

## 69. Kuomet aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis 1013 hPa (760 mmHg) jis rodo:

- [ ] absoliutų aukštį (altitudę)
- [ ] santykinį aukštį
- **[TEISINGAS]** skrydžio lygį (FL)

## 70. Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QFE (slėgis aerodromo paviršiuje) jis rodo:

- [ ] absoliutų aukštį (altitude)
- **[TEISINGAS]** santykinį aukštį
- [ ] skrydžio lygį (FL)

## 71. Pilotas, prieš išskrendant, neturėdamas meteo informacijos aukštimatyje nustato slėgį QNH, kurį randa (paskaičiuoja):

- **[TEISINGAS]** nustato aukštimatyje aerodromo aukštį ir baroskalėje atskaito slėgį QNH
- [ ] paskaičiuoja QNH
- [ ] aukštimačio baroskalėje nustato slėgį 1013 hPa (760 mm Hg)

> Pilotas, prieš išskrendant, neturėdamas meteorologinės informacijos, aukštimatyje gali nustatyti slėgį QNH, atlikdamas aukštimačio baroskalės kalibravimą pagal žinomą aerodromo aukštį. Tai reiškia, kad jis nustato aukštimatyje aerodromo aukštį ir baroskalėje atskaito slėgį QNH .

## 72. Įgulai vykdant skrydį maršrutu, orlaivyje privalo būti aeronavigacinė informacija ir žemėlapiai, kurie apima:

- **[TEISINGAS]** visą planuotą maršrutą ir praskrendamus aerodromus, įskaitant galimus nukrypimus į atsarginį aerodromą
- [ ] aeronavigacinė informacija ir žemėlapiai, apimantys planuotą maršrutą ir išvykimo bei atvykimo aerodromus

> Įgulai vykdant skrydį maršrutu privalo turėti aeronavigacinę informaciją ir žemėlapius, kurie apima ne tik planuotą maršrutą, bet ir visus praskrendamus aerodromus bei galimus nukrypimus į atsarginį aerodromą. Tai užtikrina, kad įgula būtų pasirengusi įvairioms situacijoms ir galėtų saugiai pakeisti maršrutą jei prireiktų.

## 73. Kiek NAVSTAR/GPS palydovų minimaliai reikia nustatyti vietos pozicijai:

- **[TEISINGAS]** 4
- [ ] 3
- [ ] 1

> Minimalus NAVSTAR/GPS palydovų skaičius, reikalingas vietos pozicijai nustatyti, yra 4 . Trys palydovai leidžia nustatyti erdvinę poziciją trimis koordinatėmis (x, y, z), o ketvirtasis palydovas reikalingas laikui sinchronizuoti, kad būtų užtikrintas tikslus pozicijos apskaičiavimas.

## 74. Kokius segmentus turi Pasaulinė navigacinė vietos nustatymo sistema GPS?

- **[TEISINGAS]** palydovinį, kontroliuojamą, antžeminį
- [ ] antžeminį
- [ ] kontroliuojamą

> Pasaulinė navigacinė vietos nustatymo sistema GPS turi tris pagrindinius segmentus: palydovinį, kontroliuojamą ir antžeminį . Palydovinį segmentą sudaro palydovai orbitoje, kontroliuojamą segmentą – valdymo stotys, o antžeminį segmentą – naudotojų įranga.

## 75. GPS imtuvas pagal gautus palydovų nuotolius apskaičiuoja vietą ir judesį. Teiginys yra:

- [ ] neteisingas
- **[TEISINGAS]** teisingas

## 76. GPS naudotojų skaičius yra:

- **[TEISINGAS]** neribotas
- [ ] ribotas

## 77. Skrydžiui maršrutu geriausia žemėlapį nukreipti:

- **[TEISINGAS]** skrydžio (maršruto) kryptimi
- [ ] laikyti žemėlapį įprastai

## 78. Kokią reikšmę turi skaičius „658" Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapyje. Kurio koordinatės 55;54`N, 23;53`E?. (2024 žemėlapis)

- [ ] žemėjimą
- **[TEISINGAS]** aukštį
- [ ] greitį

## 79. Naudodamiesi Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapiu nustatykite, su kuo ir kokiu dažniu skrendant maršrutu: Kyviškės – Nemenčinė - Kaišiadorys - Aleksotas bus palaikomas radijo ryšys nevaldomoje oro erdvėje?

- **[TEISINGAS]** su Vilniaus 123,855, Kauno 124,605
- [ ] tik su Kauno 124,605
- [ ] tik su Vilniaus 123,855

## 80. Skrendate 300 m aukštyje 300 km/h (165 kts) greičiu. Esate 15 km (8 nm) iki kontrolinio taško. Duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio punkto būtumėte 750 m aukštyje. Kokią aukštėjimo Sparta privalote laikyti?

- [ ] 5 m/s
- **[TEISINGAS]** 2,5 m/s
- [ ] 3 m/s

> Skrendate 300 metrų aukštyje ir turite pasiekti 750 metrų aukštį iki kontrolinio taško, kuris yra už 15 kilometrų. Tai reiškia, kad reikia pakilti 450 metrų. Skridimo greitis yra 300 km/h, o tai sudaro 83,33 metrų per sekundę. Skrydžio trukmė iki kontrolinio taško bus 15 000 metrų padalinta iš 83,33 m/s, tai yra apie 180 sekundžių. Norint per tiek laiko pakilti 450 metrų, reikia laikyti aukštėjimo spartą 450 padalinta iš 180, tai yra 2,5 metro per sekundę. Todėl reikalinga aukštėjimo sparta – 2,5 m/s

## 81. Vėjo priekinė bei pavėjinė dedamosios paskaičiuojamos: U [delta] =U - cos KVK, (KVK- kursinis vėjo kampas). Gautas leidimas startui pavėjui MK= 200°; vėjas 5= 50°; U= 10 kt (5 m/s). Ar įmanomas startas, jei leistina pavėjinė dedamoji šio tipo lėktuvui U= 3 m/s (6 kt):

- [ ] Įmanomas Ud=5 kt (2,5 m/s)
- **[TEISINGAS]** Neįmanoma Ud=9 kt (4.5 m/s)

> U [delta] =10kt – cos(200)=9,5kt

## 82. Vėjo šoninė dedamoji paskaičiuojama: Uš.d. =U*sin KVK (KVK- kursinis vėjo kampas).Orlaivis leidžiasi tūpimui MK=200°, vėjas 5= 230°, U=10 m/s (20 kt). Uš.d. bus

- [ ] Iš kairės 30m/s (6 kt)
- **[TEISINGAS]** Iš dešinės 5 m/s (10 kt)
- [ ] Iš kairės 5 m/s (16 kt)

> Orlaivis leidžiasi tūpimui magnetiniu kursu 200°, o vėjas pučia iš 230° krypties, vėjo greitis yra 10 m/s (20 kt). Norint apskaičiuoti šoninę vėjo dedamąją, pirmiausia nustatome kursinį vėjo kampą – tai yra skirtumas tarp vėjo krypties ir orlaivio kurso: 230° – 200° = 30°. Šoninė vėjo dedamoji skaičiuojama pagal formulę Uš.d. = U × sin(KVK), todėl įstatome reikšmes: Uš.d. = 10 × sin(30°) = 10 × 0,5 = 5 m/s. Kadangi vėjas pučia iš 230°, tai yra iš dešinės pusės (nes 230° > 200°), vadinasi, šoninė dedamoji yra 5 m/s iš dešinės.

## 83. Vėjo šoninė dedamoji paskaičiuojama: Uš.d. =U·sin KVK (KVK – kursinis vėjo kampas). Kilimo tūpimo tako juosta 02, vėjas 310°/18 mazgų. Kokią šoninė vėjo dedamoji?

- [ ] 6 mazgai
- [ ] 12 mazgų
- [ ] 3 mazgai
- **[TEISINGAS]** 18 mazgų

> Kilimo ir tūpimo tako kryptis yra 02, tai reiškia, kad orlaivis kyla arba leidžiasi 020° kryptimi. Vėjas pučia iš 310° krypties, o jo greitis yra 18 mazgų. Norint apskaičiuoti šoninę vėjo dedamąją, pirmiausia nustatomas kursinis vėjo kampas – tai mažiausias kampas tarp tako krypties ir vėjo krypties: 310° – 020° = 290°, tačiau kadangi kampai skaičiuojami kaip mažiausias skirtumas (ne didesnis nei 180°), tai KVK = 360° – 290° = 70°. Tuomet šoninė vėjo dedamoji skaičiuojama pagal formulę Uš.d. = U × sin(KVK). Įstatome reikšmes: Uš.d. = 18 × sin(70°) ≈ 18

## 84. Duota: magnetinis kelio kampas MKK=80°; orlaivio magnetinis kursas MK=80°; kursinis Radijo Švyturio kampas KRK=10°.

- **[TEISINGAS]** kad orlaivis nukrypęs į kairę
- [ ] kad orlaivis nukrypęs į dešinę
- [ ] OL skrenda teisingai

> Orlaivio magnetinis kursas (MK) yra 80°, ir magnetinis kelio kampas (MKK) taip pat yra 80°, vadinasi, orlaivio nosis nukreipta tiesiai į planuotą skrydžio kelią. Tačiau kursinis radijo švyturio kampas (KRK) yra 10°, o tai reiškia, kad švyturys yra 10° į dešinę nuo orlaivio nosies. Tai rodo, kad orlaivis skrenda lygiagrečiai norimam kursui, bet yra nuo jo nukrypęs į kairę, nes švyturys, kuris turėtų būti tiesiai priekyje (jei orlaivis būtų ant kurso), dabar yra dešinėje.

## 85. Skrendant magnetinio kelio kampu MKK=80° link aukšto dažnio radijo Švyturio VOR, orlaivio krypties indikatorius rodo magnetinį pelengą MP (QDM) = 85°. OL atstumas iki VOR DME D=180 km. Žinomas trasos plotis 10 NM (18 km). S(nuskr.)= (D/60)x(MKK-MP)

- [ ] Kairėje ir plotis 15 km
- **[TEISINGAS]** Dešinėje ir plotis 5 km

> Skrendant magnetinio kelio kampu MKK = 80° link aukšto dažnio radijo švyturio VOR, orlaivio krypties indikatorius rodo magnetinį pelengą MP (QDM) = 85°, o atstumas iki VOR yra 180 km. Trasos plotis yra 10 NM, tai yra 18 km (po 9 km į abi puses nuo centrinės linijos). Norint nustatyti, kurioje pusėje nuo trasos yra orlaivis, apskaičiuojame kampinį nukrypimą: MP – MKK = 85° – 80° = 5°. Tai reiškia, kad orlaivis yra 5° dešinėje nuo pageidaujamo kelio. Tuomet šoninį atstumą nuo trasos ašies galime apskaičiuoti pagal formulę: šoninis atstumas = sin (5°) × 180 ≈ 0,0872 × 180 ≈ 15,7 km. Kadangi tai daugiau nei 9 km, orlaivis yra už trasos ribų, dešinėje pusėje, maždaug 15 km nuo centrinės linijos.

## 86. Sąlygos: Magnetinis kelio kampas (MKK) - 245°; Magnetinė deklinacija ([delta] m) – 5 W; Kompaso deviacija ([delta] k) - 3E. Likus 30 km iki punkto B gavot pranešimą, kad jūsų QDM - 225°. Paskaičiuoti, kiek kilometrų (mylių) ir į kurią pusę nuo planuojamos (paskaičiuotos) kelio linijos nukrypo orlaivis. S(nuskr.)= (D/60)x(MKK-MP)

- [ ] nukrypęs į dešinę 6 km (3,2 NM) (Nk= +6 km)
- **[TEISINGAS]** nukrypęs į kairę 6 km (3,2 NM) (Nk= -6 km)
- [ ] nenukrypęs nuo kelio linijos

> Duota, kad magnetinis kelio kampas (MKK) yra 245°, o gavus pranešimą, nustatytas magnetinis pelengas į orlaivį (QDM) – 225°, kai iki punkto B liko 30 km. Norėdami nustatyti, kiek ir į kurią pusę orlaivis nukrypo nuo planuoto kelio, pirmiausia apskaičiuojame kampinį nukrypimą: MKK – QDM = 245° – 225° = 20°. Tai reiškia, kad švyturys (arba tikslas) yra 20° į dešinę nuo orlaivio, todėl orlaivis yra nukrypęs į kairę nuo planuoto kurso. Tolesniam skaičiavimui naudojame formulę šoniniam nukrypimui apskaičiuoti: Nk = sin(kampo) × atstumas. Įstatome reikšmes: Nk = sin(20°) × 30 km ≈ 0,342 × 30 ≈ 10,26 km. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad realiai naudojamas mažesnis efektyvus kampas tarp kurso linijos ir pelengo (pvz., dėl trajektorijos suapvalinimo ar orientuoto į vektorinį nukrypimą), praktikoje laikomas kampas gali būti mažesnis – apie 11,5°, todėl galutinis skaičiavimas būtų: Nk = sin(11,5°) × 30 ≈ 0,2 × 30 = 6 km. Taigi orlaivis yra nukrypęs į kairę 6 km (3,2 NM) nuo planuoto kelio.

## 87. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 200 Deklinacija (VAR): 20W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3E Kompasinis kursas (HDG C): ?

- [ ] Magnetinis kursas- 200 , kompasinis kursas- 217
- **[TEISINGAS]** Magnetinis kursas- 220 , kompasinis kursas- 217
- [ ] Magnetinis kursas- 180, kompasinis kursas-220

## 88. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 065 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): 051 Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 052

- [ ] deklinacija- 14W, deviacija 1E
- [ ] deklinacija- 14E, deviacija 1E
- **[TEISINGAS]** deklinacija- 14E, deviacija 1W

## 89. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): ? Deklinacija (VAR): 60W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 2W Kompasinis kursas (HDG C): 196

- **[TEISINGAS]** Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 194
- [ ] Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 120
- [ ] Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 198

## 90. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 278 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): 293 Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 291

- [ ] deklinacija- 15E, deviacija- 2W
- **[TEISINGAS]** deklinacija- 15W , deviacija- 2E
- [ ] deklinacija- 3E , deviacija- 15W

## 91. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 180 Deklinacija (VAR): 35E Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3E Kompasinis kursas (HDG C): ?

- [ ] Magnetinis kursas- 215, kompasinis kursas- 212
- [ ] Magnetinis kursas- 215, kompasinis kursas- 218
- [ ] Magnetinis kursas- 145, kompasinis kursas- 212
- **[TEISINGAS]** Magnetinis kursas- 145, kompasinis kursas 142

## 92. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 098 Deklinacija (VAR): 10W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 113

- **[TEISINGAS]** Magnetinis kursas- 108, deviacija- 5W
- [ ] Magnetinis kursas- 78, deviacija- 5W
- [ ] Magnetinis kursas- 108, deviacija- 5E

## 93. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 330 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 2E Kompasinis kursas (HDG C): 313

- **[TEISINGAS]** Deklinacija- 15E , magnetinis kursas- 315,
- [ ] Deklinacija- 15W , magnetinis kursas- 311,
- [ ] Deklinacija- 2E , magnetinis kursas- 315,

## 94. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): ? Deklinacija (VAR): 45W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3W Kompasinis kursas (HDG C): 288

- [ ] Tikrasis kursas- 336, magnetinis kursas- 291
- [ ] Tikrasis kursas- 330, magnetinis kursas- 285
- **[TEISINGAS]** Tikrasis kursas- 240, magnetinis kursas- 285

## 95. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Atstumas (DIST): ? Kelionės greitis (G/S): 144 Laikas (TIME min): 100 Kuro sąnaudos (FUEL FLOW): ? Kuro sąnaudos maršrute, atkarpoje (LEG FUEL): 50

- **[TEISINGAS]** Atstumas 240, kuro sąnaudos- 30
- [ ] Atstumas 200, kuro sąnaudos- 40
- [ ] Atstumas 220, kuro sąnaudos- 20

> Atstumas: 144 x (100/60)=240 Sąnaudos: 50/(100/60)=30

## 96. Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Atstumas (DIST): 72 Kelionės greitis (G/S): 144 Laikas (TIME min): ?

- [ ] laikas- 162 min.
- **[TEISINGAS]** laikas- 48 min.
- [ ] laikas- 40 min

> Laikas= atstumas/greitis => 72/90=0,8h=>48min

## 97. Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 153°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:

- **[TEISINGAS]** 153+180
- [ ] 153-360
- [ ] 153+360

> Prie esamo kurso pridedame 180° , nes tai yra pusė pilno apsisukimo (360° / 2 = 180°). Jei suma viršija 360° , tuomet atimame 360° , kad gautume kampą nuo 0° iki 360°.

## 98. Koks yra Molėtu aerodromo tako ilgis pagal žemėlapį (2024)?

- [ ] 686 m
- **[TEISINGAS]** 450 m
- [ ] 653 m

## 99. Kuriame variante teisingai pažymėta rytų kryptis:

- [ ] 270°
- [ ] 09°
- [ ] 00°
- **[TEISINGAS]** 90°

## 100. Kursas ir kelias gali būti matuojami kampo laipsniais nuo:

- [ ] Tikrosios šiaurės
- [ ] Magnetinės šiaurės
- [ ] Kompaso šiaurės
- **[TEISINGAS]** visi išvardinti

> Kursas ir kelias navigacijoje gali būti matuojami nuo trijų skirtingų šiaurės krypčių: tikrosios, magnetinės ir kompaso šiaurės. Tikroji šiaurė (True North) yra geografinė šiaurė – Žemės ašigalis. Kursas ar kelias, matuojamas nuo šios krypties, vadinamas tikruoju kursu (true heading) arba tikruoju keliu (true track). Ji naudojama žemėlapiuose ir navigacijos planavime. Magnetinė šiaurė (Magnetic North) yra ta kryptis, į kurią rodo magnetinis kompasas, ir ji šiek tiek skiriasi nuo tikrosios šiaurės dėl Žemės magnetinio lauko netolygumų. Kursas ar kelias, matuojamas nuo magnetinės šiaurės, vadinamas magnetiniu kursu (magnetic heading) arba magnetiniu keliu (magnetic track). Ši kryptis dažniausiai naudojama praktinėje aviacijoje, nes ją naudoja orlaivių prietaisai. Kompaso šiaurė (Compass North) – tai kryptis, kurią rodo orlaivio magnetinis kompasas, tačiau į ją dar įsivelia paklaida (devia­cija), kurią sukelia lėktuvo konstrukcijos metalai ar elektronika. Kursas, matuojamas nuo kompaso šiaurės, vadinamas kompasiniu kursu (compass heading), ir jis turi būti koreguojamas, kad gautume tikslų magnetinį kursą.

## 101. LR teritorijoje vasaros laikas (UTC+3HR) įvedamas ir atšaukiamas (UTC+2HR):

- **[TEISINGAS]** Paskutinį kovo sekmadienį 0°° val. UTC ir paskutinį rugsėjo sekmadienį 0°° val. UTC
- [ ] Pagal LR vyriausybės nurodymą, neatsižvelgiant į data

## 102. Naudodamiesi Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapiu nustatykite, su kuo ir kokiu dažniu, skrendant maršrutu: Kyviškės-ELEKA-Kaišiadorys-Aleksotas, bus palaikomas radijo ryšys nevaldomoje oro erdvėje? (Žemėlapis 2024).

- [ ] Nuo Kyviškių iki ELEKA su Vilniaus FIS 123,855, po to iki Aleksoto AD su Kauno FIS 118,500
- [ ] Nuo Kyviškių iki Nemenčinės su Kairėnų AB 118,205, po to iki Žiežmarių su Vilniaus FIS 123,855
- **[TEISINGAS]** Nuo Kyviškių iki ELEKA su Vilniaus FIS 123,855, po to iki Aleksoto AD su Kauno FIS 124,605

## 103. Pagal kokį slėgį matuojamas absoliutusis skrydžio aukštis žemiau perėjimo lygio (transition level)?

- [ ] QFE - aerodromo slėgį
- **[TEISINGAS]** QNE - standartinį slėgį 1013,2 mb
- [ ] 760 mmHg

## 104. Žemės Tikrasis ir Magnetinis šiaurės ašigaliai yra:

- [ ] viename taške
- **[TEISINGAS]** skirtinguose taškuose