{
 "dalykas": "Skrydžių charakteristikos ir planavimas",
 "klausimu": 93,
 "riba_proc": 75,
 "klausimai": [
  {
   "id": "8",
   "q": "Kurie iš nurodytų faktorių nedaro įtakos OL skrydžio charakteristikoms?",
   "a": [
    "Slėgis",
    "temperatūra",
    "matomumas"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Slėgis ir temperatūra tiesiogiai veikia oro tankį, kuris lemia orlaivio keliamąją galią, variklio efektyvumą ir aerodinamines savybes. Matomumas, nors svarbus saugiam skrydžiui ir navigacijai, tačiau neturi tiesioginės įtakos orlaivio skrydžio charakteristikoms.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "12",
   "q": "Ar turi teisę aviacijos saugumo patrulis sustabdyti riedantį OL?",
   "a": [
    "turi",
    "neturi"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "13",
   "q": "Pagal kokį slėgį matuojamas absoliutus skrydžio aukštis žemiau perėjimo lygio (transmition level)?",
   "a": [
    "pagal QNE",
    "pagal QFE",
    "pagal QNH"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "14",
   "q": "Kai visos OL veikiančios jėgos viena kitą atsveria:",
   "a": [
    "OL aukštėja",
    "OL skrenda horizontaliai pastoviu greičiu",
    "OL skrenda horizontaliai didėjančiu greičiu"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "15",
   "q": "Stabdymo ruožas (stopway) gali būti naudojamas:",
   "a": [
    "avariniai OL eksploatacijai",
    "kaip alternatyvus KTT",
    "Orlaivį sustabdyti už KTT ribų jo nepažeidus"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "16",
   "q": "OL pakilimo distancija susideda iš:",
   "a": [
    "distancijos įsibėgėjimo žemėje",
    "distancijos nuo OL įsibėgėjimo pradžios iki bus pasiektas kreiserinis lygis",
    "abu teisingi"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "17",
   "q": "Nepririštas krovinys stabdomame OL juda:",
   "a": [
    "į priekį",
    "atgal",
    "žemyn"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Stabdant orlaivį, veikia inercija – nepririštas krovinys dėl savo judėjimo noro tęsia judėjimą ta pačia kryptimi , kuria judėjo orlaivis prieš stabdymą. Todėl jis juda į priekį , net jei pats orlaivis lėtėja. Tai pavojinga, todėl visi kroviniai turi būti tvirtai pritvirtinti",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "18",
   "q": "Virškrova OL kilimo ir tūpimo distanciją:",
   "a": [
    "padidina",
    "sumažina",
    "įtakos neturi"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Virškrova reiškia didesnį nei įprasta orlaivio svorį. Didesnis svoris reikalauja daugiau jėgos pakilimui, padidina riedėjimo laiką, taip pat padidina stabdymo kelią tūpimo metu. Todėl kilimo ir tūpimo distancija pailgėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "19",
   "q": "Virškrova OL atitrūkimo greitį:",
   "a": [
    "mažina",
    "padidina",
    "įtakos neturi"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Atitrūkimo greitis (greitis, kuriuo orlaivis atsiplėšia nuo žemės) priklauso nuo svorio. Kuo orlaivis sunkesnis, tuo didesnė keliamoji jėga reikalinga pakilimui. Kad ją pasiektų, reikia didesnio oro srauto aplink sparnus – tai reiškia, kad reikia didesnio greičio.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "20",
   "q": "Virškrova OL skrydžio nuotolį ir degalų naudojimą:",
   "a": [
    "OL skrydžio nuotolį didina, o degalų naudojimą mažina",
    "OL skrydžio nuotolį sumažina, o degalų naudojimą padidina",
    "įtakos neturi"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Virškrova padidina pasipriešinimą ir variklio apkrovą, todėl orlaivis sunaudoja daugiau degalų. Didesnis degalų sunaudojimas trumpina skrydžio nuotolį. Be to, sunkesniam orlaiviui reikia daugiau traukos norint išlaikyti skrydį.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "21",
   "q": "Koks oras tankesnis?",
   "a": [
    "šiltesnis",
    "karštas",
    "šaltesnis"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Šaltesnis oras yra tankesnis, nes molekulės yra arčiau viena kitos. Dėl to oras sveria daugiau viename tūryje ir turi didesnį tankį",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "22",
   "q": "Kokios eksploatacijos sąlygos gali sukelti OL konstrukcijos pažeidimus ?",
   "a": [
    "leistinų greičių viršijimas, perkrovų viršinimas",
    "grubus tūpimas, perkrova",
    "visi atsakymai teisingi"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Leistino greičio viršijimas, perkrovų viršijimas ir grubus tūpimas gali sukelti dideles jėgas, kurios pažeidžia orlaivio konstrukciją. Todėl visi šie veiksniai yra pavojingi ir gali lemti konstrukcijos pažeidimus.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "23",
   "q": "Sukimo momentas yra:",
   "a": [
    "Jėga x petys",
    "Jėga x 9,8m/s",
    "Greitis x petys"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "24",
   "q": "Kai kūnas A greičiu 100kt ir kūnas B greičiu 150kt lygiagrečiai priešiniais kursais artėja vienas prie kito, jų santykinis greitis yra:",
   "a": [
    "50 kt",
    "15000 kt",
    "250 kt"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Kai du kūnai juda vienas kitam priešinga kryptimi , jų santykinis greitis yra jų greičių suma . 100 kt + 150 kt = 250 kt.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "25",
   "q": "Visas OL svoris yra suma svorių:",
   "a": [
    "konstrukcijos elementų ir įrangos",
    "b)keleivio ir krovinio",
    "degalų",
    "visi teisingi"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "26",
   "q": "Žemėje visą OL svorį laiko:",
   "a": [
    "važiuoklė",
    "konstrukcija",
    "sparnai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "27",
   "q": "Skirtumas tarp leistinų skrydžio greičių – didžiausio ir mažiausio, vadinamas",
   "a": [
    "Greičių diapazonas",
    "Greičių poliarė",
    "Greičių distancija"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "28",
   "q": "Kalbant apie OL degalus, „endurance“ reiškia:",
   "a": [
    "laiką, kurį OL gali išbūti ore, atsižvelgiant į turimą degalų kiekį",
    "OL valandinę degalų sąnaudą",
    "OL degalų talpą"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "29",
   "q": "Po 16 min. skrydžio TAS 100 kt greičiu esant nugarinei 20 kt vėjo dedamajai jūs turite grįžti į išvykimo aerodromą. Jūs atvyksite po:",
   "a": [
    "30 min.",
    "24 min.",
    "35 min."
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Į priekį skrendant buvo nugarinis vėjas, todėl greitis žemės atžvilgiu buvo 100 + 20 = 120 kt. Per 16 min (0,267 val.) orlaivis nuskrido 120 × 0,267 ≈ 32 NM. Grįžtant vėjas tampa priešinis, tad grįžimo greitis žemės atžvilgiu: 100 − 20 = 80 kt. Laikas grįžti: 32 ÷ 80 = 0,4 val. = 24 min.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "31",
   "q": "Kaip RWY nuolydis įtakoja kilimo masę jei kiti faktoriai nesikeičia ?",
   "a": [
    "mažina",
    "didina",
    "neturi įtakos"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Kai pakilimo tako (RWY) nuolydis yra žemyn (neigiamas nuolydis), orlaiviui lengviau įsibėgėti, todėl galima kilti su didesne mase. Jei įkalnė– įsibėgėjimas lėtesnis, todėl didelė kilimo masė turi būti mažesnė.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "32",
   "q": "Kilimo-tūpimo takas, kurio magnetinė kryptis yra 273° žymimas taip:",
   "a": [
    "RWY 270",
    "RWY 27",
    "RWY 02"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Kilimo-tūpimo takai žymimi suapvalinus jų magnetinę kryptį dešimtims laipsnių be paskutinio skaičiaus.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "34",
   "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 153°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:",
   "a": [
    "153- 180",
    "153+180",
    "153+360"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Priešingas kursas (angl. reciprocal heading) apskaičiuojamas pridedant arba atimant 180° nuo pradinio kurso. Jeigu gautas skaičius viršija 360°, tiesiog atimame 360°.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "35",
   "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 353°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:",
   "a": [
    "353- 180",
    "353+ 180",
    "353- 360"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Priešingas kursas (angl. reciprocal heading) apskaičiuojamas pridedant arba atimant 180° nuo pradinio kurso. Jeigu gautas skaičius viršija 360°, tiesiog atimame 360°.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "36",
   "q": "Lėktuvui nusileidus atsarginiame aerodrome, pilotas apie tai paskirties aerodromo skrydžių valdymo tarnybai privalo pranešti per (buvo duotas skrydžio planas):",
   "a": [
    "20min.",
    "10 min.",
    "30 min."
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "37",
   "q": "Reikiamas OL pakilti įsibėgėjimo ilgis didėja, jeigu:",
   "a": [
    "Jei kilimo takas padengtas pliure",
    "Jei kilimo takas padengtas pliure ir kylama pavėjui",
    "Kilimo takas turi nuokalnę. Tai sumažina sparno atakos kampą",
    "Sumažinama kilimo masė ir kylama pavėjui"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Pakilimo įsibėgėjimo ilgis padidėja, kai: Padidėja riedėjimo pasipriešinimas (pvz., takas padengtas pliure – vandeniu, purvu, sniegu); Kylama pavėjui , nes tai padidina realų atitrūkimo greitį žemės atžvilgiu.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "38",
   "q": "Ką pilotas privalo pirmiausiai atlikti sutrikus variklio darbui iki V1 kylant?",
   "a": [
    "Nutraukti kilimą, sumažinti variklio trauką",
    "įjungti aerodinaminius stabdžius ir keliamosios jėgos nutraukėjus (spoilerius",
    "pilnai nuspausti stabdžius",
    "įjungti variklio atbulinę trauką"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Iki V1 greičio (sprendimo greičio) pilotas turi būti pasirengęs nutraukti kilimą bet kokio rimto gedimo atveju , pavyzdžiui, variklio sutrikimo. Pirmas veiksmas – nutraukti kilimą ir sumažinti trauką , kad būtų galima saugiai stabdyti orlaivį likusioje tako dalyje. V1 yra ta riba, po kurios kilimas turi būti tęsiamas net ir sugedus varikliui.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "39",
   "q": "OL kyla nuo kilimo tako, kuris padengtas 5mm šlapio sniego sluoksniu. Jo kilimo distancija",
   "a": [
    "sumažės, jei pilnai atlenkti užsparniai",
    "pailgės",
    "neturi įtakos"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Pakilimo įsibėgėjimo ilgis padidėja, kai: Padidėja riedėjimo pasipriešinimas (pvz., takas padengtas pliure – vandeniu, purvu, sniegu).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "40",
   "q": "Kokiame aukštyje galima vizualiai skristi virš gyvenamųjų vietovių:",
   "a": [
    "ne mažesniame negu 2000 ft aukštyje",
    "ne mažesniame negu 1000 ft aukštyje virš aukščiausios kliūties",
    "aukštyje, iš kurio išjungus variklį lėktuvas nusklęs už gyvenamosios vietovės, bet ne mažesniame kaip 1000 ft. (300m) aukštyje."
   ],
   "c": [
    0,
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "41",
   "q": "Centruotei nustatyti naudojama nulinė atskaita – tai:",
   "a": [
    "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, bet būtinai lėktuvo viduje (tarp lėktuvo priekinės dalies ir uodegos)",
    "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, bet nebūtinai tarp lėktuvo priekinės dalies ir uodegos.",
    "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, esantis tarp lėktuvo priekio."
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Nulinė atskaita (angl. datum) yra taškas , nuo kurio matuojamos visų svorio komponentų sukimo momentai. Ji nebūtinai turi būti pačiame orlaivio viduje – gamintojas ją gali nustatyti bet kurioje vietoje lėktuvo išilginėje ašyje, net ir už lėktuvo nosies ribų, kad skaičiavimai būtų paprastesni.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "42",
   "q": "Aukštėjant, didėjantis su aukščiu priešinis vėjas, lyginant su štiliumi (prietaisinis greitis pastovus):",
   "a": [
    "aukštėjimo spartai poveikio neturi",
    "aukštėjimo spartą sumažina",
    "aukštėjimo spartą padidina"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Aukštėjimo sparta priklauso nuo vertikalaus greičio, kuris yra susijęs su orlaivio keliamąja jėga ir trauka, bet ne nuo horizontalaus oro srauto (priešinio ar palankaus vėjo). Priešinis vėjas veikia tik žemės greitį ir navigacinę padėtį, bet ne realų kopimo greitį oro atžvilgiu.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "43",
   "q": "Tankio aukštis naudojamas:",
   "a": [
    "pereinamam aukščiui nustatyti",
    "pereinamam skrydžio lygiui nustatyti",
    "lėktuvo skrydžio charakteristikoms nustatyti"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Tankio aukštis – tai aukštis, kuris atitinka standartinę oro tankio vertę, ir jis naudojamas siekiant įvertinti orlaivio skrydžio charakteristikas, tokius kaip variklio galia, kilimo ir tūpimo savybės, nes jos priklauso nuo oro tankio. Pereinamam aukščiui ir pereinamam skrydžio lygiui nustatyti naudojamas barometrinis aukštis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "44",
   "q": "Jeigu kilimo takas padengtas vandens sluoksniu, OL maksimaliai leistina kilimo masė:",
   "a": [
    "sumažės",
    "bus ta pati",
    "padidės"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Vandens sluoksnis ant kilimo tako sumažina sukibimą tarp ratų ir tako paviršiaus, todėl prailgėja įsibėgėjimo distancija ir sumažėja trauka. Dėl to būtina sumažinti maksimalų leistiną kilimo masę, kad būtų užtikrintas saugus pakilimas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "45",
   "q": "VST skrydžio plane nurodytas skrydžio laikas – tai:",
   "a": [
    "paskaičiuotas laikas nuo variklio paleidimo iki nusileidimo paskirties aerodrome + 10min.",
    "paskaičiuotas skrydžio laikas nuo pakilimo iki atskridimo virš paskirties aerodromo",
    "paskaičiuotas laikas nuo variklio paleidimo iki nusileidimo paskirties aerodrome"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Skrydžio laikas VST plane paprastai reiškia laiką, per kurį orlaivis yra ore – nuo pakilimo iki atskridimo virš paskirties aerodromo, nepriklausomai nuo variklio paleidimo ar užgesinimo laiko.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "46",
   "q": "OL svorio (masės) centras – tai:",
   "a": [
    "taškas, kuris naudojamas, kaip nulinė atskaita momentams paskaičiuoti",
    "taškas, kuriame visų veikiančių lėktuvo liemenį momentų suma lygi nuliui",
    "taškas, kuriame visų išorinių jėgų dedamųjų suma lygi nuliui",
    "visų masės jėgų dedamųjų pridėjimo taškas"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "47",
   "q": "Sklendimo kampas mažiausias bus:",
   "a": [
    "kai a (atakos kampas) naud (OL Kokybė didžiausia)",
    "kai skrendama a ekon.",
    "kai skrendama a max."
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Sklendimo kampas yra santykis tarp kylimo jėgos ir pasipriešinimo. Mažiausias sklendimo kampas reiškia didžiausią orlaivio kokybę (L/D santykį). Tai pasiekiama prie optimalaus atakos kampo (a naud), kai orlaivis skrenda efektyviausiai, t.y. maksimalus kilimo jėgos ir pasipriešinimo santykis. Skrendant didesniu ar mažesniu atakos kampu (pvz., a max ar a ekon.) sklendimo kampas didėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "48",
   "q": "Sklendimo sparta (Vy) bus minimali:",
   "a": [
    "a ekon.",
    "a max",
    "a min"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "49",
   "q": "Didžiausias aukštėjimo kampas bus skrendant, kai:",
   "a": [
    "a max ir V ekon.",
    "a ekon. ir V ekon.",
    "a ekon. ir V max"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Didžiausias aukštėjimo kampas pasiekiamas, kai orlaivis skrenda su maksimaliu atakos kampu (a max) ir optimaliu greičiu (V ekon.), kuris leidžia išgauti maksimalų keliamąjį svorį ir efektyviai kilti vertikaliai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "50",
   "q": "OL sklendimo nuotolis išlaikant tą patį atakos kampą bus didesnis:",
   "a": [
    "su mažesne lėktuvo mase",
    "su didesne lėktuvo mase",
    "sklendžiant pavėjui"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Sklendžiant pavėjui , lėktuvas juda vėjo kryptimi, todėl jo tikrasis greitis žemės atžvilgiu yra didesnis. Tai reiškia, kad nors oro greitis ir atakos kampas išlieka tie patys, dėl pavėjinio poveikio lėktuvas nuvažiuoja ilgesnį atstumą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "51",
   "q": "Kada orlaivis nusklęs toliau?",
   "a": [
    "pavėjui",
    "štiliuje",
    "prieš vėją"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Sklendžiant pavėjui , lėktuvas juda vėjo kryptimi, todėl jo tikrasis greitis žemės atžvilgiu yra didesnis. Tai reiškia, kad nors oro greitis ir atakos kampas išlieka tie patys, dėl pavėjinio poveikio lėktuvas nuvažiuoja ilgesnį atstumą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "52",
   "q": "Kokį V pasirinktumėte, kad sklendžiant ilgiau išsilaikyti ore?",
   "a": [
    "V max",
    "V ekon.",
    "V min"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "53",
   "q": "Orlaivio smukos greitis bus didesnis, kai:",
   "a": [
    "lėktuvas turi galinę centruotę ir didesnę masę;",
    "lėktuvas turi galinę centruotę ir mažesnę masę; c) lėktuvas turi priekinę centruotę ir didesnę masę",
    "lėktuvas turi priekinę centruotę ir didesnę masę"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Didesnė masė didina smukos greitį, nes orlaivis turi didesnį inercijos jėgos ir reikia didesnio greičio, kad išlaikytų stabilumą. Galinė centruotė taip pat didina smukos greitį, nes sumažina stabilumą ir orlaivis linkęs smukti greičiau.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "55",
   "q": "Keliamosios jėgos koeficientą galima padidinti atlenkus užsparnius arba:",
   "a": [
    "padidinus greitį",
    "padidinus atakos kampą",
    "sumažinus lėktuvo masę"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Užsparniai keičia sparno profilio formą, didindami keliamosios jėgos koeficientą. Taip pat keliamosios jėgos koeficientas didėja didinant atakos kampą iki tam tikros ribos, nes tuomet sparnas generuoja daugiau keliamosios jėgos.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "56",
   "q": "Kokį poveikį skrydžio charakteristikoms turi mažesnis aerodromo barometrinis aukštis?",
   "a": [
    "saugiai pakilti reikalingas trumpesnis kilimo takas",
    "saugiai sustoti nutraukiant kilimą reikės ilgesnio kilimo tako",
    "saugiai palikti reikalingas ilgesnis kilimo takas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Mažesnis barometrinis aukštis reiškia tankesnį orą, todėl lėktuvas turi didesnę keliamosios jėgos galią ir variklio trauką, todėl pakilti galima trumpesniu taku.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "58",
   "q": "Padidėjęs atmosferos slėgis, tarp kitų poveikių turi ir poveikį kilimo charakteristikoms:",
   "a": [
    "sumažėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas",
    "sumažėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas",
    "padidėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas d) padidėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Padidėjęs atmosferos slėgis reiškia tankesnį orą, todėl lėktuvo variklis veikia efektyviau, keliamosios jėgos koeficientas didesnis, todėl kilimo nuotolis trumpėja, o pradinio kopimo kokybė gerėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "62",
   "q": "Sumažėjęs atmosferos slėgis:",
   "a": [
    "padidėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas",
    "padidėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas",
    "sumažėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Mažesnis atmosferos slėgis reiškia mažesnį oro tankį, todėl variklis ir sparnai veikia mažiau efektyviai. Dėl to reikia ilgesnio kilimo tako, o pradinio kopimo kokybė blogėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "63",
   "q": "Didesnis aerodromo barometrinis aukštis:",
   "a": [
    "saugiai sustoti nutraukiant kilimą reikės ilgesnio kilimo tako",
    "saugiai palikti reikalingas ilgesnis kilimo takas",
    "saugiai pakilti reikalingas trumpesnis kilimo takas"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Didesnis barometrinis aukštis reiškia mažesnį oro tankį, todėl orlaivis turi prastesnes kilimo ir kopimo savybes, todėl reikalingas ilgesnis kilimo takas, kad saugiai paliktų aerodromą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "65",
   "q": "Aukštesnė temperatūra:",
   "a": [
    "padidina kopimo kampą, bet sumažina kopimo spartą",
    "neturi pastebimos įtakos kopimo galimybėms",
    "sumažina ir kopimo kampą ir sparta"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Aukštesnė temperatūra sumažina oro tankį, todėl orlaivio kilimo ir kopimo charakteristikos prastėja — tiek kopimo kampas, tiek kopimo sparta sumažėja",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "67",
   "q": "Žemesnė negus standartinė temperatūra:",
   "a": [
    "neturi pastebimos įtakos kopimo galimybėms",
    "padidina ir kopimo kampą ir sparta",
    "sumažina kopimo kampą ,bet padidina kopimo sparta"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Žemesnė oro temperatūra reiškia didesnį oro tankį, todėl gerėja orlaivio kilimo charakteristikos — padidėja kopimo kampas ir kopimo sparta.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "70",
   "q": "Kopimo sparta:",
   "a": [
    "nuožulnusis TAS komponentas",
    "horizontalusis TAS komponentas",
    "kilimo gradientas padaugintas iš TAS ir padalintas iš 100"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Kopimo sparta apskaičiuojama kaip kilimo kampo (gradientas, %) padaugintas iš tikrojo oro greičio (TAS), padalintas iš 100, kad būtų gautas greitis vertikalioje ašyje.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "71",
   "q": "Kaip pasikeis OL kopimo charakteristikos paėmus vieną papildomą keleivį?",
   "a": [
    "nepasikeis",
    "pagerės",
    "pablogės"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Paėmus vieną papildomą keleivį OL kopimo charakteristikos pablogės — kopimo greitis sumažės, o reikalingas kilimo takas padidės.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "73",
   "q": "OL turi dvi užsparnių padėtis tūpimui: 25° ir 35°. Jei pilotas vietoj 35° užsparnių išleis 25° padėtį, tai:",
   "a": [
    "sumažės tūpimo nuotolis ir pagerės nuėjimo į antrą ratą galimybės",
    "padidės tūpimo nuotolis ir pagerės nuėjimo į antrą ratą galimybės",
    "padidės tūpimo nuotolis ir pablogės nuėjimo į antrą ratą galimybės"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Mažesnis užsparnių kampas (25° vietoj 35°) reiškia mažesnį aerodinaminį pasipriešinimą, bet ir mažesnę keliamosios jėgos padidėjimą. Dėl to orlaivis nusileidžia didesniu greičiu, todėl tūpimo nuotolis padidėja. Be to, prastesnės užsparnių tūpimo padėties charakteristikos sumažina galimybę greitai ir saugiai pakilti į antrą ratą (go-around), nes greitis ir nusileidimo kampas yra neoptimalūs.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "75",
   "q": "Koks laikas rašomas ATS plane:",
   "a": [
    "vietinis",
    "UTC",
    "centrinis Europos"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "ATS (oro eismo tarnybų) plane laikas visada rašomas koordinuotu pasauliniu laiku (UTC), kad būtų užtikrintas vieningas laiko standartas visame pasaulyje ir išvengta nesusipratimų dėl laiko juostų skirtumų.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "77",
   "q": "Į METAR informaciją įjungiami atmosferos slėgio duomenys pagal slėgį:",
   "a": [
    "QNH",
    "QFE",
    "QFF"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "METAR pranešimuose atmosferos slėgis dažniausiai pateikiamas kaip QNH – tai slėgis, koreguotas iki jūros lygio, kurį naudoja pilotai ir oro eismo tarnybos orientacijai bei aukščio nustatymui.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "78",
   "q": "Į METAR informaciją įjungiami duomenys apie:",
   "a": [
    "priežeminį vėją",
    "gradientinį vėją",
    "terminį vėją"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "METAR pranešimuose nurodomas priežeminis vėjas – tai vėjo greitis ir kryptis tiesiai prie aerodromo paviršiaus, svarbi informacija pilotams dėl saugaus pakilimo, tūpimo ir skrydžio planavimo.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "80",
   "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QNH – jis rodo:",
   "a": [
    "absoliutų aukštį (altitudę)",
    "santykinį aukštį",
    "skrydžio lygį (FL)"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "82",
   "q": "Kuomet aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis 1013 hPa (760 mmHg) jis rodo:",
   "a": [
    "skrydžio lygį FL",
    "absoliutų aukštį (altitudę)",
    "santykinį aukštį"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "83",
   "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QFE (slėgis aerodromo paviršiuje) jis rodo:",
   "a": [
    "skrydžio lygį FL",
    "absoliutų aukštį (altitudę)",
    "santykinį aukštį"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "84",
   "q": "Kas yra orlaivio vadas ?",
   "a": [
    "OL valdytojo paskirtas vienas iš įgulos narių",
    "aukščiausias aviacijos organizacijos pareigūnas, esantis OL skrydžio metu",
    "OL valdytojo paskirtas pilotas, atsakingas už OL valdymą ir saugą skrydžio metu",
    "pilotas"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "108",
   "q": "OL per 36 min nuskrido 157 NM. Kokį atstumą nuskris OL pavėjui, pučiant 60 kt vėjui?",
   "a": [
    "157 NM",
    "146 NM",
    "193 NM"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Norėdami nustatyti, kokį atstumą orlaivis nuskris su 60 kt pavėjui, pirmiausia apskaičiuojame jo tikrąjį oro greitį (TAS). Jei per 36 minutes (0,6 val.) orlaivis nuskrido 157 jūrmyles, tai jo greitis buvo 261,67 kt (157 ÷ 0,6). Pridėjus pavėjinę vėjo dedamąją (60 kt), gauname naują orlaivio žemės greitį (GS) – 321,67 kt. Tuomet skaičiuojame, kiek orlaivis nuskris per tą patį laiką (36 minutes): 321,67 × 0,6 = 193 jūrmylės.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "110",
   "q": "Skrendate 360 m aukštyje 150 km/h greičiu. Esate 10 km iki kontrolinio taško. Duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio punkto būtumėte 600 m aukštyje. Kokią aukštėjimo spartą privalote laikyti?",
   "a": [
    "2 m/s",
    "1 m/s",
    "3m/s"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Skrendate 360 metrų aukštyje 150 km/h (tai yra apie 41,67 m/s) greičiu. Esate 10 km (10 000 metrų) atstumu nuo kontrolinio taško, o duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio taško būtumėte 600 metrų aukštyje. Tai reiškia, kad per tą atstumą turite pakilti 600 m – 360 m = 240 metrų. Laikas, per kurį įveiksite 10 km atstumą, yra: 10 000 m / 41,67 m/s ≈ 240 sekundžių. Kad per 240 sekundžių pakiltumėte 240 metrų, aukštėjimo sparta turi būti: 240 m / 240 s = 1 m/s .",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "112",
   "q": "Aukštėjimo gradientas – tai:",
   "a": [
    "tikrojo greičio ir aukštėjimo spartos santykis",
    "tikrojo greičio ir aukštėjimo spartos santykis",
    "aukščio ir nuskristo atstumo ore santykis"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Aukštėjimo gradientas (angl. climb gradient ) – tai kampinis rodiklis, rodantis, kiek aukščio įgyjama tam tikram horizontaliai nuskristam atstumui. Dažniausiai išreiškiamas procentais (%), pavyzdžiui, 5 % reiškia, kad per 100 m horizontalaus atstumo lėktuvas pakyla 5 metrus.Formulė: Gradientas (%) = (aukštis / horizontalus atstumas) × 100 .",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "114",
   "q": "Kodėl avarijos dažniausiai nutinka pirmaisiais skraidymo metais?",
   "a": [
    "nes aviacinę technika greit genda",
    "pervertinamos galimybės, patyrimo stoka"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "115",
   "q": "Kada pradedama ruoštis skraidymams:",
   "a": [
    "dieną prieš skrydį",
    "namuose/ skraidymo klasėje",
    "prieš pat skrydį"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "117",
   "q": "Ar svarbu prieš skrydį studijuoti orų prognozes:",
   "a": [
    "ne",
    "būtina",
    "nesvarbu"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "119",
   "q": "Informacija apie vėją startuojant yra didelė pagalba. Kur statomos vėjarodės:",
   "a": [
    "prie KTT arba kitoje gerai matomoje aerodromo vietoje",
    "prie angaro",
    "prie bokšto"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "121",
   "q": "Kur negalima skraidyti be leidimo?",
   "a": [
    "pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose, virš žmonių susibūrimo vietų, karinių aerodromų",
    "pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose, virš žmonių susibūrimo vietų",
    "karinių aerodromų pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "123",
   "q": "Ar pavojinga startuoti miško proskynoje?",
   "a": [
    "pavojinga",
    "nepavojinga"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Startuoti miško proskynoje yra pavojinga, nes gali susidaryti oro srautų turbulencija dėl medžių, ypač pavėjinėje pusėje. Proskynos ribose dažnai susidaro nelygus reljefas ir pavojingi oro sūkurių reiškiniai. Taip pat yra ribotas manevravimo aukštis bei vieta avariniam nusileidimui. Medžiai riboja matomumą ir gali kliudyti, jei reikia nutraukti kilimą. Dėl šių priežasčių kilimas miško proskynoje laikomas padidintos rizikos veiksniu.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "124",
   "q": "Prieš startą keičiasi vėjo kryptis. Ką darote?",
   "a": [
    "laukiate kol pasikeis vėjo kryptis",
    "greitai kylate",
    "pakeičiate kilimo kryptį, startuojate prieš vėją"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "126",
   "q": "Kodėl ruošiantis startui, visą OL reikia tikrinti visada tokia pat tvarka?",
   "a": [
    "kad nieko nepraleisti",
    "OL tikrinimo eiliškumas nesvarbus",
    "kad tai išmokti mintinai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "128",
   "q": "Jūs skrendate vienas ir skrisdamas atsiduriate toli nuo apgyvendintos vietovės. Apie ką turite pagalvoti?",
   "a": [
    "ar nepamiršote skrydžio plano",
    "apie pagalbą avarijos atveju",
    "apie galimybę pasiklysti"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Jūs skrendate vienas ir atsiduriate toli nuo apgyvendintos vietovės – tokiu atveju svarbiausia pagalvoti apie pagalbą avarijos atveju. Tai reiškia, kad reikia įvertinti savo buvimo vietą, ryšio galimybes, artimiausią alternatyvų tūpimo lauką ar maršruto keitimą saugumo sumetimais. Taip pat svarbu užtikrinti, kad avarinė įranga būtų paruošta naudojimui.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "130",
   "q": "Ko galite laukti, jeigu artėjate prie audros (Cb) debesies?",
   "a": [
    "vėjo, turbulencijos",
    "lietaus",
    "audros, kilimo (liūtinio lietaus ,griaustinio, žaibų, krušos, škvalinio vėjo)"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "131",
   "q": "Koks yra pavojus, jeigu jūs skrendate po Cb debesim ir patenkate į stiprėjantį kilimą?",
   "a": [
    "pavojaus nėra",
    "didelės perkrovos",
    "iškrovos į lėktuvą"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Cb (kumulonimbus) debesys dažnai susiję su stipriomis turbulencijomis, kurios gali sukelti pavojingas dideles perkrovas orlaiviui.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "133",
   "q": "Koks galimas pavojus skrendant kalnuose:",
   "a": [
    "užkliūti už žemai esančių laidų ir transporto komunikacijų",
    "pavojaus nėra",
    "pakilti per aukštai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "134",
   "q": "Skraidyklė skrisdama sukelia oro srauto sūkurį. Ar gali tai sudaryti sunkumų paskui jus skrendančiam pilotui?",
   "a": [
    "ne",
    "taip"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Kai skraidyklė skrenda, jos sparnai sukuria oro srautą, kuris viršija sparnų galus ir sukelia sūkurinius oro srautus, vadinamus „vortexais“. Šie sūkuriai gali būti labai stiprūs ir nenuspėjami, ypač mažesniems orlaiviams, kurie skrenda paskui — tai gali sukelti staigius pakilimus arba praradimus stabilumo, todėl sekančiam pilotui tai gali būti pavojinga. Todėl pilotai privalo atsižvelgti į kitų orlaivių sukurtus oro sūkurinius efektus ir laikytis saugaus atstumo.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "135",
   "q": "FL 195 reiškia:",
   "a": [
    "skridimo aukštį 1950 ft pagal standartinį slėgį (1013hp arba 760 mmHg",
    "skridimo aukštį 19500 ft pagal standartinį slėgį (1013hp arba 760 mmHg)",
    "skridimo aukštį 1950 pagal QFE"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "FL (Flight Level) reiškia skrydžio lygį, kuris matuojamas šimtų pėdų vienetais pagal standartinį atmosferos slėgį (1013 hPa). Taigi FL 195 yra 195 × 100 ft = 19 500 ft aukštis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "136",
   "q": "MSL yra:",
   "a": [
    "absoliutus aukštis (altitudė)",
    "aerodromo aukštis",
    "santykinis aukštis"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "MSL (Mean Sea Level) reiškia vidutinį jūros lygį, todėl tai yra absoliutus aukštis, matuojamas nuo vidutinio jūros lygio.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "137",
   "q": "Kokiame aukštyje juntamas deguonies stygius ilgiau paskridus:",
   "a": [
    "3050 m.",
    "4500 m.",
    "2500 m."
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "138",
   "q": "Kokie požymiai rodo, kad trūksta deguonies:",
   "a": [
    "mieguistumas, euforija",
    "euforija, šaltis,",
    "lėtas kvėpavimas, mieguistumas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "139",
   "q": "Jūs stipriai sloguojate, bet vis tiek nusprendžiate kilti į 1500 m aukštį. Kas atsitiks:",
   "a": [
    "užguls ausies kanalą, smarkiai skaudės",
    "nieko",
    "bus pažeistas ausies kanalas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Kai pakilsite į 1500 m aukštį, dėl oro slėgio pokyčių gali užsikimšti arba užgulti ausies kanalai, ypač jei sergate sloga, nes nosies ir ausies vamzdelių (Eustachijaus vamzdelių) ventiliacija yra sutrikusi. Tai sukelia spaudimo disbalansą ausyje, dėl kurio skauda ausį ir jaučiamas diskomfortas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "140",
   "q": "Kaip elgsitės, jei prieš startą blogai jaučiatės:",
   "a": [
    "atsisakote skristi",
    "išgersite vaistų",
    "vis tiek skrendate"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "141",
   "q": "Ką ir kaip reikia daryti gelbstint nukentėjusįjį:",
   "a": [
    "pranešti gelbėjimo tarnybai ir suteikti pirmąją pagalbą",
    "nejudinti nukentėjusio",
    "pranešti jo artimiesiems"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "142",
   "q": "Kokią paskirtį turi vėjarodė nusileidimo vietoje:",
   "a": [
    "rodo vėjo kryptį",
    "nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą",
    "rodo vėjo stiprumą"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "143",
   "q": "Koks pavojus gali kilti po nusileidimo, pučiant stipriam vėjui?",
   "a": [
    "OL gali staiga kilti į viršų",
    "jokio pavojaus",
    "blaška"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Po nusileidimo, pučiant stipriam vėjui, ypač jei tai gūsinis vėjas ar vėjo šuoliai (angl. wind shear), orlaivis gali netikėtai būti pakeltas į viršų, nes staigiai kinta oro srautas. Tai gali būti pavojinga, nes pilotas turi greitai sureaguoti, kad išlaikytų kontrolę.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "144",
   "q": "Prieš pat nusileidžiant staiga pasikeičia vėjo kryptis. Pastebite, kad vėjas pučia į nugarą:",
   "a": [
    "nueinate į antrą ratą, artėjate tūpti priešiniu vėju",
    "tūpiate ir smarkiai stabdote",
    "tūpiate neišleidus užsparnių"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Staiga pasikeitus vėjo krypčiai ir vėjas pučiant į nugarą, nusileidimas tampa pavojingas, nes orlaivis gali ilgai skristi tako paviršiumi ir gali būti sunku tiksliai kontroliuoti leidimąsi. Todėl saugiausia yra eiti į antrą ratą (pakilti vėl į aukštį) ir prieiti prie tūpimo su priešiniu vėju, kuris suteikia geresnį stabilumą ir kontrolę.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "145",
   "q": "Ar leidimosi vietoje yra privaloma vėjarodė?",
   "a": [
    "neprivaloma",
    "privaloma"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "146",
   "q": "Kaip nustatote vėjo kryptį, jeigu leidžiantis vėjarodės aikštelėje nepastebite:",
   "a": [
    "paklausiate SV apie vėją",
    "pagal dūmų kryptį",
    "pagal medžius"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Jei vėjarodės aikštelėje vėjo kryptis nėra aiški (nebūna matoma), saugiausia ir tiksliausia yra paklausti skrydžių valdymo tarnybos (SV – skrydžių valdymo) apie esamą vėjo kryptį. Tai užtikrina, kad gausite patikimą ir naujausią informaciją.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "147",
   "q": "Praskridimas pro nusileidimo aikštelę prieš leidžiantis:",
   "a": [
    "pranešate SV",
    "laikyti stabilų greitį",
    "apžiūrėti kliūtis, ar nėra pašalinių daiktų ant juostos"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "148",
   "q": "Kuriems aparatams kyla didžiausias susidūrimo pavojus leidžiantis į aikštelę?",
   "a": [
    "UL orlaiviams",
    "sklandytuvams",
    "oro balionams"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Leidžiantis į aikštelę, didžiausias susidūrimo pavojus kyla sklandytuvams, nes jie dažnai juda be variklio, jų manevringumas yra ribotas, o judėjimas priklauso nuo oro sąlygų.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "149",
   "q": "Kas svarbiausia, kai leidžiatės į aikštelę:",
   "a": [
    "aikštelės ilgis",
    "kliūtys",
    "aikštelės nuolydis"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Leidžiantis į aikštelę svarbiausia atkreipti dėmesį į kliūtis – medžius, pastatus, stulpus ar kitus objektus, kurie gali trukdyti saugiai tūpti. Nors aikštelės ilgis ir nuolydis taip pat svarbūs, kliūčių buvimas gali tiesiogiai sukelti avarines situacijas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "150",
   "q": "Ko galite tikėtis leisdamiesi už kliūties:",
   "a": [
    "turbulencijos",
    "nieko",
    "vėjo poslinkio"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Kliūtys sukelia oro srautų pokyčius, dažnai atsiranda vėjo poslinkiai — staigūs ir nenuspėjami vėjo greičio ar krypties pasikeitimai, kurie gali apsunkinti skrydį leidžiantis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "151",
   "q": "Kaip startuojama pučiant stipriam nugariniam vėjui?",
   "a": [
    "nestartuojama",
    "startuojama nepilnais gazais",
    "startuojama įprastai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "152",
   "q": "Skrendate pučiant 20 km/h nugariniam vėjui. Kokiu greičiu reikia skristi, jei norite nuskristi kuo didesnį atstumą?",
   "a": [
    "V ekon.",
    "V naud.",
    "V max"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Kai skrendate su nugariniu vėju (t. y. vėjas pučia iš galo), norėdami nuskristi kuo didesnį atstumą, turite pasirinkti ekonominį greitį (V ekon.). Tai yra greitis, kuris suteikia geriausią keliamoji našumą (keliamąją jėgą prie kuro sąnaudų ar energijos sąnaudų). Skrendant per greitai (V max) arba per lėtai (V naud) efektyvumas bus prastesnis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "153",
   "q": "Kokie pavojai tyko leidžiantis į vandenį?",
   "a": [
    "jokių",
    "paskęsti",
    "vasarą- jokių pavojų"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  }
 ]
}