{
 "dalykas": "Meteorologija",
 "klausimu": 99,
 "riba_proc": 75,
 "klausimai": [
  {
   "id": "4",
   "q": "Atmosferos sluoksnis, esantis arčiausiai žemės paviršiaus, vadinamas:",
   "a": [
    "troposfera",
    "stratosfera",
    "tropopauzė"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "530",
   "q": "Dvi pagrindinės sudėtinės oro dalys yra:",
   "a": [
    "azotas ir deguonis",
    "Argonas, deguonis"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Azotas sudaro apie 78% oro tūrio, deguonis apie 21% ir likęs 1% sudarytas iš kitų dujų, tokių kaip argonas, anglies dioksidas, neonas, helis ir kt.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "531",
   "q": "Kokiame atmosferos sluoksnyje vyksta meteorologiniai reiškiniai, nulemiantys orą?",
   "a": [
    "Troposferoje",
    "Egzosferoje",
    "Stratosferoje"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Esantis arčiausiai Žemės paviršiaus. Jo storis siekia apie 8 km ties ašigaliais ir iki 18 km ties pusiauju. Būtent šiame sluoksnyje yra beveik visa atmosferos drėgmė ir vyksta pagrindiniai orų pokyčiai. Taigi, meteorologiniai reiškiniai, nulemiantys orą (tokie kaip debesų susidarymas, krituliai, vėjai), vyksta troposferoje.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "532",
   "q": "Vandens garų atmosferoje daugiausia susikaupę yra:",
   "a": [
    "traposferoje",
    "stratosferoje",
    "trapopauzėje"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Tai apatinis atmosferos sluoksnis, kuriame yra apie 99% visų atmosferos vandens garų. Troposferoje vyksta garavimas, kondensacija, debesų formavimasis ir krituliai – visi pagrindiniai vandens apytakos rato procesai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "533",
   "q": "Kokios sudedamosios atmosferos dalies nepakanka didesniame aukštyje, kad galėtų išgyventi žmogus?",
   "a": [
    "Deguonies",
    "Azoto",
    "Argono"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Nors deguonies procentinė dalis atmosferoje išlieka panaši (apie 21 %), kylant aukštyn oro slėgis mažėja, todėl mažėja ir įkvepiamo deguonies kiekis. Dėl to organizmas negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti deguonies badą (hipoksiją), jei nėra papildomo deguonies tiekimo.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "534",
   "q": "Šilumos perdavimas, esant horizontaliai oro masių pernašai, vadinamas:",
   "a": [
    "Advekcija",
    "Konvekcija",
    "Izotermija"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Advekcija – tai šilumos (ar drėgmės) pernaša horizontalia kryptimi kartu su oro masėmis. Pavyzdžiui, kai šiltas oras iš pietų juda į šiaurę ir atneša šiltesnį orą, tai vadinama šilumos advekcija.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "535",
   "q": "Šilumos perdavimas, esant vertikaliems oro masių judėjimams, vadinamas:",
   "a": [
    "advekcija",
    "konvekcija",
    "izotermija"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Konvekcija – tai šilumos pernaša, kai šiltas oras kyla aukštyn, o vėsesnis leidžiasi žemyn. Šis procesas ypač svarbus formuojantis debesims, audroms ir kitiems atmosferos reiškiniams.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "536",
   "q": "Koks oras lengvesnis?",
   "a": [
    "Šiltesnis",
    "Karštas",
    "Šaltas"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis tampa lengvesnis palyginus su šaltu.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "537",
   "q": "Ar šiltas oras kyla į viršų?",
   "a": [
    "Taip, kyIa",
    "Ne, nekyla"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis kyla aukštyn. Šildomo oro principu veikia oro balionai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "538",
   "q": "Kaip keičiasi kylančio oro baliono apimtis ir temperatūra, didėjant aukščiui?",
   "a": [
    "Apimtis didėja, temperatūra lieka ta pati",
    "Apimtis lieka ta pati, temperatūra mažėja",
    "Apimtis didėja, temperatūra mažėja",
    "Apimtis ir temperatūra mažėja"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Balionui kylant į viršų aplinkos slėgis mažėja, taigi uždarame oro balione oro dalelės plečiasi taip plėsdamos baliono tūrį. Besiplėsdamos daleles naudoja šilumos energija to pasekoje baliono temperatūra mažėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "539",
   "q": "Kodėl poliariniuose regionuose yra šalčiau, negu prie ekvatoriaus?",
   "a": [
    "Nes saulės spindulių kritimo kampas ten labai mažas",
    "Dėl poliarinių regionų padėties ypatumo",
    "Nes oro cirkuliacijos greitis dėl žemės sukimosi ten yra mažesnis",
    "Dėl šaltų jūros srovių"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Prie ekvatoriaus saulės spinduliai krinta statmenai, todėl energija sutelkiama mažesniame paviršiaus plote. Tuo tarpu poliariniuose regionuose spinduliai krinta įstrižai, todėl ta pati energija pasiskirsto didesniame plote ir mažiau šildo paviršių.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "540",
   "q": "Linijos, jungiančios vienodo slėgio jūros lygyje taškus, esančius sinoptiniuose žemėlapiuose, vadinamos:",
   "a": [
    "SL gradlantais",
    "izobaromis",
    "vienodo slėgio linijomis"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Linijos, jungiančios vienodo slėgio jūros lygyje taškus sinoptiniuose žemėlapiuose, vadinamos izobaromis. Izobaros padeda analizuoti atmosferos slėgio pasiskirstymą, nustatyti aukšto ir žemo slėgio sritis bei numatyti vėjo kryptį ir stiprumą. Vėjas dažniausiai pučia lygiagrečiai izobaroms ir juda iš aukšto slėgio srities į žemo slėgio sritį.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "541",
   "q": "Slėgio pokytis horizontalioje plokštumoje yra vadinamas:",
   "a": [
    "slėgio gradientu",
    "bariniu gradientu"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Barinis gradientas – tai slėgio kitimas horizontalioje plokštumoje izobaromis statmena kryptimi. Jis matuojamas mbar (hPa)/100 km. Horizontalaus barinio gradiento dydį rodo izobarų tankumas: kuo jos tankesnės, tuo didesnis barinis gradientas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "542",
   "q": "Ar teisinga teigti, kad TSA (angl. ISA International Standard Atmosphere) yra tarptautinė standartinė atmosfera?",
   "a": [
    "Taip",
    "Ne"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "TSA- yra tarptautinė standartinė atmosfera.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "543",
   "q": "TSA (tarptautinė standartinė atmosfera) oro temperatūra jūros lygyje yra:",
   "a": [
    "0 C",
    "+15 C",
    "+20 C"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Tarptautinė standartinė atmosfera (ISA) yra hipotetinis atmosferos modelis, parodantis, kaip atmosferos slėgis, oro temperatūra, tankis kinta didėjant aukščiui. Dabartinė ISA buvo patvirtinta 1976 metais. Pagal ją jūros lygyje: atmosferos slėgis – 1013,25 hPa (arba 760 mm); oro temperatūra – 288,15 K (arba +15 °C); oro tankis – 1,225 kg/m3; oro molinė masė – 28,964 g/mol.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "544",
   "q": "Aukščių skirtumas, dėl kurio atmosferos slėgis pakinta 1 mb (hPa) vadinamas:",
   "a": [
    "vertikalusis barinis gradientas",
    "barometrinis žingsnis"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Barinis žingsnis – tai vertė, kuri nurodo, kiek metrų aukščio pasikeičia, kai atmosferos slėgis kinta 1 hPa (milibaras). Meteorologijoje tai labai svarbu nustatant aukštį pagal slėgį ir numatyti atmosferos reiškinius.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "545",
   "q": "Horizontalus oro masės judėjimas kreive, kai nėra trinties, o horizontalųjį barinį gradientą atsveria išcentrinės jėgos, yra vadinamas:",
   "a": [
    "geostrofiniu vėju",
    "gradientiniu vėju"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Geostrofinis vėjas – tai horizontalus oro masės judėjimas, kai jėgos yra pusiausvyroje tarp barinio gradientinio jėgos ir Koriolio jėgos (ne išcentrinės), o trinties nėra. Jis juda lygiagrečiai izobaroms.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "546",
   "q": "Jūros brizas pavakary pučia:",
   "a": [
    "nuo kranto",
    "į krantą"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Vėjas pučia iš aukštos slėgio zonos ir žemą slėgio zona. Dažniausiai jūros brizas būna dienos metu. Atsakant į šitą klausimą reikia kreipti dėmesį į brizo pavadinimą, o ne į paros metą. Jūros brizas visada pučia nuo jūros į krantą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "547",
   "q": "Kranto brizas aušros metu pučia:",
   "a": [
    "nuo kranto",
    "į krantą"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Vėjas pučia iš aukštos slėgio zonos ir žemą slėgio zona. Dažniausiai kranto brizas būna tamsiuoju paros metu. Atsakant į šitą klausimą reikia kreipti dėmesį į brizo pavadinimą, o ne į paros metą. Kranto brizas visada pučia nuo kranto į jūrą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "548",
   "q": "Kokiame aukštyje vėjas prie žemės yra matuojamas?",
   "a": [
    "0 m",
    "Nuo 0 iki 5 m aukštyje",
    "Nuo 7 iki 10 m aukštyje"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Vėjas prie žemės standartiškai matuojamas 7-10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus. Tai tarptautinis meteorologinis standartas, naudojamas siekiant gauti palyginamus ir vienodus vėjo duomenis visame pasaulyje. Matuojama atviroje vietovėje, toliau nuo pastatų, medžių ar kitų kliūčių, kad būtų išvengta didesnių paklaidų.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "549",
   "q": "Kaip suprantate sąvoką \"meteorologinė vėjo kryptis\"?",
   "a": [
    "Kryptis iš kur pučia vėjas",
    "Kryptis į kur pučia vėjas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Meteorologinė vėjo kryptis nurodo, iš kurios pusės pučia vėjas. Pavyzdžiui aerodrome esanti vėjarodė rodo meteorologinė vėjo kryptį.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "550",
   "q": "Dėl ko atsiranda vėjas?",
   "a": [
    "Nes oro masės iš didesnio slėgio sričių slenka į mažesnio slėgio sritis",
    "Nes oro masės iš didelio drėgnumo sričių slenka į mažesnio drėgnumo sritis",
    "Nes oro masės slenka iš mažo slėgio sričių į didesnio slėgio sritis"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Vėjas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių slėgio: vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "551",
   "q": "Vėjo greitis prie žemės yra:",
   "a": [
    "Kuo didesnis oro slėgio taškų skirtumas, tuo vėjas didesnis (kuo didesnis barinis gradientas)",
    "Kuo mažesnis oro slėgio taškų skirtumas, tuo vėjas didesnis"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Vėjas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių slėgio: vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina. Kuo slėgių skirtumas didesnis tuo vėjas stipriau pučia.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "552",
   "q": "Koks reiškinys trukdo matuoti oro temperatūrą žemės paviršiuje?",
   "a": [
    "Saulės spinduliai ir daiktai esantys netoli termometro",
    "Įkaitęs žemės paviršius"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Tiesioginė saulės spinduliuotė ar atspindėta šiluma nuo aplinkinių objektų (pvz., sienų, akmenų, pastatų) gali dirbtinai pakelti termometro rodmenis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "553",
   "q": "Koks prietaisas naudojamas oro slėgiui matuoti?",
   "a": [
    "Barometras (barografas)",
    "Fliugeris",
    "Odometras"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Barometras – prietaisas, matuojantis atmosferos slėgį (Baro-slėgis).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "554",
   "q": "Koks prietaisas naudojamas meteorologijos stotyse vėjo greičiui matuoti?",
   "a": [
    "Anemometras",
    "Variometras"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Anemometras – prietaisas, matuojantis vėjo greitį. Vėjo greitis matuojamas atviroje vietoje, nes pastatai, medžiai, kalvos gali mažinti greitį. Standartiškai matavimai atliekami 7-10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "555",
   "q": "Koks prietaisas naudojamas oro drėgnumui nustatyti?",
   "a": [
    "Hidrometras ir psichrometras",
    "Barometras"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "556",
   "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas garavimu?",
   "a": [
    "Skysčių virtimas į garų pavidalą",
    "Garų virtimas į skysčio pavidalą"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "557",
   "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas sušalimu?",
   "a": [
    "Skysčių virtimas ledu arba ledo gabalėliais",
    "Kietos medžiagos virtimas skysta"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "558",
   "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas tirpimu?",
   "a": [
    "Perėjimas iš kietos būsenos į skystą",
    "Perėjimas iš skystos būsenos į dujinę",
    "Perėjimas iš skystos būsenos į kietą",
    "Perėjimas iš kietos būsenos į dujinę"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "559",
   "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas kondensacija?",
   "a": [
    "Perėjimas iš dujinės būsenos į skystą",
    "Perėjimas iš dujinės būsenos į kietą",
    "Perėjimas iš skystos būsenos į kietą",
    "Perėjimas iš skystos būsenos į dujinę"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "560",
   "q": "Koks būsenos pasikeitimas sukelia šilumos sugėrimą?",
   "a": [
    "Skysčio virtimas į dujas",
    "Dujų virtimas į skystį"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Molekulėms pereiti iš skystos būsenos į dujine reikia energijos. Jos energiją pasiima iš šilumos. Pavyzdžiui: kai vanduo garuoja nuo odos būna vėsiau arba staigiai išleidus dujų balionėlį jis apšerkšnija.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "561",
   "q": "Vertikalūs oro judėjimai atmosferoje dieną įvyksta:",
   "a": [
    "daugiau negu naktį",
    "mažiau negu naktį"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Saulė įšildo Žemės paviršių, o šis šilumą perduoda apatiniam oro sluoksniui. Įšilęs oras tampa lengvesnis ir kyla aukštyn – tai vadinama konvekcija.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "562",
   "q": "Vertikalūs oro judėjimai atmosferoje naktį įvyksta:",
   "a": [
    "daugiau negu dieną",
    "mažiau negu dieną"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Diena Saulė įšildo Žemės paviršių, o šis šilumą perduoda apatiniam oro sluoksniui. Įšilęs oras tampa lengvesnis ir kyla aukštyn – tai vadinama konvekcija. Naktį nėra kas saulės todėl vertikalūs oro judėjimai vyksta silpniau.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "563",
   "q": "Vėjas prie žemės dieną yra:",
   "a": [
    "stipresnis negu naktį",
    "silpnesnis negu naktį"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Dieną vėjas prie žemės paprastai būna stipresnis nei naktį: Saulė įšildo paviršių, todėl susidaro šilumos srautai. Dėl šio maišymosi aukštesnių sluoksnių vėjas „nusileidžia“ arčiau paviršiaus, todėl vėjas prie žemės stiprėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "564",
   "q": "Debesys pagal aukštį yra klasifikuojami:",
   "a": [
    "apatinio, vidurinio, vertikalaus ir viršutinio aukščio debesys",
    "viršutinio ir apatinio aukščio debesys",
    "vidurinio ir žemo aukščio debesys",
    "vertikaliniai ir aukšti debesys"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "565",
   "q": "Debesys, panašūs į kalnus arba į bokštus, kurių viršūnės yra priekalo formos, yra vadinami:",
   "a": [
    "Towering Cu (TCu)",
    "Cb",
    "Sc"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "566",
   "q": "Kokios yra dvi pagrindinės debesų rūšys?",
   "a": [
    "Sluoksniniai ir kamuoliniai",
    "Kamuoliniai Cb"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "567",
   "q": "Kokia yra debesų susidarymo priežastis?",
   "a": [
    "Vandens garų kondensacija/sublimacija (Oras atšąla iki kondensacijos temperatūros)",
    "Staigūs slėgio pokyčiai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Debesys – vandens garų kondensacijos produktas. Jie susidaro, kai vandens garų prisotintas šiltas oras kyla aukštyn ir ten atvėsta iki rasos taško temperatūros. Ore esantys vandens garai kondensuojasi į vandens lašelius ir ledo kristalėlius.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "568",
   "q": "Kokie debesys linkę į kritulius?",
   "a": [
    "Cb,Ns (sluoksniniai- lietaus)",
    "Plunksniniai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "569",
   "q": "Kokie debesys sukelia audras?",
   "a": [
    "Cb – lietaus kamuoliniai",
    "Towering",
    "Sluoksniniai"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Liūtiniai kamuoliniai ( Cumulonimbus, Cb ) — labai ištęsti į aukštį, galingi „priekalo“ formos audros, „kalbantieji“ debesys — debesų karaliai, galintys pasiekti pačius aukščiausius troposferos sluoksnius.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "570",
   "q": "Kokiuose debesyse susidaro kruša?",
   "a": [
    "Cb – lietaus kamuoliniuose",
    "Sluoksniniuose",
    "Plunksniniuose"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Liūtiniai kamuoliniai ( Cumulonimbus, Cb ) — labai ištęsti į aukštį, galingi „priekalo“ formos audros, „kalbantieji“ debesys — debesų karaliai, galintys pasiekti pačius aukščiausius troposferos sluoksnius.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "571",
   "q": "Debesys, iš kurių vasarą iškrinta ilgai trunkantis lietus, žiemą- sniegas, vadinami:",
   "a": [
    "sluoksniniai lietaus debesys (Ns)",
    "Cb",
    "Sc"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Sluoksniniai lietaus ( Nimbostratus, Ns iki 2 km) — apatinio aukšto debesys, kuriuos sudaro tankus, storas, pilkas debesų sluoksnis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "572",
   "q": "Jei kylant aukštyn, tam tikrame oro sluoksnyje oro temperatūra didėja, yra vadinama:",
   "a": [
    "inversija",
    "izotermija"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Inversija – tai atmosferos reiškinys, kai temperatūra su aukščiu ne krenta, o kyla. Kitaip tariant, aukštesni atmosferos sluoksniai yra šiltesni už apatinius, nors paprastai turėtų būti atvirkščiai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "573",
   "q": "Oro temperatūra troposferoje, kylant aukštyn vidutiniškai mažėja:",
   "a": [
    "po 0,4C/100 m",
    "po 0,75C/100 m",
    "po 0,6C/100 m",
    "po 0,65C/100 m arba 6,5C/1km"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "574",
   "q": "Kai oras yra pasiekęs prisotinimo drėgme būseną, santykinis drėgnumas yra:",
   "a": [
    "100%",
    "0%",
    "50%"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Pasiekus prisotinimo drėgme būseną (100 % santykiniam drėgnumui), bet koks papildomas garų kiekis arba temperatūros sumažėjimas sukels kondensaciją (rasos, rūko, debesų ar lietaus formavimąsi).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "575",
   "q": "Oro temperatūra, iki kurios turi atvėsti oras, kad pasiektų prisotinimo drėgme būseną, nepakitus atmosferiniam slėgiui ir vandens garų kiekiui ore, vadinama:",
   "a": [
    "atšalimo temperatūra",
    "drėgnumo temperatūra",
    "rasos taško temperatūra",
    "prisotinimo temperatūra"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Rasos taško temperatūra – temperatūra, kuriai esant vandens molekulės esančios ore pradeda kondensuotis: t.y. formuojasi rasa, rūkas...",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "576",
   "q": "Krituliai, susidarę iš vandens lašų, vadinami:",
   "a": [
    "lietumi",
    "rasa",
    "rūku"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "577",
   "q": "Krituliai, susidarę iš mažų ledo rutuliukų, vadinami:",
   "a": [
    "kruša",
    "sniegu",
    "šlapdriba"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "578",
   "q": "Liūtiniai krituliai iškrenta iš:",
   "a": [
    "sluoksninių formų debesų",
    "kamuolinių formų debesų"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Liūtiniai krituliai iškrenta iš kamuolinių lietaus debesų, dar vadinamų lietaus kamuoliniais debesimis arba Cumulonimbus debesimis. Šie debesys yra labai aukšti, tankūs ir dažnai susiję su stipriais lietumis, perkūnijomis, kruša. Liūtiniai krituliai yra trumpalaikiai, bet labai intensyvūs.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "579",
   "q": "Dulksna iškrenta iš:",
   "a": [
    "sluoksninių formų debesų",
    "kamuolinių formų debesų"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Dulksna iškrenta iš sluoksninių debesų, dar vadinamų Stratus debesimis. Šie debesys yra žemi, pilki ir tolygiai dengia dangų. Iš jų iškrentanti dulksna būna labai smulki, tolygi ir dažnai tęsiasi ilgą laiką be stipraus lietaus pojūčio.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "580",
   "q": "Kaip vadinami krituliai, iškrentantys iš Cb debesų ir nepasiekiantys žemės paviršiaus, matomi kaip kritulių kritimo ruožai:",
   "a": [
    "vaivorykštė",
    "virga",
    "tornado"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "581",
   "q": "Kurios iš išvardintų sąlygų yra būtinos perkūnijai išsivystyti:",
   "a": [
    "didelis atmosferos nepastovumas",
    "drėgnumas",
    "vertikalūs srautai",
    "visos išvardintos sąlygos"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "Perkūnijai išsivystyti būtinos šios sąlygos: Drėgmė – pakankamas kiekis vandens garų ore, kad galėtų susidaryti debesys ir krituliai. Nestabilus oras – atmosferos sąlygos, kai šiltas, drėgnas oras vertikaliai kyla aukštyn ir vėsta, sudarydamas palankias sąlygas debesims augti (ypač kamuoliniams lietaus debesims – Cumulonimbus).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "582",
   "q": "Kokios yra perkūnijos egzistavimo ciklo stadijos:",
   "a": [
    "Cumulus stadija",
    "maksimalus Cb išsivystymo stadija",
    "Cb išsisklaidymo stadija",
    "visos teisingos"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "Susidaro Cumulus (kamuoliniai) debesys, kurie sparčiai auga aukštyn-(išsivystymo stadija). Debesys tampa Cumulonimbus – labai aukšti lietaus kamuoliniai debesys. Prasideda lietus, žaibai, griaustinis, gali būti kruša ar stiprūs vėjai-(Maksimalus Cb išsivystymo stadija). Vyraujantys žemėjantys oro srautai slopina debesies augimą. Krituliai silpsta, žaibavimas ir griaustinis pamažu išnyksta. Debesis suyra, išsisklaido, o oras stabilizuojasi.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "583",
   "q": "Kuriuo paros metu gali kilti audros?",
   "a": [
    "Daugiausiai antros dienos pusėje",
    "Naktį",
    "Ryte"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Audros dažniausiai kyla popietę ir ankstyvą vakarą, maždaug tarp 14:00 ir 20:00 val. Žemės paviršius būna labiausiai įšilęs nuo saulės. Dėl to šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn, skatindamas debesų (ypač Cumulonimbus) susidarymą. Padidėja atmosferos nestabilumas, o tai sukuria palankias sąlygas perkūnijai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "584",
   "q": "Kokios yra pagrindines šiltojo fronto charakteristikos:",
   "a": [
    "slėgio kritimas ir vėjo krypties pasikeitimas",
    "oro temperatūros kilimas",
    "sluoksninių formų debesų žemėjimas, ilgai trunkantys ir ištisiniai krituliai, slėgio kritimas, vėjo krypties posūkis (iš PR į PV), oro temperatūros kilimas",
    "sluoksninių formų debesų žemėjimas, ilgai trunkantys ir ištisiniai krituliai"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Šiltasis frontas – tai šiltos oro masės perėjimo zona, kuri pasižymi laipsnišku debesuotumo ir kritulių didėjimu, šiltesniu oru po fronto ir nuosaikiais, ilgalaikiais krituliais. Vėjas paprastai pasisuka iš rytų ar pietryčių į pietų ar pietvakarių, kai frontas praeina.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "585",
   "q": "Pagal šalto oro judėjimo greitį, šaltasis frontas gali būti:",
   "a": [
    "lėtai judantis",
    "greitai judantis",
    "abu teisingi"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "586",
   "q": "Kokie krituliai yra susiję su šaltuoju frontu:",
   "a": [
    "dulksna",
    "liūtiniai"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Šaltasis frontas juda greitai, stumia šiltą orą staigiai aukštyn, todėl formuojasi aukšti kamuoliniai lietaus debesys (Cumulonimbus).Tokios sąlygos lemia staigius, stiprius, bet trumpalaikius kritulius.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "587",
   "q": "Kaip pakinta oro temperatūra, praėjus šaltajam frontui:",
   "a": [
    "pakyla",
    "nukrenta"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "588",
   "q": "Ar pasikeičia vėjo kryptis, praslinkus lėtai judančiam šaltajam frontui:",
   "a": [
    "pasikeičia",
    "nepasikeičia"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Šaltasis frontas keičia oro mases – šiltą orą pakeičia šaltas, todėl kartu keičiasi ir slėgio laukai, kurie lemia vėjo kryptį.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "589",
   "q": "Praėjus šaltajam frontui, matomumas yra:",
   "a": [
    "blogas ištisinėje dulksnoje",
    "puikus visomis kryptimis",
    "geras, išskyrus liūtiniuose krituliuose"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Po šaltojo fronto oras tampa sausas ir skaidrus. Vėjas dažnai sustiprėja, išsklaidydamas rūką, dulkes. Krituliai baigiasi gana greitai, debesuotumas sumažėja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "590",
   "q": "Praėjus šaltajam frontui, jūs galėtumėt pakilti:",
   "a": [
    "į šiaurę",
    "į pietus"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Jeigu pakiltume į pietus, rytus ar vakarus pataikytume tiesiai i frontą, o pakilę į šiaurę nepataikysim į joki frontą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "591",
   "q": "Šaltasis frontas, judėdamas greičiau už šiltąjį, jį paveja ir susidaro:",
   "a": [
    "šiltas frontas",
    "šaltas frontas",
    "okliuzijos frontas"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Okliuzijos frontas − šiltojo ir šaltojo frontų derinys. Pvz., šaltasis frontas pasiveja šiltąjį frontą ir dėl didesnio tankio šiltąją oro masę kelia aukštyn, kas sukelia intensyvius kritulius, staigius vėjo gūsius ir spartų orų sąlygų pasikeitimą.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "592",
   "q": "Staigus trumpalaikis vėjo sustiprėjimas (15-20 m/s ir daugiau), pasikeičiant jo krypčiai, yra vadinamas:",
   "a": [
    "viesulas",
    "škvalas",
    "trombas"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Škvalas- tai staigus, trumpalaikis, bet labai stiprus ir dažnai gūsingas vėjo stiprėjimas. Viesulas- tai labai stiprus ir siauras vėjo sūkurys, galintis sukelti didžiulę žalą (uraganas).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "593",
   "q": "Kokie reiškiniai, susiję su perkūnija, yra pavojingi aviacijai:",
   "a": [
    "stiprus vėjo poslinkis",
    "smarki blaška (turbulencija)",
    "stiprus apledėjimas",
    "kruša",
    "blogas matomumas krituliuose",
    "žaibo iškrova į lėktuvą",
    "visi pavojingi",
    "tik b, d, ir f"
   ],
   "c": [
    6
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "594",
   "q": "Kokioje oro masėje skris orlaivis, pakilęs praėjus šiltajam frontui:",
   "a": [
    "šaltoje oro masėje",
    "šiltoje oro masėje"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "595",
   "q": "Kai šiltesnė oro masė stumia tolyn šaltesnę oro masę, susidaro:",
   "a": [
    "šaltas frontas",
    "šiltas frontas",
    "okliuzijos frontas",
    "stacionarinis frontas"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "596",
   "q": "Kodėl pavasarį termikų pasitaiko dažniau, negu rudenį?",
   "a": [
    "Oras ir žemė dar šalti ir dėl saulės spinduliavimo susidaro dideli temperatūrų skirtumai",
    "Rudenį daugiau apsiniaukusių dienų",
    "Palankesnis saulės spindulių kritimo kampas",
    "Pavasariais daugiau saulėtų dienų"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Pavasarį žemė dar nėra visiškai įšilusi, tačiau saulė jau pakankamai stipri, todėl oro sluoksniai prie žemės šyla greitai. Tai sukuria stipresnį šilto oro kilimą (termikus). Rudenį žemė jau būna gerokai atvėsusi, todėl šilumos kontrastas tarp paviršiaus ir aukštesnių oro sluoksnių būna mažesnis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "597",
   "q": "Kokios būtinos sąlygos yra radiaciniam rūkui susidaryti?",
   "a": [
    "Giedra naktis",
    "Drėgnas oras",
    "Silpnas vėjas",
    "Visos būtinos",
    "tik a ir c"
   ],
   "c": [
    3
   ],
   "expl": "Radiacinis rūkas susidaro tada, kai žemės paviršius naktį greitai atvėsta, o kartu atšąla ir prie jo esantis oras, kol pasiekiamas rasos taškas (t. y. oras prisotinamas drėgmės ir pradeda kondensuotis). Kad susidarytu reikalingos sąlygos: Giedras dangus– Leidžia žemei naktį maksimaliai išspinduliuoti šilumą (radiacija į kosmosą), todėl paviršius stipriai atvėsta. Silpnas ar visai nėra vėjo– Kad atšalęs oras nebūtų maišomas su šiltesniu, kitaip rūkas nesusidarys arba greitai išsisklaidys. Aukšta santykinė oro drėgmė – Kad atšalus pasiektų rasos tašką ir pradėtų kondensuotis garai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "598",
   "q": "Kai šilta, drėgna oro masė slenka virš šalto paviršiaus, ji atvėsta. Jei ji atvės iki jos rasos taško, tai susidarys rūkas. Kaip jis vadinamas?",
   "a": [
    "Advekcinis rūkas",
    "Rradiacinis rūkas",
    "Frontinis rūkas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Šilta, drėgna oro masė slenka virš šalto paviršiaus (pvz., šaltos žemės, sniego, vandens ar vėsios jūros), Oro masė atvėsta iki rasos taško. Drėgmė kondensuojasi, ir susidaro rūkas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "599",
   "q": "Krituliai, susiję su šiltuoju frontu, iškrenta:",
   "a": [
    "tik praėjus šiltajam frontui",
    "tik siauroje juostoje arti fronto linijos",
    "prieš šiltąjį frontą"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Šiltas oras slenka virš šalto oro palaipsniui ir lėtai kyla aukštyn. Todėl debesys ir krituliai formuojasi gerokai priešais patį šiltojo fronto liniją. Iš pradžių susidaro aukšti sluoksniniai debesys (Cirrostratus, Altostratus), vėliau Nimbostratus, iš kurių lygiai ir ilgai lyja arba dulksnoja.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "600",
   "q": "Šiltasis frontas paprastai juda:",
   "a": [
    "greičiau už šaltąjį frontą",
    "lėčiau už šaltąjį frontą"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Šiltas oras yra lengvesnis ir negali staigiai stumti šalto oro, todėl jis juda lėčiau.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "601",
   "q": "Su kokia slėgio sistema prie žemės paviršiaus yra susijusi konvergencija?",
   "a": [
    "Aukšto slėgio",
    "Žemo slėgio",
    "Pastovaus slėgio"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "602",
   "q": "Su kokia slėgio sistema prie žemės paviršiaus yra susijusi divergencija?",
   "a": [
    "Aukšto slėgio",
    "Žemo slėgio"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "603",
   "q": "Koks matomumas tupiant lakūnui yra svarbiausias?",
   "a": [
    "Vertikalus",
    "Nuožulnusis (tūpimo)",
    "Horizontalus"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "604",
   "q": "Kokia ledo rūšimi yra pavojingiausia orlaiviams apledėti?",
   "a": [
    "Skaidrus, pusiau skaidrus, baltas ledas",
    "Šerkšnas",
    "Šarmas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "605",
   "q": "Susidarius radiaciniams rūkams giedromis naktimis, o sustiprėjęs vėjas nuo 7 kt. iki 18 kt., gali:",
   "a": [
    "pakeisti radiacinio rūko susidarymą į advekcinį",
    "radiacinis rūkas gali pakilti ir pereiti į žemus St formos debesis",
    "neturėti efekto"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Jeigu vėjas neišsklaidys rūko, jis jį pakels į viršų, taip suformuodamas žemus St formos debesis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "606",
   "q": "Vandens užšąlimo temperatūra yra 0°C, kokia tai temperatūra pagal Farenheito skalę (paskaičiavimo formulė F=9*C /5 +32)",
   "a": [
    "+32F",
    "-32F"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "F=9*(0°C)/5+32=>+32F",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "607",
   "q": "Koks oras pasižymi didesniu tankumu?",
   "a": [
    "Šaltesnis",
    "Šiltesnis"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Esant žemesnei temperatūrai oro molekulės yra arčiau viena kitos.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "608",
   "q": "Kokios temperatūros oras yra lengvesnis?",
   "a": [
    "Šiltos",
    "Karštos",
    "Vėsios"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis tampa lengvesnis palyginus su šaltu.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "609",
   "q": "Apledėjus statinio slėgio davikliui kilimo metu, spartos indikatorius (variometras) rodys:",
   "a": [
    "nulį",
    "pastovų aukštėjimą",
    "tikrąjį aukštėjimą"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Variometras matuoja slėgio pasikeitimus ir taip išskaičiuoja kilimo spartą. Jeigu statinio slėgio daviklis yra užblokuojamas prietaiso sistemoje slėgis nesikeičia ir variometras rodo nulį.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "610",
   "q": "Apledėjus statinio slėgio davikliui kilimo metu, aukštimatis rodys:",
   "a": [
    "nulį",
    "pastovų aukštį",
    "tikrąjį aukštį"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Aukštimatis veikia pagal statinį slėgį: kuo aukščiau – tuo mažesnis slėgis. Jei statinio slėgio daviklis apledėja, prietaisas nebegauna naujų slėgio duomenų. Dėl to aukštimatis rodo pastovų aukštį, kuriame užsikišo daviklis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "611",
   "q": "Oro masė anticiklone šiaurės pusrutulyje juda:",
   "a": [
    "pagal laikrodžio rodyklę",
    "prieš laikrodžio rodyklę"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Anticiklone šiaurės pusrutulyje oras juda nuo centro, spirale pagal laikrodžio rodyklę.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "612",
   "q": "Oro masė ciklone šiaurės pusrutulyje juda:",
   "a": [
    "pagal laikrodžio rodyklę",
    "prieš laikrodžio rodyklę"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Ciklone šiaurės pusrutulyje oras juda į centrą, spirale prieš laikrodžio rodyklę.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "613",
   "q": "Pagrindinės standartinės atmosferos charakteristikos yra:",
   "a": [
    "atmosferos slėgis, oro temperatūra, oro tankis, laisvojo kritimo pagreitis",
    "garso greitis, absoliutinis oro drėgnumas, saulės radiacijos balansas, vertikaIus temperatūros gradientas"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Standartinė atmosfera turi: +15 °C temperatūrą, 1013,25 hPa slėgį jūros lygyje, ir temperatūra krenta 6,5 °C/km iki 11 km aukščio ir laisvo kritimo pagreitis: 9,806m/s^2.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "614",
   "q": "Kritulių rūšys pagal formą yra:",
   "a": [
    "liūtiniai ir ištisiniai",
    "lietus, sniegas, sniego kruopos, dulksna, kruša",
    "abu teisingi"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Pagal formą (fizinę būklę / rūšį): lietus, sniegas, dulksna, sniego kruopos, kruša, ledukai. Pagal iškritimo pobūdį (intensyvumą, trukmę): liūtiniai (trumpalaikiai, stiprūs, iš kamuolinių debesų) ištisiniai (ilgalaikiai, iš sluoksninių debesų).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "615",
   "q": "Į METAR informaciją įjungiami atmosferos slėgio duomenys pagal slėgį:",
   "a": [
    "QFF",
    "QFE",
    "QNH"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "616",
   "q": "Į METAR informacija įjungiami duomenys apie:",
   "a": [
    "gradientinį vėją",
    "terminį vėją",
    "prie žeminį vėją"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "617",
   "q": "Vietiniai vėjai, brizai, vadinami:",
   "a": [
    "kalnų/slėnių",
    "kranto/jūros"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Brizas – tai periodiškai besikeičiantis vietinis vėjas, susiformuojantis dėl temperatūrų skirtumų tarp sausumos ir vandens (jūros, ežero).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "618",
   "q": "Visi reiškiniai, susiję su perkūnija, maksimalų intensyvumą turi:",
   "a": [
    "pirmoje išsivystymo stadijoje",
    "antroje išsivystymo stadijoje",
    "trečioje stadijoje"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Susidaro Cumulus (kamuoliniai) debesys, kurie sparčiai auga aukštyn-(pirma išsivystymo stadija). Debesys tampa Cumulonimbus – labai aukšti lietaus kamuoliniai debesys. Prasideda lietus, žaibai, griaustinis, gali būti kruša ar stiprūs vėjai-(Maksimalus Cb išsivystymo stadija() antra išsivystymo stadija). Vyraujantys žemėjantys oro srautai slopina debesies augimą. Krituliai silpsta, žaibavimas ir griaustinis pamažu išnyksta. Debesis suyra, išsisklaido, o oras stabilizuojasi.(trečia stadija).",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "619",
   "q": "Saulės radiacija yra:",
   "a": [
    "ilgabangė",
    "trumpabangė"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Saulė skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę daugiausia trumpesnio bangos ilgio diapazone – tai matoma šviesa, ultravioletinė ir dalis infraraudonosios spinduliuotės. Tokia spinduliuotė vadinama trumpabangė.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "620",
   "q": "Gana dideli statinės elektros krūviai būna susikaupę:",
   "a": [
    "Sc debesyse",
    "Cs debesyse",
    "Ns debesyse",
    "Visi"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Dideli statinės elektros krūviai susikaupia tik debesyse su aktyvia vertikaline oro cirkuliacija Ns, Cb debesyse. Tuo tarpu Sc ir Cs debesyse tokios stiprios konvekcijos nėra arba ji labai silpna, todėl krūviai yra minimalūs.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "621",
   "q": "Terminė turbulencija sąlygoja:",
   "a": [
    "sluoksninių formų debesų vystymąsi",
    "kamuolinių formų debesų vystymąsi"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Terminė turbulencija atsiranda dėl žemės paviršiaus nevienodo įkaitimo, kai šiltas oras kyla į viršų kaip šilti stulpai (termikai). Šis kylantis šiltas oras sukuria konvekciją, kuri skatina formuotis kamuolinius debesis.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "622",
   "q": "Kruša sutinkama:",
   "a": [
    "Cb debesyse",
    "giedrame danguje",
    "abu teisingi"
   ],
   "c": [
    0
   ],
   "expl": "Kumulonimbuso (Cb) debesyse vyksta intensyvios konvekcijos, stiprios vertikalios oro srovės, dėl ko susidaro ledinės dalelės ir kruša. Kruša negali susiformuoti giedrame danguje, nes tam reikia stiprių debesų su šaltomis zonomis ir vertikaliomis oro srovėmis. Todėl kruša būdinga tik Cb debesims.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "623",
   "q": "Stiprūs vėjo poslinkiai susiję su sinoptinėmis situacijomis:",
   "a": [
    "artėjant ir prieinant atmosferos frontams",
    "išsivystant perkūnijos Cb debesims",
    "susidarant inversijos ir izotermijos sluoksniams",
    "visi trys teisingi",
    "a ir b atsakymai teisingi"
   ],
   "c": [
    4
   ],
   "expl": "Artėjant ir praeinant atmosferos frontams — dažnai vyksta stiprūs vėjo poslinkiai dėl oro masių susidūrimo ir slėgio pokyčių. Išsivystant perkūnijoms (Cb debesims) — stiprios konvencinės srovės ir audros metu vėjas gali labai smarkiai keistis, įskaitant gūsius ir poslinkius. Susidarant inversijos ir izotermijos sluoksniams — tokie sluoksniai dažniau stabdo vertikalią oro cirkuliaciją ir vėjo poslinkiai nėra tokie reikšmingi kaip a) ir b) atvejais.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "624",
   "q": "Kuriuo paros metu su šiltaisiais frontais išsivysto perkūnijos:",
   "a": [
    "dieną",
    "16-17 val.",
    "naktį"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Perkūnijos su šiltaisiais frontais dažniausiai išsivysto vėlyvą popietę apie 16–17 val., kai žemės paviršius įkaitęs ir atmosferoje susidaro sąlygos stipriai konvekcijai.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "626",
   "q": "Palankios sąlygos garavimo rūkams formuotis susidaro:",
   "a": [
    "sumažėjus slėgiui prieš šiltąjį frontą",
    "slenkant šaltai oro masei šilto vandens paviršiumi",
    "kai oras slinkdamas šlaitu aukštyn, patenka į žemesnio slėgio lauką"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Ramiomis naktimis arba ankstyvą rytą, kai oras yra drėgnas. Kai vandens paviršius šiltesnis už viršutinį oro sluoksnį. Esant aukštai santykinei oro drėgmei ir dažnai ramiuose, buvėjuose orų sąlygose.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "627",
   "q": "Kokios yra būtinos sąlygos susidaryti konvekciniam rūkui?",
   "a": [
    "Drėgnas oras",
    "Giedra naktis, drėgnas oras, silpnas vėjas",
    "Saulėta diena, silpnas vėjas, drėgnas oras"
   ],
   "c": [
    2
   ],
   "expl": "Konvencinis rūkas susidaro dieną, kai nuo įkaitusio paviršiaus kyla drėgnas oras. Pakildamas jis vėsta, o jei oras pakankamai prisotintas drėgmės – susidaro rūkas.",
   "hint": ""
  },
  {
   "id": "628",
   "q": "Virš kurių vietų, šviečiant saulei, vyrauja aukščiausia temperatūra prie pat žemės paviršiaus?",
   "a": [
    "Virš pelkių",
    "Virš sausos žemės",
    "Virš miškų",
    "Virš jūrų ir ežerų"
   ],
   "c": [
    1
   ],
   "expl": "Tamsūs paviršiai sugeria daugiau saulės spinduliuotės. Sausi paviršiai turi mažesnį šilumos talpumą ir greičiau įkaista. Miesto teritorijos (urbanizuoti plotai) dažnai sudaro vadinamąjį šilumos salos efektą – jose temperatūra žymiai aukštesnė nei aplinkinėje kaimo ar miškingoje vietovėje.",
   "hint": ""
  }
 ]
}