{ "Aerodinamika": { "klausimai": [ { "id": "1", "q": "Kas tai yra aerodinamika?", "a": [ "Mokslas apie atmosferos sandarą", "Mokslas oro sandarą ir jo įtaką aptekant kūnus", "Mokslas apie oro savybes ir jo įtaką skridimui", "Mokslas, tiriantis oro (dujų) judėjimą ir jėgas, veikiančias dujose judančius kietus kūnus." ], "c": [ 3 ], "expl": "Aerodinamika yra fizikos šaka, tirianti oro (ar kitos dujų terpės) judėjimą bei jėgas, kurios veikia kietus kūnus, kai jie juda per orą. Ši sąvoka tiesiogiai susijusi su orlaivių skridimu, sparnų pakėlimo jėga, pasipriešinimu ir pan.", "hint": "" }, { "id": "2", "q": "Kai oro temperatūra aukštesnė už standartinę, OL tikrasis aukštis bus:", "a": [ "didesnis kaip barometrinis", "lygus QNH lygiui", "mažesnis kaip barometrinis", "lygus QFE lygiui" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai oro temperatūra aukštesnė už standartinę, tikrasis aukštis (reali padėtis virš jūros lygio) bus didesnis nei barometrinis aukštis, rodomas aukštimačiu nustatytu pagal standartinį slėgį (pvz., QNH). Taip yra todėl, kad šiltesnis oras plečiasi, o slėgio lygiai pakyla į aukštesnį aukštį nei esant standartinei temperatūrai. Tad orlaivis skris aukščiau nei rodo jo aukštimatis. Skrydžių saugumo požiūriu tai svarbu, nes gali klaidinti, ypač kalnuotose vietovėse ar artėjant tūpti.", "hint": "" }, { "id": "10", "q": "Nustatant aukštį pagal OL aukštimačio parodymus būtina atsižvelgti į:", "a": [ "barometrinį aukštį ir QNH", "barometrinį aukštį ir oro temperatūrą", "tik QNH", "QFE ir oro temperatūrą", "Instrumentinė aukštimačio paklaida, QNH, Oro temperatūra t°" ], "c": [ 4 ], "expl": "Nustatant aukštį pagal orlaivio aukštimačio parodymus būtina atsižvelgti į aukštimačio galimas paklaidas, taip pat į barometrinį slėgį, nustatomą pagal QNH, ir oro temperatūrą, nes temperatūros nukrypimai nuo standartinės įtakoja tikrąjį aukštį. Tai leidžia tiksliau nustatyti realų orlaivio aukštį virš jūros lygio.", "hint": "" }, { "id": "54", "q": "Kokie iš šių duomenų būtini nustatant oro tankį:", "a": [ "Tik oro slėgis P", "Tik t nulinė ir oro drėgnumas", "Skrydžio aukštis H ir spaudimas kritiniame taške", "Oro slėgis P, oro temperatūra t° ir oro drėgnumas" ], "c": [ 3 ], "expl": "Norint tiksliai nustatyti oro tankį, reikia žinoti oro slėgį, nes jis tiesiogiai veikia tankį, temperatūrą, nes šiltesnis oras yra mažiau tankus, ir drėgnumą, nes drėgnas oras yra mažiau tankus nei sausas. Todėl visi šie trys parametrai kartu lemia tikslų oro tankio nustatymą.", "hint": "" }, { "id": "57", "q": "Oro tankis p keičiasi:", "a": [ "Tik kintant P", "Tik kintant t nulinei ir drėgnumui", "Tik kintant skrydžio aukščiui H", "Kintant oro slėgiui P, temperatūrai t° ir oro drėgnumui" ], "c": [ 3 ], "expl": "Oro tankis priklauso nuo šių trijų pagrindinių faktorių — slėgio, kuris mažėja kylant aukštyn, temperatūros, nes šiltas oras yra mažiau tankus, ir drėgnumo, nes drėgnas oras yra mažiau tankus nei sausas. Todėl oro tankis keičiasi, kai kinta bet kuris iš šių parametrų.", "hint": "" }, { "id": "59", "q": "Koks oras tankesnis?", "a": [ "Šaltas", "Karštas", "Šiltas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šaltas oras yra tankesnis, nes mažesnėje temperatūroje oro molekulės juda lėčiau ir yra arčiau viena kitos, todėl oras užima mažiau vietos ir yra tankesnis nei šiltas ar karštas oras.", "hint": "" }, { "id": "60", "q": "Koks oras lengvesnis?", "a": [ "Šiltesnis", "Karštas", "Šaltas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Karštas oras yra lengvesnis (mažiau tankus), nes aukštesnėje temperatūroje oro molekulės juda greičiau ir yra išsisklaidžiusios, todėl oro tankis mažėja, o oras tampa lengvesnis nei šaltas ar šiltesnis oras.", "hint": "" }, { "id": "61", "q": "Didėjant aukščiui temperatūra laipsniškai mažėja:", "a": [ "0,65 laipsnio kas 100 m.", "0,5 laipsnio kas 100m.", "1 laipsniu kas 1km." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "64", "q": "Oro tankis p įtakoja:", "a": [ "Tik OL pasipriešinimą (varža) X", "OL X ir keliamąja jėgą Y, bet neturi įtakos variklio galiai N", "Tik variklio galią N", "Variklio galią N, Y ir X" ], "c": [ 3 ], "expl": "Oro tankis tiesiogiai veikia variklio efektyvumą (dėl oro mišinio sudėties), keliamąją jėgą (nes keliamoji priklauso nuo oro tankio), taip pat ir oro pasipriešinimą, kuris priklauso nuo oro savybių. Todėl oro tankis turi įtakos visiems trims — variklio galią, keliamajai jėgai ir oro pasipriešinimui.", "hint": "" }, { "id": "66", "q": "Oro savybės įtakojančios lėktuvo skrydį:", "a": [ "Oro temperatūra t°, oro tankis p, oro slėgis P", "Oro temperatūra t° ir drėgnumas", "Oro skaidrumas", "Oro tamprumas ir oro slėgis P" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šios oro savybės tiesiogiai veikia lėktuvo skrydį: temperatūra ir slėgis lemia oro tankį, kuris savo ruožtu daro įtaką keliamajai jėgai, variklio galiai ir oro pasipriešinimui. Kitos savybės, kaip drėgnumas ar oro skaidrumas, yra svarbios, bet ne pagrindinės skrydžio fiziniam aspektui.", "hint": "" }, { "id": "68", "q": "Padidėjusi aplinkos temperatūra:", "a": [ "padidina variklio N ir sumažina atsiplėšimo greiti V", "sumažina variklio N ir padidina atsiplėšimo greitį V", "sumažina variklio N ir pasipriešinimo greitį V", "neturi įtakos" ], "c": [ 1 ], "expl": "Padidėjusi oro temperatūra sumažina oro tankį, todėl variklio galia (N) sumažėja, nes variklis gauna mažiau deguonies. Dėl to lėktuvas turi didesnį atsiplėšimo greitį (V), nes dėl mažesnio oro tankio keliamoji jėga sumažėja, ir reikia didesnio greičio, kad lėktuvas pakiltų.", "hint": "" }, { "id": "69", "q": "Nustatant OL skrydžio charakteristikas būtina žinoti:", "a": [ "absoliutų skrydžio aukštį H", "oro tankį p skrydžio lygyje", "planuojamą skrydžio lygį", "P skrydžio lygyje" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro tankis skrydžio lygyje tiesiogiai veikia orlaivio elgseną – jis lemia variklio efektyvumą, keliamąją jėgą ir aerodinaminį pasipriešinimą. Todėl norint tiksliai nustatyti skrydžio charakteristikas, būtina žinoti oro tankį tokiam aukštyje.", "hint": "" }, { "id": "72", "q": "Žemesnė negu standartinėmis sąlygomis temperatūra t*:", "a": [ "didina variklio galingumą N, mažina atplyšimo greitį V", "mažina variklio galingumą N, didina atplyšimo greitį V", "įtakos neturi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Žemesnė nei standartinė temperatūra reiškia, kad oras yra tankesnis, todėl variklis veikia efektyviau (didesnė galia), o orlaivio sparnai sukuria didesnę keliamąją jėgą esant mažesniam greičiui – todėl atsiplėšimo greitis sumažėja. Tankesnis oras geriau palaiko variklio darbą ir skridimą.", "hint": "" }, { "id": "74", "q": "Aerodinamikoje statiniu slėgiu vadinamas:", "a": [ "atmosferinis slėgis", "slėgis, veikiantis kūną ,kurį apteka nenutrūkstantis oro srautas", "slėgis į bet kurią srovės apipučiamo kūno vietą, išskyrus kritinį tašką", "teisingi teiginiai tik a ir b" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "76", "q": "Kiek pasikeičia P kritiniame taške sumažinus apipūtimo greitį dvigubai?", "a": [ "sumažėja dvigubai", "sumažėja trigubai", "sumažėja keturgubai", "priklauso nuo oro tankio p ir nesikeičia jam nepakitus" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "79", "q": "Kas atsitinka susiaurėjus oro srovės pjūvio plotui?", "a": [ "P dinaminis sumažėja, P kritiniame taške padidėja", "P statinis padidėja, o P kritini9ame taške sumažėja", "P statinis ir P kritiniame taške nesikeičia, nes aptaka nesikeičia", "P statinis sumažėja, o P kritiniame taške išauga" ], "c": [ 3 ], "expl": "Susiaurėjus oro srovės pjūvio plotui, oro greitis didėja (tęstinumo dėsnis). Pagal Bernulio lygtį, didėjant greičiui, statinis slėgis mažėja, o bendras (kritinis) slėgis didėja dinaminio slėgio dėka.", "hint": "" }, { "id": "81", "q": "Kiek pasikeičia P kritiniame taške padidinus apipūtimo greitį dvigubai?", "a": [ "Išauga dvigubai", "Išauga trigubai", "Išauga keturgubai", "Priklausomai nuo oro tankio p ir nesikeičia jam nepakitus" ], "c": [ 2 ], "expl": "Dinaminis slėgis yra slėgis, kurį sukelia oro judėjimas, ir jis tiesiogiai priklauso nuo oro greičio kvadrato. Tai reiškia, kad jei oro greitis padidėja dvigubai, dinaminis slėgis padidės keturgubai (nes 2 2 =4).", "hint": "" }, { "id": "85", "q": "Aptekančios sparno profilį srovės greitis yra didžiausias ten, kur:", "a": [ "sparno profilis storiausias", "sparno profilis ploniausias", "yra kritinis taškas", "yra didžiausia statinio slėgio zona" ], "c": [ 0 ], "expl": "Oro srovės greitis sparno profilyje yra didžiausias ten, kur sparnas yra storiausias, nes oro srautas virš sparno turi nueiti ilgesnį kelią. Dėl sparno išlinkimo ir profilio formos oras viršuje teka greičiau, kad pasiektų sparno galą kartu su srove, tekančia per trumpesnį kelią sparno apačioje. Šis greičio padidėjimas sparno viršuje sukelia statinio slėgio sumažėjimą, todėl susidaro keliamoji jėga. Taigi, sparno storiausioje vietoje oro srovės greitis yra didžiausias, nes čia oras priverstas judėti greičiau per ilgesnį kelią.", "hint": "" }, { "id": "86", "q": "Kaip kinta sparno profilį aptekančios srovės greitis priklausomai profilio storio:", "a": [ "kuo profilis storesnis, tuo srovės greitis didesnis", "kuo profilis plonesnis, tuo srovės greitis didesnis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Didesnis profilio storis reiškia didesnį sparno išlinkimą ir ilgesnį kelią oro srovei aptekant sparną, todėl oro greitis sparno viršuje padidėja, kad srovė spėtų nueiti ilgesnį kelią per tą pačią laiką. Taigi, storesnis sparno profilis sukelia didesnį srovės greitį virš sparno.", "hint": "" }, { "id": "87", "q": "Ką sukelia oro srovė, veikdama viršutinę sparno pusę, esant teigiamam atakos kampui a?", "a": [ "žymius sūkurių darinius", "padidėjusio slėgio zoną", "sumažėjusio slėgio zoną", "žymius slėgio pakitimus" ], "c": [ 2 ], "expl": "Esant teigiamam atakos kampui, oro srovė, tekanti virš sparno viršutinės pusės, pagreitėja, dėl to slėgis virš sparno sumažėja. Šis slėgio skirtumas tarp viršutinės ir apatinės sparno pusės sukuria keliamąją jėgą.", "hint": "" }, { "id": "88", "q": "Kaip pakinta pasipriešinimas X, kai viršutinėje sparno dalyje atsiranda oro sukūriai?", "a": [ "Nepakinta", "Padidėja", "Sumažėja", "Trumpam padidėja, po to staigiai sumažėja" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kai viršutinėje sparno dalyje atsiranda oro sūkurių, tai reiškia, kad oro srautas nebegali sklandžiai tekėti paviršiumi – jis „atsitrūksta“. Dėl to padidėja srauto netolygumas ir turbulencija, o tai stipriai padidina aerodinaminį pasipriešinimą, vadinamą pasipriešinimu X. Šis reiškinys dažniausiai atsiranda padidinus atakos kampą per didelėmis ribomis, kai sparnas nebesugeba generuoti stabilios keliančiosios jėgos.", "hint": "" }, { "id": "89", "q": "Kodėl atsiranda sukūriai sparnų galuose?", "a": [ "Dėl blogos OL liemens formos", "Dėl slėgių viršutinėje ir apatinėje sparno pusėse skirtumo", "Dėl neįtraukiamos važiuoklės", "Dėl netinkamų jėgainės gaubtų ir cilindrų defliatorių konstrukcijos" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "90", "q": "Kaip vadinasi oro sluoksnis, kuriame oro greitis, dėl sąveikos su sparno profilio paviršiumi, yra kitoks (kai kuriais atvejais gali būti netgi priešingos krypties)?", "a": [ "Paribio sluoksnis", "Turbulentinis sluoksnis", "Laminarinis sluoksnis", "Cirkuliacija" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "91", "q": "Kokią įtaką pasipriešinimui (varžai) X turi sukūriai, atsirandantys oro srovei aptekant kūną?", "a": [ "Didėjant sūkuriams X didėja", "Didėjant sūkuriams-X mažėja", "Neturi įtakos", "Esant mažiems sūkuriams X didėja, o stipriems-mažėja" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sukūriai, atsirandantys oro srovei aptekant kūną, rodo, kad srautas tampa netolygus ir pereina į turbulentinę būseną. Tokie sutrikimai sukelia papildomą energijos praradimą, o tai padidina aerodinaminį pasipriešinimą, dar vadinamą varža (X). Kuo daugiau ir stipresni sūkurių dariniai aplink kūną – tuo daugiau turbulencijos ir tuo didesnė energijos sąnauda norint išlaikyti judėjimą ore.", "hint": "" }, { "id": "92", "q": "Kaip keičiasi pasipriešinimas X, keičiant greitį V:", "a": [ "keičiant greitį V, pasipriešinimas X keisis kvadratu", "mažinant V, X mažėja" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "93", "q": "Sumažinus greitį V, pasipriešinimas X:", "a": [ "padidėja", "sumažėja", "nesikeičia" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "94", "q": "Padidinus greitį V, pasipriešinimas X:", "a": [ "padidėja", "sumažėja", "nesikeičia" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "95", "q": "Kokia kryptimi veikia pasipriešinimas (varža) X?", "a": [ "Žemyn, svorio jėgos kryptimi", "Srauto kryptimi", "Visose skrydžio padėtyse atgal, lygiagrečiai lėktuvo išilginiai ašiai", "Priešinga kilimui" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "96", "q": "Kokia kryptimi veikia sparno keliamoji jėga Y?", "a": [ "Statmena aptekančiam oro srautui", "Žemyn, svorio jėgos kryptimi" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "97", "q": "Kaip keičiasi pasipriešinimas X mažėjant oro tankiui p:", "a": [ "didėja", "mažėja", "nekinta" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "98", "q": "Oro tankiui p sumažėjus 2 kartus (50%), X pasikeis:", "a": [ "4 kartus", "dvigubai ( 50 %) sumažės", "nepakis", "dvigubai padidės" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "99", "q": "Kodėl kūnų, turinčių vienodus skersinius pjūvius, bet skirtingas formas, X yra skirtingi ?", "a": [ "Kūnai sukelia skirtingo dydžio sūkurius", "Skirtinga svorio centro padėtis", "Skirtingi svoriai", "Kūnų tankis skirtingas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "100", "q": "Sparno keliamoji jėga Y atsiranda dėl:", "a": [ "slėgio apatinėje ir viršutinėje dalyje skirtumo", "oro suspaudžiamumo apatinėje sparno dalyje", "oro nulenktojo srauto greitėjimo užpakalinėje (galinėje) sparno dalyje" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "101", "q": "Kokių jėgų atstojamoji sudaro pilnąją aerodinaminę jėgą R?", "a": [ "Keliamoji jėga L (Y) ir pasipriešinimo jėga D (X)", "L (Y) ir srovės greičio", "D (X) ir W (G)", "Traukos T (P) ir D (X)" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "102", "q": "Sparno keliamąją jėgą Y apibūdina:", "a": [ "variklio galia N, oro tankis , atakos kampas ά , greitis V", "oro tankis , atakos kampas ά , greitis V", "variklio galia N, oro tankis, atakos kampas ά", "svorio jėga G, Greitis V, oro tankis" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "103", "q": "Kaip yra vadinamas pilnos aerodinaminės jėgos R pridėjimo taškas?", "a": [ "Pasipriešinimo centras", "Sunkio (svorio) centras", "Slėgio centras", "Simetrinis vidurio centras" ], "c": [ 2 ], "expl": "Pilnos aerodinaminės jėgos R (kuri susideda iš keliančiosios jėgos ir pasipriešinimo) pridėjimo taškas ant profilio paviršiaus yra vadinamas slėgio centru . Tai taškas, per kurį galima laikyti, kad visa aerodinaminė jėga veikia.", "hint": "" }, { "id": "104", "q": "Didesnę Y sąlygoja:", "a": [ "sparnų paviršius, sparnų forma ir mažas OL svoris", "didelis V, storas sparnų profilis, didelis skrydžio aukštis", "ne per didelis atakos kampas a, didelis V, mažas p", "nedidelis a didelis V, aukštas p" ], "c": [ 3 ], "expl": "Keliamoji jėga Y priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių: skrydžio greičio V , oro tankio p , sparno ploto S , keliamojo koeficiento Cᵧ , kuris savo ruožtu priklauso nuo atakos kampo α ir sparno formos. Kuo greitesnė oro srovė , tuo didesnė keliamoji jėga , nes ji yra tiesiogiai proporcinga greičio kvadratui. Taip pat, kuo tankesnis oras (pvz., žemame aukštyje ar esant žemai temperatūrai), tuo didesnė keliamoji jėga. Nors atakos kampo padidinimas tam tikrose ribose taip pat padidina keliamąją jėgą, per didelis kampas gali sukelti sūkurių susidarymą ir aerodinaminį atsiskyrimą, dėl kurio keliamoji jėga smarkiai sumažėja. Todėl optimalus – nedidelis α , aukštas greitis , didžiausias galimas oro tankis yra sąlygos, kuriomis pasiekiama maksimali ar efektyvi keliamoji jėga.", "hint": "" }, { "id": "105", "q": "Kaip yra vadinamas viso OL svorio jėgos pridėjimo taškas?", "a": [ "Slėgio centru", "Pasipriešinimo centru", "Svorio centru", "Simetrinio vidurio centru" ], "c": [ 2 ], "expl": "Viso orlaivio svorio jėgos pridėjimo taškas vadinamas svorio centru. Tai taškas, kuriame galima laikyti, kad veikia visa orlaivio gravitacinė jėga – kitaip tariant, visa jo masė yra sutelkta viename taške. Nuo svorio centro vietos priklauso orlaivio pusiausvyra ir stabilumas skrydžio metu.", "hint": "" }, { "id": "107", "q": "Atakos kampas a tai:", "a": [ "kampas, tarp profilio stygos ir vidurio (aerodinaminės) linijos", "kampas ,tarp profilio stygos ir OL išilginės ašies", "kampas, tarp sparno profilio stygos ir profilį aptekančios srovės krypties", "kampa tarp OL išilginės ašies ir profilį aptekančios oro srauto krypties" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "109", "q": "Kokia jėga OL sklendžiant yra lygi OL svorio jėgai?", "a": [ "X", "Y", "Pilna aerodinaminė jėga R", "Y ir traukos sudedamoji" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "111", "q": "Kaip vadinamas a, kuriam esant viršutinėje sparno dalyje atsiranda sukūriai (srovė atplyšta)?", "a": [ "Srovės atplyšimo kampas", "Kabravimo kampas", "Kritinis a", "Sūkurio pradžios kampas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Kritinis atakos kampas yra toks sparno atakos kampas, kuriam esant viršutinėje sparno dalyje oro srovė pradeda atplyšti, tai yra, nebeseka sparno paviršiumi ir ima formuoti sūkurius. Dėl šio reiškinio smarkiai sumažėja keliamoji jėga ir gali prasidėti orlaivio smuka (stall).", "hint": "" }, { "id": "113", "q": "Padidinus a , slėgio centras:", "a": [ "pasislenka į priekį, o pilnoji aerodinaminė jėga R pasvyra srauto kryptimi", "pasislenka atgal, o R pasvyra į priekį", "išlaiko pirmykštę padėtį", "nusileidžia į apačią" ], "c": [ 0 ], "expl": "Padidinus atakos kampą, pasikeičia slėgio pasiskirstymas aplink sparną. Viršutinėje sparno dalyje slėgis dar labiau sumažėja, todėl slėgio centras pasislenka į priekį. Tuo pačiu pilnoji aerodinaminė jėga, kuri yra keliančiosios jėgos ir pasipriešinimo vektorinė suma, pasisuka srauto kryptimi, nes pasipriešinimo jėgos komponentė didėja. Tai būdinga normaliam skrydžiui iki kritinio atakos kampo.", "hint": "" }, { "id": "116", "q": "Tam kad išlaikytume tą patį skrydžio aukštį sumažėjus greičiui, reikia:", "a": [ "sumažėjusio X kompensavimui sumažinti a", "padidinti a ,kad Y būtų didesnė už G", "išlaikyti a iki sumažės V po to a padidinti", "Y sumažėjimą kompensuoti padidinant a" ], "c": [ 3 ], "expl": "Sumažėjus greičiui, mažėja keliamoji jėga Y, nes ji priklauso nuo greičio kvadrato. Kad orlaivis nenukristų, reikia kompensuoti šį sumažėjimą. Vienas iš būdų – padidinti atakos kampą (a), nes taip galima išlaikyti arba atkurti reikiamą keliamąją jėgą esant mažesniam greičiui", "hint": "" }, { "id": "118", "q": "Ką vadiname pilna aerodinaminė jėga R?", "a": [ "Tai atsiradęs spaudimas į kritinį tašką", "Tai atskirų veikiančių jėgų suma", "Tai apibendrinanti Y sąvoka", "Tai visų, atsiradusių apipučiant sparno profilį aerodinaminių jėgų suma" ], "c": [ 3 ], "expl": "Pilna aerodinaminė jėga R – tai bendroji jėga, susidariusi dėl oro srauto apipučiamo kūno (dažniausiai sparno) veikimo. Ji yra dviejų komponentų – keliančiosios jėgos Y (statmenos oro srautui) ir pasipriešinimo jėgos X (lygiagrečios srautui) – vektorinė suma. Ši jėga parodo bendrą oro poveikį orlaivio paviršiui.", "hint": "" }, { "id": "120", "q": "Kaip kinta Y ir X padidėjus oro tankiui p?", "a": [ "Abi jėgos padidėja", "X nepakinta, Y padidėja", "Y nepakinta, X padidėja", "Abi jėgos sumažėja" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "122", "q": "Slėgio centras, tai:", "a": [ "centras tarp pagrindinių važiuoklės ratų", "OL svorio jėgos veikimo taškas", "Pilnos aerodinaminės jėgos R pridėjimo taškas", "Pasipriešinimo jėgų sudedamosios taškas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Slėgio centras – tai taškas ant orlaivio profilio (dažniausiai sparno), kuriame veikia visa pilna aerodinaminė jėga R. Kitaip tariant, tai taškas, per kurį galima įsivaizduoti, kad veikia visa dėl oro aptekėjimo susidariusi aerodinaminė jėga. Keičiantis atakos kampui ar srovės charakteristikoms, slėgio centro vieta gali keistis.", "hint": "" }, { "id": "125", "q": "Svorio centras, tai:", "a": [ "geometrinis taškas, per kurį eina visų lėktuvo dalių svorių atstojamosios veikimo linija", "centras tarp pagrindinių važiuoklės ratų", "pasipriešinimo jėgų sudedamosios taškas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Svorio centras – tai vienas taškas, kuriame tarsi sutelktas visas orlaivio svoris. Per šį tašką eina sunkio jėgos (G) veikimo linija. Svorio centro padėtis labai svarbi skrydžio stabilumui, valdymui ir saugumui – jei jis per daug pasislenka į priekį ar atgal (pvz., netolygiai paskirstant krovinį), lėktuvas gali tapti sunkiai valdomas arba net nevaldomas.", "hint": "" }, { "id": "127", "q": "OL masės svorio centras pasislenka dėl:", "a": [ "sparno tvirtinimo kampo pakeitimo", "OL įkrovos vietos pakeitimo", "pakeitus a", "išleidus užsparnius" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "129", "q": "Kaip pasikeičia OL svorio centro padėtis keičiantis a?", "a": [ "Nesikeičia", "Pasikeičia nežymiai", "Smarkiai pasikeičia" ], "c": [ 0 ], "expl": "Keičiantis alfa, keičiasi aerodinaminės jėgos, bet masės svorio centro padėtis nesikeičia, nes tai yra fizinė masės paskirstymo savybė, nepriklausanti nuo sparno kampo prie atakos.", "hint": "" }, { "id": "132", "q": "Kampas, tarp profilio stygos ir profilį aptekančios srovės krypties tai:", "a": [ "sklendimo kampu", "sparno tvirtinimo kampu", "atakos kampu alfa", "leidimosi kampu" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "154", "q": "Kaip yra vadinamas OL (profilio, sparno) Y ir X priklausomybės nuo grafiškas vaizdavimas?", "a": [ "Emagrama", "Greičių poliarė", "OL (Profilio, sparno) poliarė", "Kokybės diagrama" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "155", "q": "OL (sparno) aerodinaminė kokybė K, tai:", "a": [ "sparno apdirbimo kokybės rodiklis", "Y ir G santykis", "Keliamosios jėgos Y ir pasipriešinimo jėgos X santykis", "P ir X santykis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Aerodinaminė kokybė K apibūdina sparno efektyvumą ir yra keliamosios jėgos (Y) ir pasipriešinimo jėgos (X) santykis. Kuo didesnis šis santykis, tuo geresnė aerodinaminė kokybė.", "hint": "" }, { "id": "156", "q": "Kas sąlygoja sparno profilį veikiančių Y ir X priklausomybę?", "a": [ "Oro srauto greitis", "Sparnų paviršius", "Oro tankis", "Atakos kampas a" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "157", "q": "Kas vaizduojama poliarėje?", "a": [ "Cy priklausomybė nuo a", "Cx priklausomybė nuo a", "Cy priklausomybė nuo Cx", "Cy ir Cx priklausomybė nuo a" ], "c": [ 3 ], "expl": "Reikia atsiminti kaip vizualiai atrodo grafikas ir kad tai yra keliamosios ir pasipriešinimo jėgų priklausomybė nuo atakos kampo.", "hint": "" }, { "id": "158", "q": "Kuri iš šių kreivių yra žemėjimo poliarė (žr. pav.)?", "a": [ "A", "B" ], "c": [ 0 ], "expl": "Klausimas apgaulingas, nes neduoti ašių pavadinimai. Reikia atsiminti kaip vizualiai atrodo grafikas.", "hint": "" }, { "id": "159", "q": "Kas įvyksta su keliamąja jėga Y ir pasipriešinimo jėga X, viršijus kritinį atakos kampą?", "a": [ "Y staigiai sumažėja, o X staigiai išauga", "Y ir X staigiai išauga", "Y staigiai išauga, o X staigiai sumažėja", "Y ir X sumažėja" ], "c": [ 0 ], "expl": "Viršijus kritinį atakos kampą, keliamoji jėga Y staigiai sumažėja, nes oro srautas nustoja tolygiai tekėti virš sparno ir sparnas nebegali efektyviai generuoti pakėlimo. Tuo pačiu metu pasipriešinimo jėga X staigiai padidėja dėl atsiradusio turbulentinio srauto ir didesnio oro pasipriešinimo.", "hint": "" }, { "id": "160", "q": "Ką darytumėt, kad orlaivis nusklęstų toliau?", "a": [ "Laikytumėt V kad atitiktų K max", "Laikytumėt V min", "Išleistumėte užsparnius", "Laikytumėt Veko" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kad orlaivis nusklęstų kuo toliau be variklio traukos, reikia laikyti greitį, kuriam esant pasiekiama maksimali aerodinaminė kokybė (K max) – tai geriausias keliamoji jėga / pasipriešinimo jėga santykis. Šiuo greičiu orlaivis sklęs toliausiai horizontalia kryptimi nuo dabartinio aukščio.", "hint": "" }, { "id": "161", "q": "Esant blaškai ir skrendant minimaliu leistinu greičiu (arti kritinio a ):", "a": [ "OL patiria padidintą perkrovą", "pasikeičia svorio centro padėtis", "atsiranda aukščio vairo svyravimai", "OL gali atsidurti už didesnių kaip kritiniai a ir įvykti srauto atotrūkis" ], "c": [ 3 ], "expl": "Esant blaškai (turbulencijai) ir skrendant arti kritinio atakos kampo, net ir nedidelis oro srauto pokytis gali laikinai padidinti atakos kampą virš kritinio. Tokiu atveju oro srautas atsiskiria nuo sparno paviršiaus – įvyksta srauto atotrūkis.", "hint": "" }, { "id": "162", "q": "Ką reiškia skaičius, kuriuo pažymėta OL kokybė?", "a": [ "Norint toliau nusklęst- privalu laikyti tokį a", "Norint toliau nusklęsti būtina laikyti tokį, tarp išilginės ašies ir horizonto kampą", "Norint toliausiai nusklęsti reikia laikyti tiek mazgų didesnį greitį", "Sklendžiant be vėjo OL iš 1 km aukščio tokį nuotolį nusklęs" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "163", "q": "Kaip Jūs suprantate pikiravimą?", "a": [ "Sklendimas daugiau nei 30 laipsnių kampu", "Tai sklendimas (žemėjimas), kai Y ir sklendimo kampas lygus nuliui", "Staigus žemėjimas", "Kiekvienas didžiausio leistino greičio viršijimas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Pikiravimas – tai staigus orlaivio nosies nukritimas žemyn, lydimas greito aukščio praradimo.", "hint": "" }, { "id": "164", "q": "Apledėjus priekinei sparno briaunai:", "a": [ "padidėja X", "ženkliai padidėja G", "labai sumažėja Cy, sumažėja kritinis a ir padidėja X", "padidėja kritinis a" ], "c": [ 2 ], "expl": "Kai priekinė sparno briauna apledėja, keičiasi sparno aerodinaminė forma. Dėl to pablogėja oro srauto aptekėjimas, todėl labai sumažėja keliamoji jėga (Cy), sumažėja kritinis atakos kampas (sparnas gali anksčiau užvirti) ir padidėja pasipriešinimo jėga (X). Visa tai reikšmingai blogina orlaivio aerodinamines savybes ir kelia pavojų skrydžio saugumui.", "hint": "" }, { "id": "165", "q": "Padengęs viršutinę sparno dalį sniegas:", "a": [ "neturi įtakos, nes kylant yra didelė galimybė jį nupūsti", "padidėja X ir G", "padidėja X ir G, o Cy žymiai sumažėja", "padidėja tik G" ], "c": [ 2 ], "expl": "Sniegas ant viršutinės sparno dalies keičia sparno paviršiaus lygumą ir formą, todėl blogina oro srauto aptekėjimą. Dėl to žymiai sumažėja keliamoji jėga (Cy), padidėja pasipriešinimas (X) ir sunkėja orlaivio svoris (G), nes sniegas prideda papildomos masės. Šie veiksniai ženkliai blogina kilimo savybes ir gali sukelti pavojų skrydžiui. Sniegas nuo sparno visiškai nenusipūs, nes yra paribio sluoksnis, kuriame prie oro srauto greitis lygus 0.", "hint": "" }, { "id": "166", "q": "Kaip pasikeičia OL aerodinaminės charakteristikos išleidus užsparnius?", "a": [ "Cy padidėja", "Cy ir C× padidėja, bet Cx padidėja daugiau", "žymiai padidėja X", "K lieka nepakitus" ], "c": [ 1 ], "expl": "Išleidus užsparnius, padidėja sparno kreivumas ir plotas, todėl padidėja keliamoji jėga (Cy) – orlaivis gali skristi mažesniu greičiu. Tačiau kartu labai padidėja pasipriešinimo koeficientas (Cx), nes oro srautas labiau stabdomas. Dėl to aerodinaminė kokybė (K) sumažėja, nes Cx didėja labiau nei Cy. Tai naudinga leidžiantis – orlaivis tampa labiau valdomas, bet greičiau praranda aukštį.", "hint": "" }, { "id": "167", "q": "Ar teisinga teigti, kad tūpiant užsparniai atlenkiami pilnai tam, kad:", "a": [ "padidėtų žemėjimo kampas", "sumažėtų žemėjimo kampas", "sumažėtų tūpimo V", "sumažėtų riedėjimo žeme ilgis", "teisingi a,c,d" ], "c": [ 4 ], "expl": "Atlenkus užsparnius, lėktuvas gali leistis stačiau, nes padidėja keliamoji jėga ir pasipriešinimas, todėl pilotas gali saugiai tūpti didesniu žemėjimo kampu. Užsparniai didina keliamąją jėgą ir pasipriešinimą, leidžiant skristi lėčiau, kas suteikia daugiau kontrolės ir saugumo tūpimo metu. Dėl sumažėjusio tūpimo greičio ir didesnio pasipriešinimo lėktuvas gali greičiau sustoti nusileidęs, trumpėja riedėjimo atstumas.", "hint": "" }, { "id": "168", "q": "Kodėl rekomenduojama kilti su užsparniais atlenktais tarpinėje padėtyje (nepilnai)?", "a": [ "Starto metu didelė galimybė akmenukais pažeisti užsparnius", "Pilnai atlenkus užsparnius pasipriešinimo jėga X padidėja žymiai daugiau, nei keliamoji jėga Y", "OL įgauna tendenciją pikiruoti", "Padidėja atsiplėšimo V" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "169", "q": "Kaip vadinamas OL sukimasis apie išilginę ašį ir kokiais vairais tai atliekama?", "a": [ "Pokrypis-posūkio krypties vairu", "Polinkis – eleronais", "Posvyris- eleronais", "Pokrypis – posūkio (krypties) vairu" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "170", "q": "Kaip vadinamas OL sukimasis apie vertikalią ašį ir kokiais vairais tai atliekama?", "a": [ "Pokrypis-posūkio (krypties) vairu", "Polinkis-aukštumos vairu", "Posvyris-eleronais", "Pokrypis-eleronais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "171", "q": "Kaip vadinamas OL sukimasis apie skersinę ašį ir kokiais vairais tai atliekama?", "a": [ "Pokrypis- posūkio (krypties) vairu", "Polinkis- aukštumos vairu", "Posvyris- eleronais", "Pokrypis- eleronais" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "172", "q": "Koks skirtumas tarp sparno tvirtinimo kampo ir ά?", "a": [ "Tvirtinimo kampas kintantis, o ά –pastovus", "Tvirtinimo kampas ir ά -visada nekintantys", "Tvirtinimo kampas paprastai visada didesnis už ά", "Tvirtinimo kampas pastovus, ά kintantis (priklausomai nuo greičio V)" ], "c": [ 3 ], "expl": "Tvirtinimo kampas (angl. angle of incidence) – tai pastovus kampas tarp orlaivio išilginės ašies ir sparno profilio stygos. Šis kampas nustatomas konstrukcijos metu ir paprastai nekinta skrydžio metu. Atakos kampas (graikiškai žymimas kaip ά, angl. angle of attack) – tai kampas tarp atsklindančios oro srovės krypties ir sparno profilio stygos. Šis kampas kinta skrydžio metu priklausomai nuo orlaivio greičio, trajektorijos, pakilimo ar leidimosi kampo.", "hint": "" }, { "id": "173", "q": "Aukštėjimo greitis V:", "a": [ "turi būti mažesnis, negu V horizontaliame skridime, priklausomai nuo aukštėjimo kampo", "toks pats kaip horizontaliame skridime", "turi būti didesnis, negu V horizontaliame skridime, priklausomai nuo aukštėjimo kampo" ], "c": [ 0 ], "expl": "Aukštėjimo greitis (angl. climb speed ) – tai reali orlaivio greičio komponentė vertikalia kryptimi. Tikrasis greitis (V) skrendant aukštyn turi būti mažesnis nei horizontaliame skridime, nes dalis variklio traukos panaudojama kovai su sunkio jėga, o ne horizontaliam judėjimui palaikyti.", "hint": "" }, { "id": "174", "q": "Sklendimo kampas mažiausias bus:", "a": [ "sklendžiant minimaliu V", "sklendžiant ekonominiu V", "sklendžiant naudingiausiu (sklandžiausiu) V (K maksimali)", "sklendžiant išleidus užsparnius" ], "c": [ 2 ], "expl": "Sklendimo kampas yra kampas tarp horizontalios linijos ir orlaivio trajektorijos sklendžiant be variklio traukos. Kuo šis kampas mažesnis, tuo toliau orlaivis gali nuskristi iš tam tikro aukščio. Mažiausias sklendimo kampas pasiekiamas tada, kai orlaivis sklendžia tokiu greičiu, kuriuo pasiekiama maksimali aerodinaminė kokybė (K), tai yra didžiausias pakėlimo ir pasipriešinimo jėgų santykis. Toks greitis vadinamas naudingiausiu arba sklandžiausiu greičiu. Skrendant per lėtai, pavyzdžiui, minimaliu greičiu, pasipriešinimas padidėja ir sklendimo kampas tampa didesnis.", "hint": "" }, { "id": "175", "q": "Sklendimo sparta (Vy) bus minimali:", "a": [ "sklendžiant minimaliu V, išleidus pilnai užsparnius", "sklendžiant naudingiausiu (sklandžiausiu) V (K maksimali)", "sklendžiant ekonominiu V", "sklendžiant išleidus užsparnius" ], "c": [ 1 ], "expl": "Sklendimo sparta (Vy) yra vertikalioji greičio sudedamoji sklendžiant – tai, kiek orlaivis praranda aukščio per laiką. Kuo mažesnė sklendimo sparta, tuo lėčiau orlaivis leidžiasi ir gali nuskristi didesnį atstumą iš to paties aukščio. Mažiausia sklendimo sparta pasiekiama tada, kai aerodinaminė kokybė yra maksimali – tai yra, kai pakėlimo jėga yra didžiausia lyginant su pasipriešinimo jėga. Ši sąlyga įvykdoma sklendžiant vadinamuoju naudingiausiu arba sklandžiausiu greičiu.", "hint": "" }, { "id": "186", "q": "Didžiausias aukštėjimo kampas bus skrendant, kai:", "a": [ "traukos perteklius (delta P) didžiausias", "aukštėjimo V prilygsta ekonominiam", "G mažiausias (minimalus)", "Visi teisingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Traukos perteklius didžiausias – tai yra vienintelė sąlyga, lemianti didžiausią aukštėjimo kampą. Kai traukos (variklio jėgos) perteklius didelis, daugiau jos galima panaudoti kilimui, o ne tik pasipriešinimui įveikti. Todėl kampas su horizontu gali būti statesnis.", "hint": "" }, { "id": "187", "q": "OL \"perkrova\" suprantama kaip:", "a": [ "per didelė OL kabinos įkrova", "viršsvoris, kuris labai padidina įsibėgėjimo ilgį kylant", "kiek kartų esamu momentu orlaivio Y yra didesnė už G", "apkrova, išbandant sparnų tvirtumą" ], "c": [ 2 ], "expl": "Orlaivio „perkrova“– tai santykis tarp orlaivį veikiančios bendros pakėlimo jėgos (Y) ir jo sunkio jėgos (G). Kitaip tariant, tai rodo, kiek kartų pakėlimo jėga tam tikru momentu viršija svorį.", "hint": "" }, { "id": "188", "q": "Kokią perkrovą patiria ramybėje sėdintis žmogus?", "a": [ "Nepatiria", "1G", "2G", "0,5G" ], "c": [ 1 ], "expl": "Ramybėje sėdintis žmogus patiria normalią Žemės traukos jėgą, vadinamą 1G. Tai reiškia, kad kūną veikianti jėga yra lygi jo svoriui. Tokia būsena laikoma standartine ir ją jaučiame nuolat kasdienybėje, kai nejuda nei žmogus, nei aplinka. Perkrova atsiranda tik tada, kai kūnas patiria papildomą pagreitį ar lėtėjimą, pavyzdžiui, skrendant orlaiviu ir atliekant staigius manevrus ar posūkius. Tokiu atveju pakėlimo jėga viršija arba yra mažesnė už svorį, ir perkrova tampa didesnė arba mažesnė už 1G. Tačiau kai žmogus sėdi ramiai be jokio judesio ar papildomo pagreičio, perkrova yra pastovi ir lygi 1G.", "hint": "" }, { "id": "189", "q": "Kokiose sąlygose visų krypčių kūną veikiančios perkrovos lygios nuliui?", "a": [ "Ramybės būsenoj", "Nesvarumo", "Laisvo kritimo būklėje" ], "c": [ 1 ], "expl": "Nesvarumo būsena yra tokia būsena, kai kūnas nejaučia jokios atraminės jėgos. Tokiu atveju visų krypčių perkrovos yra lygios nuliui.", "hint": "" }, { "id": "190", "q": "Pagal veikimo ašis perkrova skirstoma į:", "a": [ "išilginę Gz, skersinę G× ir šoninę Gy", "išilginę Gz, skersinę G×", "skersinę G× šoninę Gy" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "191", "q": "Kokią perkrovą patirs orlaivis posūkyje kai posvyris 60°? (perkrovos paskaičiavimo formulė: n=1/cos)", "a": [ "2G", "1G", "4G", "0,5G" ], "c": [ 0 ], "expl": "n=> 1/cos(60°)=2G", "hint": "" }, { "id": "192", "q": "Kaip OL įvedamas į koordinuotą viražą?", "a": [ "Tik posūkio vairu", "Koordinuotais eleronų ir posūkio vairo atlenkimais", "Tik eleronų pagalba", "Eleronų ir aukštumos vairais" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "193", "q": "Viraže (posūkyje) reikalingas V:", "a": [ "mažesnis negu horizontaliame skridime", "didesnis negu horizontaliame skridime", "toks pats kaip horizontaliame skridime" ], "c": [ 1 ], "expl": "Viraže, ypač kai orlaivis skrenda koordinuotą posūkį su posvyriu, pakėlimo jėga turi būti padidinta, kad kompensuotų ne tik svorį, bet ir suformuotų centripetinę jėgą, reikalingą posūkiui atlikti.", "hint": "" }, { "id": "194", "q": "Vidinis slydimas atliekant posūkį atsiranda, kai:", "a": [ "posvyris yra didelis, o posūkio vairas atlenktas nepakankamai", "posūkio vairas yra atlenktas per daug, o posvyris per mažas", "aukštumos vairas yra neteisingai subalansuotas", "posūkyje laikomas per mažas V" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "195", "q": "Išorinis slydimas atliekant posūkį atsiranda, kai:", "a": [ "posvyris yra per didelis, o posūkio vairas atlenktas nepakankamai", "posūkio vairas yra atlenktas per daug, o posvyris per mažas", "aukštumos vairas yra neteisingai subalansuotas", "posūkyje laikomas per mažas V" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "196", "q": "Kokio prietaiso pagalba nustatomas posūkyje slydimas?", "a": [ "Posūkio rodyklė", "Variometru", "Rutuliuko (gulsčiuko) pagalba", "Pagal horizontą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "197", "q": "Kaip Jums suprantama suktuko sąvoka?", "a": [ "Tai lėktuvo gilus šoninis slydimas", "Tai lėktuvo sukimasis apie išilginę ašį", "Tai lėktuvo sukimasis apie išilginę ir vertikalią ašis vienu metu", "Tai lėktuvo sukimasis apie skersinę ir vertikalią ašis" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "198", "q": "Kodėl suktuke lėktuvas sukasi apie išilginę ašį?", "a": [ "Yra didelis sparnų pasipriešinimo X skirtumas", "Yra didelis sparnų Y skirtumą todėl, kad besileidžiantis sparnas yra už kritinio (smukos) a ribos", "Dėl gilaus slydimo", "Posūkio vairas yra atlenktas į lėktuvo sukimosi pusę" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "199", "q": "Kodėl suktuke lėktuvas sukasi apie vertikalią ašį?", "a": [ "Dėl gilaus slydimo į lėktuvo sukimosi pusę", "Lėktuvo sukimosi krypties sparno eleronas yra pilnai pakilęs i viršų", "Dėl didelio sparnų pasipriešinimo jėgų X skirtumo" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "200", "q": "Kaip skrydžio metu galima pakeisti centruotę?", "a": [ "Keičiant variklio darbo režimą", "Keičiant aukščio vairo povairių(trimerių) padėtį", "Perdedant bagažą arba persodinant keleivius į kitą vietą", "Pakeisti negalima" ], "c": [ 2 ], "expl": "Skrydžio metu centruotė (orlaivio masės centro padėtis) gali būti paveikta tik fiziškai perkeliant svorį – tai yra, persodinant keleivius arba perdedant bagažą (jei tokia galimybė egzistuoja).", "hint": "" }, { "id": "201", "q": "Ar keičiasi centruotė skridimo metu?", "a": [ "Nesikeičia", "Nežymiai sunaudojus degalus", "Staigiai patraukus vairalazdę į save", "Perstatant povairį (trimerį)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Centruotė – tai orlaivio masės centro padėtis, kuri gali nežymiai keistis skridimo metu, ypač kai sunaudojami degalai. Kadangi degalų bakai dažnai yra sparnuose arba fiuzeliažo priekyje ar gale, jų svorio pokytis paveikia bendrą svorio pasiskirstymą orlaivyje.", "hint": "" }, { "id": "202", "q": "OL dinamiškai stabilus, jeigu:", "a": [ "Skrendant su pakeltais užsparniais perkrova siekia nuo 4g iki 2g", "Pakitus skrydžio padėčiai OL pats susibalansuoja naujoje padėtyje", "OL per trumpą laiką susibalansuojamas aukštumos vairo pagalba", "OL savaime, be piloto pagalbos, grįžta į pirmykštę padėtį" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "203", "q": "Kas užtikrina OL išilginį stabilumą?", "a": [ "Stabilizatorius", "Kilis", "Sparnų skersinis „V“", "Sparno strėliškumas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "204", "q": "Iš kur atsiranda oro sraigto trauka?", "a": [ "Dėl didelio prieš ir už sraigto menčių slėgių skirtumo", "Dėl įsisukimo į užgriebiamąją oro masę", "Abu teisingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Oro sraigto trauka atsiranda dėl to, kad sraigto mentės veikia kaip sparnai – jos keičia oro srauto slėgį: priekinėje pusėje (užgriebiamojoje) slėgis yra mažesnis, o užpakalinėje (traukos) pusėje – didesnis. Šis slėgių skirtumas sukuria traukos jėgą, varančią orlaivį į priekį.", "hint": "" }, { "id": "205", "q": "Kodėl naudojami keičiamo žingsnio oro sraigtai?", "a": [ "Kad palengvinti šalto variklio paleidimą", "Kad sumažinti sraigto sukimosi laiką išjungus variklį", "Kad skrendant sraigtas dirbtų kuo naudingiau darbo režimu, su didžiausiu naudingo veikimo koeficientu (arti ά naud)", "Apsaugoti variklį nuo per didelių apsukų jį išjungiant" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "206", "q": "Oro sraigto su fiksuotu tvirtinimo kampu, didėjant V, esant pastovioms sraigto apsukoms n=const:", "a": [ "trauka didėja - ά didėja", "trauka lieka ta pati - ά be pakitimų (ά -const)", "trauka mažėja - atakos kampas ά mažėja" ], "c": [ 2 ], "expl": "Oro sraigto su fiksuotu menčių tvirtinimo kampu (fiksuotu žingsniu) atveju, jei sraigto apsukos (n) lieka pastovios, o orlaivio greitis (V) didėja, oro srautas į mentę ateina labiau iš priekio, todėl efektyvus atakos kampas α mažėja. Kadangi atakos kampas mažėja, sraigto mentės efektyvumas krenta ir trauka mažėja.", "hint": "" }, { "id": "207", "q": "Kurie iš šių faktorių turi įtakos įsibėgėjimo ilgiui?", "a": [ "Atplyšimo V", "Variklio N", "Aerodrome paviršiaus kokybė", "G,P,t nulinė", "Vėjas", "Visi" ], "c": [ 5 ], "expl": "Įsibėgėjimo ilgiui turi įtakos visi išvardyti veiksniai. Atplyšimo greitis lemia, kiek greitai orlaivis turi pasiekti reikiamą greitį, todėl kuo jis didesnis, tuo ilgesnis reikalingas kelias. Variklio galia turi tiesioginę įtaką traukai – kuo galingesnis variklis, tuo greičiau įsibėgėjama. Aerodromo paviršiaus kokybė taip pat svarbi – minkštas, šlapias ar nelygus paviršius padidina pasipriešinimą ir prailgina riedėjimo laiką. Oro tankis, slėgis ir temperatūra veikia variklio našumą ir keliamąją jėgą – esant mažam oro tankiui (pvz., aukštoje temperatūroje ar aukštai virš jūros lygio), įsibėgėjimo kelias pailgėja. Vėjas taip pat turi reikšmę – priešpriešinis vėjas sutrumpina įsibėgėjimą, o galinis jį pailgina.", "hint": "" }, { "id": "208", "q": "Nuo ko priklauso ridos ilgis nutūpus?", "a": [ "Tūpimo V", "Ratų su aerodromo paviršiumi sukibimo koeficiento ir stabdžių efektyvumo", "Vėjo", "Visi teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "Ridos ilgis po nutūpimo priklauso nuo kelių veiksnių. Tūpimo greitis turi įtakos, nes kuo didesnis greitis lėktuvui paliečiant žemę, tuo ilgesnė rida reikalinga jį sustabdyti. Sukibimo koeficientas tarp ratų ir paviršiaus bei stabdžių efektyvumas lemia, kaip greitai orlaivis gali būti sulėtintas – prastas sukibimas arba neefektyvūs stabdžiai prailgina ridos ilgį. Vėjas taip pat svarbus: priešpriešinis vėjas sumažina tūpimo greitį žemės atžvilgiu ir taip sutrumpina ridą, o galinis vėjas – priešingai, pailgina.", "hint": "" }, { "id": "209", "q": "Nustatant aukštį pagal OL aukštimačio parodymus būtina atsižvelgti:", "a": [ "QFE ir oro temperatūrą", "barometrinį aukštį ir oro temperatūrą", "barometrinį aukštį ir QNH", "tik QNH" ], "c": [ 1 ], "expl": "Nustatant tikrąjį aukštį pagal OL (oro linijų) aukštimačio parodymus, reikia atsižvelgti į barometrinį aukštį, kurį rodo aukštimatis, bei į esamą oro temperatūrą. Barometrinis aukštis parodo aukštį pagal standartinį atmosferos slėgio pasiskirstymą (kai aukštimatis nustatytas pagal QNH ar QNE), tačiau tikrasis aukštis nuo žemės paviršiaus gali skirtis, jei faktinė oro temperatūra skiriasi nuo standartinės. Esant žemesnei nei ISA temperatūrai, tikrasis aukštis bus mažesnis nei rodo aukštimatis, todėl skrydžių saugumui svarbu tai įvertinti.", "hint": "" }, { "id": "210", "q": "Skrydžio aukštis 800m. Jūsų aparato kokybė- 8. Kiek galite nuskristi nepučiant vėjui?", "a": [ "1,6 km", "6,4 km", "2,4 km", "24 km" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kokybė 8 reiškia, kad aparatas iš 1 km aukščio nusklęs 8 km į priekį. Tai iš 800m orlaivis nusklęs 6,4km. (0,8km x 8km=6,4km.)", "hint": "" }, { "id": "211", "q": "Judėdamas 30 km/h greičiu, kūnas priešinasi 1kN jėga. Kokia bus kūno pasipriešinimo jėga jei jis judės 120 km/h greičiu?", "a": [ "8 kN", "4 kN", "16 kN", "12 kN" ], "c": [ 2 ], "expl": "Tai gaunasi, kad prie 120km/h. greičio keliamoji jėga bus lygi 16kN, nes formulėje prie greičio yra kvadratas. (120km/h / 30km/h=4; 4^(2)=16 )", "hint": "" }, { "id": "212", "q": "Kiek kilometrų iš 500 metrų gali nuskristi orlaivis, kurio skridimo svoris - 430 kg, o aerodinaminė kokybė 1:18?", "a": [ "18 km", "9 km", "35 km" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kokybė 1:18 reiškia, kad orlaivis iš 1 km aukščio nusklęs 18 km į priekį. Tai iš 500m orlaivis nusklęs 9km. (0,5km x 18km=9km.) Svoris šiuo atveju neturi tiesioginės įtakos skaičiavimui, nes aerodinaminė kokybė jau apibūdina orlaivio gebėjimą efektyviai leistis.", "hint": "" }, { "id": "213", "q": "Aptekančios sparno profilį srovės greitis yra didžiausias ten, kur:", "a": [ "statinio slėgio zona yra didžiausia", "Sparno profilis ploniausias", "sparno profilis storiausias", "yra kritinis taškas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Oro srovės greitis sparno profilyje yra didžiausias ten, kur sparnas yra storiausias, nes oro srautas virš sparno turi nueiti ilgesnį kelią. Dėl sparno išlinkimo ir profilio formos oras viršuje teka greičiau, kad pasiektų sparno galą kartu su srove, tekančia per trumpesnį kelią sparno apačioje. Šis greičio padidėjimas sparno viršuje sukelia statinio slėgio sumažėjimą, todėl susidaro keliamoji jėga. Taigi, sparno storiausioje vietoje oro srovės greitis yra didžiausias, nes čia oras priverstas judėti greičiau per ilgesnį kelią.", "hint": "" }, { "id": "214", "q": "Ar pasikeičia orlaivio masės centro padėtis padidinus atakos kampą α?", "a": [ "Pasislenka labai nežymiai", "Pasislenka į priekį", "Nepasikeičia" ], "c": [ 2 ], "expl": "Masės centro padėtis priklauso nuo svorio pasiskirstymo orlaivyje, o atakos kampas veikia aerodinamines jėgas, bet nesukelia masės centro pasikeitimo. Todėl keičiant atakos kampą masės centro padėtis lieka ta pati.", "hint": "" }, { "id": "215", "q": "Kurio objekto aerodinaminės savybės blogesnės: 3 mm troso ar 25 mm diametro profiliuoto vamzdžio?", "a": [ "25 mm profiliuoto vamzdžio", "3 mm troso", "savybės panašios" ], "c": [ 1 ], "expl": "Nors jo skersmuo mažesnis, troso forma dažniausiai sukelia didesnį oro pasipriešinimą dėl turbulencijos aplink ploną cilindrą, o profiliuotas vamzdis yra specialiai suformuotas taip, kad oras aplink jį tekėtų sklandžiau ir būtų mažesnis pasipriešinimas. Todėl, palyginus, 3 mm troso aerodinaminės savybės yra prastesnės nei 25 mm profiliuoto vamzdžio.", "hint": "" }, { "id": "216", "q": "Iš kur atsiranda oro sraigto trauka?", "a": [ "Dėl įsisukimo (kaip sraigtas) į užgriebiamąją oro masę", "Dėl didelio prieš ir už sraigto menčių slėgių skirtumų", "Dėl didelio prieš ir už sraigto menčių slėgių skirtumų ir įsisukimo (kaip sraigtas) į užgriebiamąją oro masę" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro sraigto trauka atsiranda dėl to, kad sraigto mentės veikia kaip sparnai – jos keičia oro srauto slėgį: priekinėje pusėje (užgriebiamojoje) slėgis yra mažesnis, o užpakalinėje (traukos) pusėje – didesnis. Šis slėgių skirtumas sukuria traukos jėgą, varančią orlaivį į priekį.", "hint": "" }, { "id": "217", "q": "Kokį greitį V pasirinktumėte, kad sklendžiant ilgiau išsilaikyti ore?", "a": [ "Greitį V, atitinkantį Kmax (Vnaud)", "Minimalų greitį", "Greitį V, kuriam esant Vy minimalus (Vekon)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "218", "q": "Kokią perkrovą patirs orlaivis posūkyje, kai posvyris β=60°. (Perkrovos paskaičiavimo formulė n = 1/cosβ)", "a": [ "1G", "2G", "0,5G", "1,5G" ], "c": [ 1 ], "expl": "n=> (1/cos(60))=2", "hint": "" }, { "id": "219", "q": "Kurioje sparno dalyje susidaro didžiausia keliamoji galia?", "a": [ "Prie galinės briaunos", "Priekiniame trečdalyje", "Išorėje, prie sparnų galų" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "220", "q": "Nuo ko priklauso keliamosios jėgos dydis (Vx=const)?", "a": [ "Nuo profilio formos, sparno ploto ir atakos kampo ά", "Tik nuo atakos kampo ά", "Tik nuo sparnų ploto", "Tik nuo sparno profilio" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "221", "q": "Nuo ko priklauso kūno pasipriešinimas oro srautui?", "a": [ "Nuo kūno tankio", "Nuo skerspjūvio ploto, statmeno oro srautui, greičio, oro tankio", "Nuo svorio", "Nuo masės centro vietos" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "222", "q": "Orlaivio \"perkrova\" G suprantama kaip:", "a": [ "kiek kartų esamu momentu perkrovą sukūrusi jėga didesnė už orlaivio svorį", "viršsvoris, kuris labai padidina įsibėgėjimo ilgį kylant", "apkrova, išbandant sparnų tvirtumą", "viršyta orlaivio kabinos įkrova" ], "c": [ 0 ], "expl": "Perkrova (žymima G arba n) aviacijoje reiškia, kiek kartų orlaivį veikianti bendra jėga (pvz., manevruojant, skrendant kilpoje ar smarkiai keičiant trajektoriją) yra didesnė už jo svorį ramybės (1G) būsenoje. Pavyzdžiui, 3G reiškia, kad orlaivį ir jame esančius objektus ar žmones veikia trijų kartų didesnė jėga nei įprastas svoris.", "hint": "" }, { "id": "223", "q": "Oro srauto nutrūkimo priežastis yra:", "a": [ "mažesnis žemėjimo greitis, negu horizontalus greitis", "per didelis atakos kampas", "vienodas horizontalus ir žemėjimo greitis", "per didelis skridimo greitis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro srauto nutrūkimas įvyksta tada, kai atakos kampas viršija kritinę ribą, kurią pasiekus oro srautas nebegali tolygiai tekėti per sparno viršutinį paviršių. Dėl to labai sumažėja keliamoji jėga, orlaivis netenka pakilimo galios ir pradeda kristi. Tai yra pagrindinė oro srauto nutrūkimo priežastis.", "hint": "" } ] }, "Bendrosios žinios apie orlaivį": { "klausimai": [ { "id": "3", "q": "Kas sudaro maksimalų orlaivio svorį?", "a": [ "naudinga krova + tuščio orlaivio masė", "Orlaivio svoris su pilotu ir keleiviais", "Orlaivio svoris su pilnais kuro bakais ir keleiviais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "629", "q": "Kokia sparno priešsparnių paskirtis?", "a": [ "Padidinti atakos kampą, sumažinti tūpimo greit (smukos), padidinti Y", "Sumažinti atakos kampą, padidinti tūpimo greitį, padidinti Y" ], "c": [ 0 ], "expl": "Priešsparniai (angl. slats) yra aerodinaminiai paviršiai, įtaisyti prie sparno priekinės briaunos. Jie: padidina leistiną atakos kampą neatsiskiriant srautui nuo sparno paviršiaus; pagerina oro srauto pritekėjimą prie sparno viršutinio paviršiaus, sumažindami atplėšimo (stall) riziką, sumažina tūpimo (smukos) greitį, nes leidžia generuoti didesnę keliamąją jėgą (Y) prie mažesnio greičio.", "hint": "" }, { "id": "630", "q": "Kokia aukštumos vairų trimerio pagrindinė paskirtis?", "a": [ "Kompensuoti aukštumos vairo aerodinaminę apkrovimo jėgą (šarnyruose veikiančių momentų koeficientus)", "Padidinti aukštumos vairo aerodinaminę apkrovimo jėgą." ], "c": [ 0 ], "expl": "Trimeris yra mažas paviršius, įtaisytas ant pagrindinio vairavimo paviršiaus, pavyzdžiui, aukštumos vairo. Jo pagrindinė paskirtis – palengvinti piloto darbą, sumažinant poreikį nuolat laikyti jėgą ant vairalazdės ar šturvalo. Trimeris kompensuoja aerodinaminę apkrovą, kurią sukuria, pavyzdžiui, aukštumos vairas, kai orlaivis skrenda pastoviomis sąlygomis. Tai leidžia išlaikyti stabilų skrydį be pastovių pilotavimo veiksmų.", "hint": "" }, { "id": "631", "q": "Kaip suprantamas diferencinis eleronų sistemos valdymas?", "a": [ "Eleronai žemyn atsilenkia daugiau negu į viršų", "Eleronai aukštyn atsilenkia daugiau negu į viršų" ], "c": [ 1 ], "expl": "Diferencialinis eleronų valdymas reiškia, kad eleronai neatsilenkia simetriškai: tas, kuris juda aukštyn, atsilenkia daugiau negu tas, kuris juda žemyn. Tai padeda sumažinti indukuotą sukimo momentą , kuris atsiranda dėl papildomos keliančiosios jėgos ir pasipriešinimo eleronui, atsilenkiančiam žemyn. Kai eleronas leidžiasi žemyn (didesnis keliamasis plotas), jis sukuria daugiau pasipriešinimo, todėl orlaivis linksta suktis priešinga kryptimi nei norima posūkio kryptis. Diferencialinis judėjimas kompensuoja šį efektą, pagerindamas valdymą.", "hint": "" }, { "id": "632", "q": "Kokia yra lėktuvo smukos įspėjimo sistemos paskirtis?", "a": [ "Įspėja apie kritinius atakos kampus: smukos režimą, atitrūkinėjantį oro srautą", "Įspėja, kai artėjama į suktuką", "Įspėja apie prasidėjusią smuką" ], "c": [ 0 ], "expl": "Lėktuvo smukos įspėjimo sistema yra skirta įspėti pilotą prieš prasidedant smukai, t. y. kai atakos kampas artėja prie kritinio, kai oro srautas pradeda atsiskirti nuo sparno paviršiaus, o keliamoji jėga greitai mažėja.", "hint": "" }, { "id": "633", "q": "Kam reikalingi stabilizatoriai?", "a": [ "Stabilizuoti OL skersinės ašies atžvilgiu", "Stabilizuoti OL vertikalios ašies atžvilgiu", "Stabilizuoti OL išilginės ašies atžvilgiu", "Atlikti pokrypius" ], "c": [ 0 ], "expl": "Stabilizatoriai, o tiksliau – horizontalusis stabilizatorius (esančios uodegoje), yra skirti: užtikrinti išilginį stabilumą, padeda orlaiviui išlaikyti pastovų atakos kampą, subalansuoja aerodinamines jėgas, kad orlaivis nesisvyruotų nosimi aukštyn ar žemyn.", "hint": "" }, { "id": "634", "q": "Pagal kokius kriterijus reikėtų rinktis orlaivį?", "a": [ "Pagal maksimalų greitį", "Pagal kainą", "Pagal kuro sunaudojimo kiekį", "Orlaivis turi atitikti gamintojo sertifikatus, piloto svorio ribas" ], "c": [ 3 ], "expl": "Renkantis orlaivį, svarbiausia yra saugumas ir atitikimas techniniams bei eksploataciniams reikalavimams: Gamintojo sertifikatai nurodo, kam orlaivis yra tinkamas (pvz., mokymams, akrobatikai, keleivių gabenimui ir pan.). Svorio ribos (maksimali kilimo masė, svorio centras ir pan.) turi būti griežtai laikomasi dėl skrydžio saugumo ir stabilumo.", "hint": "" }, { "id": "635", "q": "Kur geriausiai laikyti orlaivį/skraidymo įrangą?", "a": [ "Angare (uždaroj, vėdinamoj, sausoje patalpoje)", "Lauke", "Nesvarbu", "Sausoje patalpoje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Orlaivio ar skraidymo įrangos laikymo sąlygos turi tiesioginę įtaką jų saugumui, ilgaamžiškumui ir patikimumui. Todėl: Angaras suteikia apsaugą nuo oro sąlygų – kritulių, saulės spindulių, temperatūros svyravimų, vėjo. Vėdinimas apsaugo nuo kondensato ir korozijos. Sausa aplinka būtina, kad būtų išvengta drėgmės pažeidimų elektronikai, konstrukcijai.", "hint": "" }, { "id": "636", "q": "Kiek laiko reikia džiovinti gelbėjimosi parašiutą?", "a": [ "Kol išdžius (netiesioginiuose saulės spinduliuose)", "Parą", "Dvi paras" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "637", "q": "Kokie saulės spinduliai yra pavojingiausi sparnui?", "a": [ "Tiesioginiai", "Netiesioginiai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Tiesioginiai saulės spinduliai yra pavojingiausi orlaivio konstrukcijai, ypač: Sparnui, jei jis padengtas kompozitinėmis, plastikinėmis ar audinio medžiagomis (pvz., sklandytuvai, ultralengvieji orlaiviai).Jie gali sukelti: Perkaitimą – deformacijas ar medžiagų nuovargį; UV spindulių poveikį – ilgainiui pažeidžiami dažai, danga, audiniai, net plastikas.", "hint": "" }, { "id": "638", "q": "Kas yra svarbiausia renkantis šalmą?", "a": [ "Dydis ir matomumas", "Kaina", "Patogumas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Renkantis skraidymo šalmą svarbiausia, kad jis tinkamai priglustų prie galvos ir neužgožtų matymo lauko. Netinkamas dydis gali sumažinti apsaugą avarijos atveju, o prastas matomumas kelia pavojų skrydžio metu.", "hint": "" }, { "id": "639", "q": "Kokios jėgos veikia OL konstrukciją?", "a": [ "Aerodinaminės jėgos -Y, X, G, P", "Aerodinaminės jėgos -Y, X", "Aerodinaminės jėgos -Y, X, G, P, A" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "640", "q": "Pagrindinės važiuoklės funkcijos yra:", "a": [ "užtikrinti OL manevringumą ant žemės ir ore, suteikti OL reikiamą aukštį, kad būtų sudarytas reikiamas aukštis tarp žemės ir sklandmens, propelerių, variklių, užsparnių ir t.t., taip pat sugerti kinetinę energiją tūpimo metu", "suteikti OL reikiamą aukštį, kad būtų sudarytas reikiamas aukštis tarp žemės ir sklandmens, propelerių, variklių, užsparnių ir t.t., taip pat sugerti kinetinę energiją tūpimo metu", "užtikrinti OL manevringumą ant žemės, suteikti OL reikiamą aukštį, kad būtų sudarytas reikiamas aukštis tarp žemės ir sklandmens, propelerių, variklių, užsparnių ir t.t., taip pat sugerti kinetinę energiją tūpimo metu." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "641", "q": "Orlaivio važiuoklė būna:", "a": [ "su galiniu ratuku ir pagrindine važiuokle", "su priekiniu ratuku ir pagrindine važiuokle", "su priekiniu ratuku ir pagrindine važiuokle arba su galiniu ratuku ir pagrindine važiuokle" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "642", "q": "Neįtraukiama važiuoklė dažniausiai naudojama:", "a": [ "mažuose negreituose orlaiviuose, pagal konstrukciją", "greituose orlaiviuose", "sportiniuose orlaiviuose" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "643", "q": "Spyrinės konstrukcijos važiuoklė sušvelnina tūpimą:", "a": [ "spyruokliuodama automatiškai išsitraukdami", "susitraukdama ir išplėsdama cilindrines dalis", "spyruokliuodama" ], "c": [ 2 ], "expl": "Spyrinės konstrukcijos važiuoklė sušvelnina tūpimą naudodama lankstų, spyruokliuojantį elementą – dažniausiai tai yra plieninė arba kompozitinė svirtis, kuri sugeria smūgį nusileidimo metu spyruokliuodama. Kiti variantai netinka, nes jie labiau apibūdina amortizatorines sistemas, o ne spyrines.", "hint": "" }, { "id": "644", "q": "OL masės apkrova į žemės plotą didesnė, kai:", "a": [ "važiuoklės ratai siauresni arba jų skaičius mažesnis", "važiuoklės ratai platesni arba jų skaičius didesnis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Masės apkrova į žemės plotą priklauso nuo orlaivio svorio ir rato (ar ratų) kontakto ploto su žeme. Kuo mažesnis kontaktinis plotas (siauresni ratai, mažiau ratų), tuo didesnis slėgis į žemę, t. y. didesnė masės apkrova vienam žemės ploto vienetui.", "hint": "" }, { "id": "645", "q": "OL stabdžių sistemos funkcionavimas yra užtikrinamas:", "a": [ "trinties pagalba", "smarkiu stabdymu", "kai oro slėgis padangose tinkamas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Orlaivio stabdžių sistema veikia pagrinde trinties principu – stabdžių kaladėlės spaudžia stabdžių diskus arba būgnus, sukeldamos trintį, kuri sumažina ratų sukimąsi ir taip stabdo orlaivį.", "hint": "" }, { "id": "646", "q": "Kaip vadinamas nuotolis, kurį pirmyn oru nuslenka oro sraigtas per vieną apsisukimą?", "a": [ "Sraigto naudingas kelias", "Sraigto kelias", "Faktinis žingsnis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Faktinis žingsnis – tai realus nuotolis, kurį orlaivis nuslenka per vieną sraigto apsisukimą, atsižvelgiant į slydimą ir kitas sąlygas.", "hint": "" }, { "id": "647", "q": "Kokia pagrindinė oro sraigto paskirtis?", "a": [ "Reguliuoti tolygų oro srautą", "Traukos jėgai ore sukurti (variklio jėgą N paversti traukos jėga )", "Sukurti keliamąją jėgą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "648", "q": "Oro sraigto menčių išcentrinis sukamasis momentas verčia mentes suktis:", "a": [ "į žingsnio didėjimo pusę", "į žingsnio mažėjimo pusę" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro sraigto mentės sukasi labai dideliu greičiu, todėl jų galus veikia stipri išcentrinė jėga. Ši jėga veikia taip, kad stumia mentės masę į išorę, o tai sukelia sukamąjį momentą, kuris linkęs sukti mentę į didesnio žingsnio (didesnio atakos kampo) pusę.", "hint": "" }, { "id": "649", "q": "Oro sraigto menčių atsvarai verčia mentes suktis:", "a": [ "į žingsnio mažėjimo pusę", "į žingsnio didėjimo pusę" ], "c": [ 0 ], "expl": "Oro sraigto menčių atsvarai (centrifuginės jėgos veikiami) paprastai verčia mentes pasisukti į mažesnio žingsnio padėtį. Tai yra savaiminė apsaugos savybė, leidžianti mentėms sumažinti žingsnį, jeigu slėgis sistemoje sumažėtų (pvz., esant gedimui). Tai padeda palaikyti sūkius ir išvengti variklio užgesimo.", "hint": "" }, { "id": "650", "q": "Ką rodo padangos protektoriaus centrinės dalies padidėjęs susidėvėjimas?", "a": [ "Per didelį slėgį padangose", "Per mažą slėgį padangose", "Prastos kokybės padangas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "651", "q": "Ar galima naudoti lėktuvo stiklų valymui benziną, acetoną, ant apledėjimo skystį:", "a": [ "negalima", "galima nedidelį kiekį", "galima" ], "c": [ 0 ], "expl": "Benzinas, acetonas ir kai kurios ant apledėjimo priemonės yra chemiškai agresyvūs ir gali: Pažeisti orlaivio stiklų paviršių (ypač jei tai organinis stiklas, pvz., akrilas ar polikarbonatas).", "hint": "" }, { "id": "652", "q": "Nuimant orlaivio bateriją, kurį antgalį reikia atjungti pirmiausiai?", "a": [ "Minusinį", "Pliusinį", "Neturi reikšmės" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pirmiausia reikia atjungti minusinį (neigiamą) gnybtą, nes tai sumažina trumpojo jungimo riziką. Jei pirmiausia atjungtum pliusinį, ir atsitiktinai liestum įrankiu orlaivio metalinę dalį (kuri yra sujungta su minusu), galėtų įvykti kibirkštis ar trumpas jungimas.", "hint": "" }, { "id": "653", "q": "Kodėl degalų bakai suskirstomi į atskirus skyrius arba juose įrengiamos pertvaros?", "a": [ "Saugoti degalus nuo sutekėjimo į vieną pusę, kai OL keičia padėtį ore", "Kad visuomet liktų kuro rezervas", "Kad sustiprinti bakų konstrukciją" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "654", "q": "Kokia yra svarbiausia sąlyga skatinanti mikroorganizmų augimą degaluose?", "a": [ "Vanduo", "Karštas oras", "Mikroorganizmai nesidaugina degaluose" ], "c": [ 0 ], "expl": "Mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai) gali augti degaluose, ypač aviaciniuose kuruose, bet tik tada, kai yra vandens. Jie kaupiasi vandens ir kuro sandūroje (pvz., bako dugne), kur turi reikiamą terpę daugintis.", "hint": "" }, { "id": "655", "q": "Kur orlaivyje turi būti įmontuotas pagrindinis degalų sistemos filtras?", "a": [ "Po kuro siurbliu", "Žemiausiame taške", "Aukščiausiame taške" ], "c": [ 0 ], "expl": "Žemiausias taškas degalų sistemoje yra ten, kur degalai natūraliai susirenka, bet čia dažnai kaupiasi nuosėdos, vanduo ar nešvarumai. Jei filtras būtų čia, jis greičiau užsikimštų. Be to, kuro siurblys turi tiekti degalus, o jei filtras būtų prieš siurblį (t.y. žemiausiame taške), siurbliui būtų sunkiau siurbti per užsikimšusį filtrą, ir tai gali sukelti sistemos gedimus. Todėl filtras pagrinde montuojamas po kuro siurbliu, kad siurblys pirmiausia pasiimtų kuro, o filtras užtikrintų, kad į variklį patektų švarūs degalai.", "hint": "" }, { "id": "656", "q": "Nuosėdos kure tikrinamos:", "a": [ "prieš kiekvieną skraidymų dieną, o taip pat po kiekvieno užpylimo", "vieną kartą per savaitę", "po kuro užpylimo" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "657", "q": "Jei nupiltame iš bako kuro mėginys yra neskaidrus, jame matosi „debesėlių\" susidarymas:", "a": [ "kure yra mikro organizmų - vandens ar kitų priemaišų", "kuras nekokybiškas", "kure yra vandens" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "658", "q": "Detonacija gali įvykti dėl:", "a": [ "Visi atsakymai teisingi", "Dėl aukštos mišinio įsiurbimo temperatūros", "Dėl ne tos rūšies degalų naudojimo", "Dėl neteisingo uždegimo sistemos sureguliavimo" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "659", "q": "Kaip vadinasi įrenginys, kuriuo valdomas į cilindrus patenkančio degalų/oro mišinio santykis (mišinio kokybė)?", "a": [ "Karbiuratorius", "Aukščio reguliatorius", "Degalų/ oro mišinio reguliatorius" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "660", "q": "Kaip vadinasi įrenginys, kuris reguliuoja į cilindrus patenkančio degalų/oro mišinio masę?", "a": [ "Droselinis vožtuvas", "Degalų reguliatorius", "Atbulinis vožtuvas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Droselinis vožtuvas reguliuoja oro srautą, patenkantį į variklį, o kartu ir degalų/oro mišinio masę, kuri patenka į cilindrus. Tai leidžia kontroliuoti variklio galingumą.", "hint": "" }, { "id": "661", "q": "Kas atsitiktų, jeigu variklio tepalo filtras visiškai užsikimštų?", "a": [ "Nieko neatsitiktų", "Tepalo filtras turi būti sukonstruotas taip, kad tepalas patektų į variklį ir tepalo filtrui užsikimšus", "Perkaistų variklis" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "662", "q": "Kokiam tikslui stūmoklinio variklio tepalas gali būti atskiedžiamas benzinu?", "a": [ "Pagerinti tepalo tepimo savybes", "Sumažinti tepalo slėgį, esant šaltam tepalui ir taip išvengti tepalo radiatoriaus sugadinimo", "Sumažinti tepalo klampumui ir palengvinti variklio užvedimui, esant šaltam orui" ], "c": [ 2 ], "expl": "Šaltuoju metų laiku tepalas tampa storesnis (klampesnis), todėl varikliui sunkiau sukti alkūninį veleną ir užsivesti. Praskiedus tepalą benzinu, jo klampumas sumažėja, todėl tepalas lengviau teka ir variklis užsiveda greičiau bei lengviau. Tai yra svarbu, kad variklio dalys būtų tinkamai sutepamos jau nuo užvedimo momento.", "hint": "" }, { "id": "663", "q": "Kokią informacija gaus lakūnas, jeigu į variklį bus tiekiama nepakankamai tepalo?", "a": [ "Tepalo temperatūra bus aukšta, slėgis – žemas", "Tepalo temperatūra normali, slėgis – žemas", "Tepalo temperatūra bus žema, slėgis – žemas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai į variklį tiekiama nepakankamai tepalo, tepalo slėgis sumažėja, nes tepalo kiekis ir cirkuliacija prastėja. Dėl prasto tepalo tiekimo variklio dalys greičiau kaista, todėl tepalo temperatūra pakyla. Tai signalizuoja lakūnui apie galimą tepalo sistemos gedimą.", "hint": "" }, { "id": "664", "q": "Pagrindinė tepalo paskirtis yra:", "a": [ "tepti variklį", "apsaugoti nuo korozijos", "tepti variklį, judančias ir sukamąsias detales bei saugoti nuo korozijos" ], "c": [ 2 ], "expl": "Tepalas ne tik sumažina trintį ir dėvėjimąsi, bet ir apsaugo variklio dalis nuo korozijos bei šilumos pertekliaus. Jis atlieka kelias svarbias funkcijas vienu metu.", "hint": "" }, { "id": "665", "q": "Smulkaus valymo tepalo filtras:", "a": [ "statomas už tepalo pompos", "statomas prieš tepalo pompą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Smulkaus valymo arba pilno srauto tepalo filtras montuojamas už tepalo pompos, t.y. slėginėje linijoje, prieš tepalo padavimą į variklį. Taip daroma todėl, kad: Tepalo pompa pirmiausia paima tepalą iš karterio (per stambaus valymo filtrą arba tinklelį), Tada suspaudžia jį ir perduoda į smulkaus valymo filtrą, Išfiltruotas tepalas patenka į variklio tepimo taškus (guolius, velenus ir t. t.). Jeigu filtras būtų prieš pompą, siurblys negalėtų efektyviai veikti — padidėtų pasipriešinimas, sumažėtų srautas, atsirastų gedimų rizika.", "hint": "" }, { "id": "666", "q": "Kokiu būdu dažniausiai apsaugomas karbiuratorius nuo apledėjimo?", "a": [ "Pašildomas į karbiuratorius patenkantis (įsiurbiamas) oras", "Pašildomas kuras karbiuratoriuje", "Dalis karbiuratoriaus uždengiama ir apsaugoma nuo šalto oro patekimo" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "667", "q": "Kokiomis oro sąlygomis karbiuratorius labiausiai ledėja?", "a": [ "-1 +4C", "-4 +4C", "-10 -5C" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "668", "q": "Pastebėti, kad užšąla karbiuratorius galima:", "a": [ "mažėjant sūkiams", "mažėjant aukščiui", "atsiradus poskyriams" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai karbiuratorius pradeda apledėti, susiaurėja oro ir degalų srauto kanalai, todėl į cilindrus patenka per mažai mišinio. Dėl to: sumažėja variklio galia, krentant sūkiams variklis gali pradėti dirbti netolygiai ar net užgesti.", "hint": "" }, { "id": "669", "q": "Pastebėjus Žymų tepalo slėgio kritimą:", "a": [ "nekreipti dėmesio, skristo toliau", "padidinti sūkius, skristi iki artimiausios aikštelės", "nedelsiant sumažinti sūkius, rinktis aikštelę ir tūpti" ], "c": [ 2 ], "expl": "Žymus tepalo slėgio kritimas reiškia, kad variklis negauna tinkamo tepimo, o tai gali labai greitai sukelti rimtą variklio gedimą (užstrigimą, perdegimą). Todėl būtina: Nedelsiant sumažinti variklio sūkius, kad sumažėtų apkrova ir šilumos išsiskyrimas. Pasirinkti tinkamą vietą tūpimui ir saugiai leistis, kol variklis dar veikia.", "hint": "" }, { "id": "670", "q": "Koks slėgio sistemos agregatas leidžia skysčiui tekėti viena kryptimi, bet neleidžia tekėti priešinga kryptimi?", "a": [ "Skysčio tekėjimo reguliatorius", "Atbulinis vožtuvas", "Droselinis vožtuvas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "671", "q": "Orlaivio konstrukcijos geležinės detalės magnetinio kompaso rodomą kursą:", "a": [ "kompaso rodmenis patikslina", "įtakos neturi", "iškreipia" ], "c": [ 2 ], "expl": "Orlaivio konstrukcijos geležinės (feromagnetinės) detalės ir įranga gali paveikti magnetinį lauką aplink kompasą. Dėl to kompasas rodo ne tik Žemės magnetinį lauką, bet ir reaguoja į trukdžius, kuriuos sukelia paties orlaivio metalinės dalys ar elektra maitinama įranga. Šis reiškinys vadinamas devijacija. Norint tiksliai naudotis kompasu, atliekama jo kalibravimą ir sudaroma deviacijos lentelė.", "hint": "" }, { "id": "672", "q": "Tam, kad būtų išvengta kompaso paklaidų, visi metaliniai ir įmagnetinti daiktai orlaivyje turi būti:", "a": [ "metaliniai daiktai įtakos kompasui neturi", "kuo atokiau nuo kompaso" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivio konstrukcijos geležinės (feromagnetinės) detalės ir įranga gali paveikti magnetinį lauką aplink kompasą. Dėl to kompasas rodo ne tik Žemės magnetinį lauką, bet ir reaguoja į trukdžius, kuriuos sukelia paties orlaivio metalinės dalys ar elektra maitinama įranga. Šis reiškinys vadinamas devijacija. Norint tiksliai naudotis kompasu, atliekama jo kalibravimą ir sudaroma deviacijos lentelė.", "hint": "" }, { "id": "673", "q": "Kokiais vienetais matuojama elektros variklio galia?", "a": [ "Vatais", "Amper-valandomis", "Voltais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "674", "q": "Kokiais vienetais matuojamas induktyvumas?", "a": [ "Omais", "Henriais", "Vatais" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "675", "q": "Elektros krūvio nešėjai laidininkuose?", "a": [ "Elektronai", "Diodai", "Protonai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "676", "q": "Koks slėgis veikia dinaminio slėgio sistemos imtuvą:", "a": [ "dinaminis slėgis ir statinis", "dinaminis", "statinis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Dinaminio slėgio sistemos imtuvą (dažniausiai pitot vamzdelį) veikia bendrasis (pilnutinis) slėgis, kuris susideda iš: statinio slėgio – aplinkos slėgio oro masėje, dinaminio slėgio – slėgio, atsirandančio dėl orlaivio judėjimo per orą.", "hint": "" }, { "id": "677", "q": "Kas yra variometras?", "a": [ "Prietaisas rodantis OL vertikalų aukštėjimą arba žemėjimą (dinaminio slėgio pagalba)", "Prietaisas rodantis OL vertikalų aukštėjimą arba žemėjimą (statinio slėgio pagalba)", "Variometras - prietaisas kuro slėgiui matuoti" ], "c": [ 1 ], "expl": "Variometras – tai prietaisas, kuris rodo orlaivio vertikalų greitį (t. y. kaip greitai kyla ar leidžiasi orlaivis). Jis veikia pagal statinio slėgio pokyčius laike – kylant slėgis mažėja, leidžiantis didėja. Variometras nustato šių pokyčių greitį ir pagal tai rodo vertikalų greitį metrais per sekundę (m/s) arba pėdomis per minutę (ft/min).", "hint": "" }, { "id": "678", "q": "Kuriam iš šių prietaisų reikalinga ir statinio ir dinaminio slėgio sistemos?", "a": [ "Greitimačiui", "Variometrui", "Aukštimačiui" ], "c": [ 0 ], "expl": "Greičiamačiui (oro greičio indikatoriui) reikia abiejų: Statinio slėgio – kuris atspindi aplinkos oro slėgį. Dinaminio slėgio – kuris priklauso nuo orlaivio judėjimo greičio. Greičio matavimui naudojama formulė: Dinaminis slėgis = bendrasis slėgis (iš pitot vamzdžio) – statinis slėgis. Todėl greičiamačiui būtina gauti bendrąjį slėgį iš pitot vamzdžio ir statinį slėgį iš statinio slėgio imtuvo.", "hint": "" }, { "id": "679", "q": "Kaip keičiasi slėgis leidžiantis?", "a": [ "Nekinta", "Mažėja", "Didėja" ], "c": [ 2 ], "expl": "Leidžiantis orlaiviui, jis artėja prie Žemės paviršiaus, kur oro sluoksniai yra tankesni. Tankesnis oras reiškia didesnį atmosferos slėgį. Todėl statinis oro slėgis didėja, kai orlaivis leidžiasi.", "hint": "" }, { "id": "680", "q": "Kaip reaguoja variometras?", "a": [ "Vėluodamas", "Iš karto" ], "c": [ 0 ], "expl": "Variometras veikia pagal statinio slėgio pokyčio greitį, kuris fiksuojamas per specialų slopintuvą (kapiliarinį vamzdelį ar diafragmą). Dėl to slėgio pokyčiai į prietaiso vidų patenka ne iš karto, o su nedideliu vėlavimu.", "hint": "" }, { "id": "681", "q": "Su kuo sujungta statinio oro slėgio sistema aukštimatyje?", "a": [ "Su aukštimačio korpusu", "Su aneroidine dėžute per specialųjį ribojantį vožtuvą", "Su aneroidine dėžute" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "682", "q": "Didėjant aukščiui aneroidinė dėžutė:", "a": [ "plečiasi", "nepakinta", "traukiasi" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "683", "q": "Aukštimačiu galima išmatuoti:", "a": [ "aukštį", "reljefą", "kliūtis", "barometrinį aukštį", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "Aukštimatis matuoja barometrinį aukštį, kuris apskaičiuojamas pagal atmosferos slėgio pokyčius. Tai nėra tiesioginis reljefo ar kliūčių matavimas, o aukštis virš tam tikro slėgio lygio (paprastai jūros lygio). Tikras aukštis virš žemės (reljefo) ar kliūčių matavimui reikia papildomos informacijos. Aukštimatis nėra skirtas tiesiogiai matuoti kliūtims ar reljefui.", "hint": "" }, { "id": "684", "q": "Barometrinis aukščio matavimo principas remiasi:", "a": [ "barometrinio (dinaminio) slėgio pasikeitimu", "barometrinio (statinio) slėgio pasikeitimu" ], "c": [ 1 ], "expl": "Barometrinis aukščio matavimas remiasi atmosferos statinio slėgio pokyčiu kylant arba leidžiantis. Aukštesniame aukštyje oro slėgis mažėja, o žemesniame – didėja. Aukštimatis fiksuoja šiuos slėgio pokyčius ir pagal juos apskaičiuoja aukštį.", "hint": "" }, { "id": "685", "q": "Kokio prietaiso pagalba nustatomas posūkyje slydimas?", "a": [ "Rutuliuko (gulsčiuko) pagalba", "Aviahorizonto", "Variometro" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "686", "q": "Kai oro temperatūra aukštesnė negu Tarptautinėje standartinėje atmosferoje (TSA) aukštimatis rodo:", "a": [ "aukštį, didesnį negu prie standartinės temperatūros", "aukštį, mažesnį negu prie standartinės temperatūros", "normalų barometrinį aukštį" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai oro temperatūra yra aukštesnė nei Tarptautinėje standartinėje atmosferoje (TSA), oro tankis mažėja, o atmosferos sluoksnis išsiplečia. Dėl to orlaivio tikrasis aukštis bus mažesnis nei aukštimatis rodo, nes slėgio pokyčiai vyksta lėčiau. Aukštimatis, remdamasis standartine temperatūra, parodys didesnį aukštį nei yra iš tikrųjų.", "hint": "" }, { "id": "687", "q": "Ką reiškia užrašas orlaivyje VNE?", "a": [ "Greitis, kurio niekada negalima viršyti", "Kruizinis greitis", "Maksimalus leidžiamas greitis" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "688", "q": "Ką reiškia skaičius, kuriuo pažymėta OL kokybė?", "a": [ "OL konstrukcijos kokybė", "Kokį atstumą nusklendžia OL iš 5 km", "Kokį atstumą nusklendžia OL iš 1 km" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "689", "q": "Skirtumas tarp leistinų skrydžio greičių - didžiausio ir mažiausio, vadinamas:", "a": [ "greičių amplitude", "greičių diapazonu", "greičių polerė" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "690", "q": "Ką reiškia spindulinė raudona linija, nubrėžta ant orlaivio prietaiso skalės?", "a": [ "Tai neleistini variklio kontrolės parametrai", "Reikšmę, kurią draudžiama pasiekti", "Tai neleistini skrydžio parametrai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "691", "q": "Ką reiškia raudona linija, nubrėžta ant orlaivio prietaiso skalės?", "a": [ "Skrydžio arba variklio darbo parametrų draudžiamą ribą", "Skrydžio arba variklio darbo parametrų leidžiamą ribą", "Skrydžio arba variklio darbo parametrų ribinį darbą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "754", "q": "Ką reiškia geltonas lankas, nubrėžtas ant orlaivio prietaiso skalės?", "a": [ "Skrydžio arba variklio darbo parametrų nukrypimai nuo normalių parametrų", "Įspėja apie darbą ant ribos", "Rekomenduojamas darbo rėžimas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "755", "q": "Kurioje orlaivio vietoje gali atsirasti apledėjimo sąlygos šiltu oru ir kai nėra matomų drėgmės šaltinių?", "a": [ "Karbiuratoriuose", "Ant sparnų", "Ant priekinio stiklo" ], "c": [ 0 ], "expl": "Net esant šiltam orui ir nesant matomos drėgmės (pvz., kai nėra debesų ar kritulių), karbiuratoriuje gali susidaryti apledėjimo sąlygos. Tai vyksta dėl vadinamojo adiabatinio slėgio kritimo ir garavimo efekto, kai: Per droselinį vožtuvą tekantis oras smarkiai išsiplečia. Garuodami degalai sugeria šilumą, o temperatūra staiga krenta.", "hint": "" }, { "id": "756", "q": "Kokie yra variklio detonavimo požymiai?", "a": [ "Variklis dirba su trūkiais", "Jaučiami virpesiai", "Triukšmingas variklis", "Visi teisingi (Variklis dirba netolygiai, purtosi, girdisi aštrūs pašaliniai garsai)" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "757", "q": "Kokie požymiai rodo, kad variklyje vyksta savaiminis uždegimas?", "a": [ "Variklis dirba maksimaliais sūkiais", "Užgesinus variklį jis purtomas dirba toliau", "Aukšta galvučių temperatūra" ], "c": [ 1 ], "expl": "Savaiminis uždegimas– tai reiškinys, kai variklis toliau veikia net ir išjungus uždegimo sistemą. Tai vyksta dėl to, kad degalų ir oro mišinys užsidega nuo perkaistų variklio dalių, o ne nuo žvakės kibirkšties. Tokiu atveju variklis dirba netolygiai, purtomai, ir tai rodo problemą, kuri gali būti susijusi su netinkamais degalais, per didele variklio temperatūra arba uždegimo sistemos sutrikimais.", "hint": "" }, { "id": "758", "q": "Kuri orlaivio elektros grandinė paprastai neturi saugikliu ar grandinės išjungiklių?", "a": [ "Starterio", "Generatoriaus", "Akumuliatoriaus" ], "c": [ 0 ], "expl": "Starterio grandinė paprastai neturi saugiklių ar grandinės išjungiklių, nes: Starteris trumpam sunaudoja labai didelę srovę (kartais šimtus amperų), kuri reikalinga varikliui užvesti. Jei tokioje grandinėje būtų įprastas saugiklis ar pertraukiklis, jis galėtų išsijungti dėl natūralios didelės srovės, net jei nėra jokios gedimo. Vietoj to naudojami stiprūs relės (solenoidai) ir tvirta laidų sistema, pritaikyta tokioms apkrovoms.", "hint": "" }, { "id": "759", "q": "Kokio santykio degalų/oro mišinį naudodamas stūmoklinis variklis gali išvystyti didžiausią galią?", "a": [ "1/12", "9/12", "2/12" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "760", "q": "Kokios priemonės naudojamos pakeisti lynų judėjimo kryptį valdymo sistemose?", "a": [ "Lynų valdymo trosai", "Skriemuliai", "Specialūs ribotuvai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "761", "q": "Kokios keturios pagrindinės jėgos veikia skrendantį lėktuvą?", "a": [ "G, X", "Y, P", "Visos išvardintos" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "762", "q": "Vidaus degimo variklio galia kylant (valdymo sverto padėtis išlieka pastovi) krenta todėl, kad:", "a": [ "didėja oro tankis", "mažėja oro tankis", "tai rodo variklio gedimą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "763", "q": "Keturtakčio variklio darbo ciklai yra:", "a": [ "įsiurbimas- degimas- einamasis taktas- išmetimas", "įsiurbimas- eiga- degimas- išmetimas", "įsiurbimas- suspaudimas- darbo eiga- išmetimas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "764", "q": "Teisingas išsireiškimas tarp ryšio su vidaus degimo variklio suspaudimo laipsniu ir kuro oktaniniu skaičiumi yra :", "a": [ "kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo didesnis kuro oktaninis skaičius", "kuo mažesnis suspaudimo laipsnis, tuo didesnis kuro oktaninis skaičius", "kuo didesnis suspaudimo laipsnis, tuo mažesnis kuro oktaninis skaičius" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kuo didesnis variklio suspaudimo laipsnis, tuo aukštesnė temperatūra ir slėgis susidaro cilindre prieš užsidegant mišiniui. Tokiose sąlygose padidėja savaiminio uždegimo (detonacijos) rizika.", "hint": "" }, { "id": "765", "q": "Ilgalaikis variklio darbas mažais sūkiais turi neigiamos įtakos:", "a": [ "varikliui", "uždegimo žvakėms", "išmetimo galvučių temperatūrai" ], "c": [ 1 ], "expl": "Maži sūkiai ir žema degimo temperatūra reiškia, kad degalų ir oro mišinys nesudega visiškai. Tai sukelia anglies nuosėdų kaupimąsi ant žvakių elektrodų, o tai gali lemti: prastą kibirkštį, uždegimo praleidimus, apsunkintą variklio užvedimą.", "hint": "" }, { "id": "766", "q": "Šiuolaikiniuose karbiuratoriuose degiojo mišinio santykis keičiamas koreguojant:", "a": [ "degalų ir oro mišinio santykį", "degalų santykį", "oro santykį" ], "c": [ 2 ], "expl": "Šiuolaikiniuose karbiuratoriuose degiojo mišinio kokybė dažniausiai keičiama reguliuojant į cilindrus patenkančio oro kiekį. Tai daroma per oro sklendę arba oro vožtuvą, kurie kontroliuoja, kiek oro maišosi su degalais.", "hint": "" }, { "id": "767", "q": "Keisti vidaus degimo varikliui degiojo mišinio santykį kylant reiškia..:", "a": [ "liesinti mišinį", "riebinti mišinį", "tik oro tankį kompensuoti" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kylant (aukštesniame aukštyje) atmosferos slėgis ir oro tankis mažėja, todėl į variklį patenka mažiau oro. Norint išlaikyti tinkamą degalų ir oro santykį, reikia sumažinti degalų kiekį — tai vadinama mišinio liesinimu. Taip variklis gauna optimalų, liesesnį mišinį, kuris geriau degs esant mažesniam oro tankiui.", "hint": "" }, { "id": "768", "q": "Tos pačios markės alyvos klampumas priklausys nuo:", "a": [ "nuo esamos temperatūros (ir nuo variklio temperatūros)", "nuo alyvos kokybės", "nuo alyvos gamintojo" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "769", "q": "Fiksuoto žingsnio sraigto didžiausias efektyvumas dažniausiai parenkamas:", "a": [ "aukštėjant", "žemėjant", "horizontaliame skridime (kelionės metu)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "770", "q": "Pernelyg riebų kuro mišinį parodo:", "a": [ "ugnies “liežuvis”", "balti dūmai", "juodi dūmai" ], "c": [ 2 ], "expl": "Pernelyg riebus kuro mišinys reiškia, kad variklyje yra per daug degalų ir nepakankamai oro, todėl degimas yra neišsamus. Dėl to susidaro juodi dūmai — tai degalų suodžių ir nesudegusių dalelių išmetamosios dujos", "hint": "" }, { "id": "771", "q": "Kai akumuliatorių baterijos visiškai išsikrovę, atsiranda tendencija:", "a": [ "augti įtampai", "kristi įtampai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "772", "q": "Akumuliatoriaus baterijų talpumas reiškiamas terminu:", "a": [ "amper- voltais", "vatais", "amper- valandomis" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "773", "q": "Didinant tikrąjį skridimo greitį ir palaikant nekintamus variklio sūkius, fiksuoto žingsnio sraigto atakos kampas:", "a": [ "didėja", "mažėja", "nekinta" ], "c": [ 1 ], "expl": "Fiksuoto žingsnio sraigtas turi pastovų pasvirimo kampą savo mentėms. Kai didėja tikrasis skridimo greitis, oras pradeda tekėti greičiau per sraigto mentes, todėl santykinis oro srauto kampas (atakos kampas) ant sraigto menčių mažėja. Tai vyksta todėl, kad menčių judėjimo kampas nekinta, bet oro srauto greitis didėja, todėl oro srauto kryptis santykinai pasisuka.", "hint": "" }, { "id": "774", "q": "Stringeriai yra viena iš orlaivio fiuzeliažo dalių. Kokia jų paskirtis?", "a": [ "Atlikti saulės ir šiluminės izoliacijos funkciją", "Atlaikyti kirpimo jėgas", "Apjungti slėgio apkrovas, kurias danga keičia į tempimo apkrovas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "775", "q": "Vidaus degimo variklio dalis, kuri keičia slenkamąjį judesį į sukamąjį, vadinama:", "a": [ "generatorius", "reduktorius", "alkūninis velenas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "776", "q": "Vidaus degimo variklis gali perkaisti dėl pernelyg:", "a": [ "didelių apsukų", "riebaus degalų mišinio", "lieso degalų mišinio" ], "c": [ 2 ], "expl": "Liesas degalų mišinys reiškia, kad variklyje yra per daug oro ir per mažai degalų, todėl degimas vyksta karščiau, o temperatūra variklyje kyla. Dėl to variklis gali perkaisti. Riebus mišinys dažniau sukelia variklio užsikimšimą ar dūmingumą, o dideli apsukų kiekiai ne visada sukelia perkaitimą, jei mišinio sudėtis tinkama.", "hint": "" }, { "id": "777", "q": "Orlaivio variklio sukimo momentas matuojamas nuo:", "a": [ "alkūninio veleno", "pagalbinio reduktoriaus", "reduktoriaus, sumontuoto tarp variklio ir sraigto", "sraigto mentės" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "778", "q": "Pernelyg ekonomiškam kuro naudojimui sureguliuotas kuro mišinys gali iššaukti:", "a": [ "variklio purtymą", "aukštą cilindrų galvučių ir išmetamųjų dujų temperatūrą", "žemą galvučių temperatūrą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Pernelyg liesas (ekonomiškas) kuro mišinys degdamas sukelia aukštesnę degimo temperatūrą, todėl kyla cilindrų galvučių ir išmetamųjų dujų temperatūra. Tai gali sukelti perkaitimą ir variklio pažeidimus. Variklio purtymas dažniau būna dėl netolygios degimo eigos ar uždegimo problemų, o žema galvučių temperatūra rodo per riebų mišinį ar kitokias problemas.", "hint": "" }, { "id": "779", "q": "Magnetų jungiklis išjungtas (padėtyje „OFF“). Tačiau variklis toliau dirba normaliai. Labiausiai tikėtina tokio gedimo priežastis bus:", "a": [ "nutrūkęs jungiklio įžeminimo laidas", "nutrūkęs komutatoriaus įžeminimo laidas", "laidas nuo magnetų kontaktuoja su variklio metalinėmis dalimis", "apanglėję žvakių elektrodai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Magnetų jungiklis („magnetinis jungiklis“) valdo uždegimo grandinės užbaigimą įžeminant ją, taip išjungdamas variklį. Jei įžeminimo laidas nutrūkęs, jungiklis negali užbaigti grandinės ir išjungti uždegimo, todėl variklis toliau dirba, net jei jungiklis yra „OFF“ padėtyje. Kiti variantai nesukeltų tokio gedimo tokiu būdu.", "hint": "" }, { "id": "780", "q": "Jeigu viena iš 12 švino-rūgštinių akumuliatorių baterijų išėjo iš rikiuotės, tai akumuliatorius:", "a": [ "netinkamas, neveikia", "tinkamas naudojimui" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "781", "q": "Duraliuminio lydinys:", "a": [ "sudarytas iš aliuminio pagrindo, sunkiai virinasi, laidus šilumai", "sudarytas iš aliuminio-magnio pagrindo", "lengvai virinasi", "sunkiai virinasi", "geras šilumos laidininkas", "gerai apsaugotas nuo korozijos" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "782", "q": "Jeigu įžeminimo laidas tarp uždegimo jungiklio ir magneto atsijungė, tai variklis:", "a": [ "variklis dirbs toliau", "užges", "neįsijungs" ], "c": [ 0 ], "expl": "Įžeminimo laidas tarp uždegimo jungiklio ir magneto skirtas užbaigti uždegimo grandinę ir išjungti variklį. Jei šis laidas atsijungia, grandinė nebus užbaigta, todėl uždegimas neveiks taip, kaip turi, ir variklis toliau dirbs, nepaisant to, kad jungiklis gali būti išjungtas.", "hint": "" }, { "id": "783", "q": "Sąlygos prie kurių variklio galia išgaunama didesnė:", "a": [ "įpučiant papildomai oro (turbinos pagalba)", "didinant sūkius", "prie tinkamų oro sąlygų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Daugiau oro į cilindrus reiškia, kad galima sudeginti daugiau degalų, todėl išgaunama didesnė galia. Tai efektyvesnis būdas nei vien tik sūkių didinimas ar palankios oro sąlygos.", "hint": "" }, { "id": "784", "q": "Lėktuvo magnetai išsijungia:", "a": [ "išjungus magnetų jungiklius", "automatiškai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "785", "q": "Pagrindinis keičiamo žingsnio sraigto privalumas lyginant su fiksuoto žingsnio sraigtu yra:", "a": [ "aukštesnis naudingumo koeficientas kreiseriniuose diapazonuose", "nekintantis naudingumo koeficientas visuose skrydžio diapazonuose", "mažesnės sraigto menčių apkrovos", "aukštesnis naudingumo koeficientas visuose skrydžio diapazonuose" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "787", "q": "Jeigu vidaus degimo variklio oro ir kuro masės santykis yra maždaug 9:1, sakoma, kad mišinys yra:", "a": [ "riebus", "liesas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Riebus mišinys reiškia, kad degalų̨ yra daug, o oro – mažai.(Pirmas skaičius kuras, antras oras)", "hint": "" }, { "id": "788", "q": "Šaltu oru, paleisdamas variklį pilotas pastebi, kad alyvos slėgis šiek tiek aukštesnis negu normalus. Tai reiškia, kad:", "a": [ "normalu", "normalu, jei slėgis tuoj pat atsistato" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "789", "q": "Keturtakčio variklio „varomasis\" taktas yra:", "a": [ "uždegimas", "uždegto mišinio plėtimasis", "įsiurbimas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "790", "q": "„Saugia konstrukcija\" vadinama:", "a": [ "kai sugedus vienai OL konstrukcijai ją pakeičia kita", "pigus ir supaprastintas konstrukcijos tipas", "mažiems OL skirtas konstrukcijos tipas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "791", "q": "Kas nutinka esant per stipriai įtemptiems vairų valdymo trosams?", "a": [ "Greičiau susidėvi, sunkiai valdosi", "Sunkiai valdosi", "Greičiau susidėvi" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "792", "q": "Aviacinio vidaus degimo variklio uždegimo sistema priklauso nuo:", "a": [ "pastovios srovės elektros generatoriaus", "kintamos srovės generatoriaus", "nepriklauso nuo lėktuvo elektros sistemos", "baterijų" ], "c": [ 2 ], "expl": "Aviaciniuose vidaus degimo varikliuose naudojamos magnetinės uždegimo sistemos (magnetai), kurios generuoja elektros srovę savarankiškai ir nepriklauso nuo orlaivio elektros sistemos.", "hint": "" }, { "id": "793", "q": "Ką reiškia užrašas orlaivyje VMAX?", "a": [ "Didžiausias leistinas greitis", "Didžiausias manevravimo greitis", "Didžiausias horizontalaus skridimo greitis" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "794", "q": "Kokios jėgos veikia OL konstrukciją?", "a": [ "Tempimas, gniuždymas", "Kirpimas", "Lenkimas", "Sukimas", "Lankstymas", "Laužimas, įlenkimas", "Teisingi a,b,c,d" ], "c": [ 6 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "795", "q": "Pagrindinė tepalo paskirtis yra:", "a": [ "mažinti trintį", "mažinti komponentų susidėvėjimą", "apsaugoti nuo korozijos", "valyti variklį nuo nuosėdų", "visi išvardinti" ], "c": [ 4 ], "expl": "Tepalas vienu metu mažina trintį, saugo nuo susidėvėjimo, apsaugo nuo korozijos ir padeda išnešioti bei pašalinti nuosėdas iš variklio vidaus. Visos šios funkcijos yra svarbios sklandžiam variklio darbui.", "hint": "" }, { "id": "796", "q": "Riebesnis degusis mišinys gali būti naudojamas kopimo etapuose, jo poveikis:", "a": [ "išgaunamas didesnis sukimo momentas", "didesnis variklio naudingumo koeficientas", "mažas galingumo praradimas", "mažesnė cilindro galvučių temperatūra" ], "c": [ 3 ], "expl": "Riebesnis mišinys kopimo metu naudojamas tam, kad sumažintų variklio temperatūrą, ypač cilindrų galvučių srityje, nes papildomas degalai padeda vėsinti variklį ir apsaugo nuo perkaitimo. Tai yra svarbiausia jo naudojimo priežastis.", "hint": "" }, { "id": "797", "q": "Vidaus degimo variklis gali perkaisti dėl pernelyg:", "a": [ "lieso mišinio", "žemo atmosferos slėgio", "riebaus mišinio", "aukšto barometrinio slėgio" ], "c": [ 0 ], "expl": "Liesas mišinys turi per daug oro ir per mažai degalų, todėl degimas vyksta aukštesnėje temperatūroje, kas gali sukelti variklio perkaitimą.", "hint": "" }, { "id": "798", "q": "Keturtakčiuose vidaus degimo varikliuose uždegimas kiekviename cilindre įvyksta (VMT viršutinis mirties taškas):", "a": [ "uždegimas įvyksta po mirties taško", "uždegimas nesusijęs su stūmoklio padėtimi", "prieš mirties tašką kas antrą alkūninio veleno apsisukimą", "uždegimas vyksta tik esant stūmokliui žemiausiame taške" ], "c": [ 2 ], "expl": "Keturtakčiuose varikliuose uždegimas vyksta prieš viršutinį mirties tašką (VMT) kas antrą alkūninio veleno apsisukimą, kad uždegimas ir degimas įvyktų optimaliai ir užtikrintų efektyvų variklio darbą.", "hint": "" }, { "id": "799", "q": "Kokiu oru variklis išgauna didesnę galią?", "a": [ "Sausas oras , aukštas slėgis , šaltas oras", "Variklis išgauna didesnę galią esant mažam atmosferos slėgiui", "Variklis išgauna didesnę galią karštame, drėgname ore", "Variklio galia nepriklauso nuo oro tankio" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sausas oras, aukštas slėgis ir šaltas oras yra sąlygos, kurios užtikrina didesnį oro tankį. Didesnis oro tankis leidžia varikliui įsiurbti daugiau deguonies, todėl galima išgauti didesnę galią.", "hint": "" } ] }, "Meteorologija": { "klausimai": [ { "id": "4", "q": "Atmosferos sluoksnis, esantis arčiausiai žemės paviršiaus, vadinamas:", "a": [ "troposfera", "stratosfera", "tropopauzė" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "530", "q": "Dvi pagrindinės sudėtinės oro dalys yra:", "a": [ "azotas ir deguonis", "Argonas, deguonis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Azotas sudaro apie 78% oro tūrio, deguonis apie 21% ir likęs 1% sudarytas iš kitų dujų, tokių kaip argonas, anglies dioksidas, neonas, helis ir kt.", "hint": "" }, { "id": "531", "q": "Kokiame atmosferos sluoksnyje vyksta meteorologiniai reiškiniai, nulemiantys orą?", "a": [ "Troposferoje", "Egzosferoje", "Stratosferoje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Esantis arčiausiai Žemės paviršiaus. Jo storis siekia apie 8 km ties ašigaliais ir iki 18 km ties pusiauju. Būtent šiame sluoksnyje yra beveik visa atmosferos drėgmė ir vyksta pagrindiniai orų pokyčiai. Taigi, meteorologiniai reiškiniai, nulemiantys orą (tokie kaip debesų susidarymas, krituliai, vėjai), vyksta troposferoje.", "hint": "" }, { "id": "532", "q": "Vandens garų atmosferoje daugiausia susikaupę yra:", "a": [ "traposferoje", "stratosferoje", "trapopauzėje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Tai apatinis atmosferos sluoksnis, kuriame yra apie 99% visų atmosferos vandens garų. Troposferoje vyksta garavimas, kondensacija, debesų formavimasis ir krituliai – visi pagrindiniai vandens apytakos rato procesai.", "hint": "" }, { "id": "533", "q": "Kokios sudedamosios atmosferos dalies nepakanka didesniame aukštyje, kad galėtų išgyventi žmogus?", "a": [ "Deguonies", "Azoto", "Argono" ], "c": [ 0 ], "expl": "Nors deguonies procentinė dalis atmosferoje išlieka panaši (apie 21 %), kylant aukštyn oro slėgis mažėja, todėl mažėja ir įkvepiamo deguonies kiekis. Dėl to organizmas negauna pakankamai deguonies, o tai gali sukelti deguonies badą (hipoksiją), jei nėra papildomo deguonies tiekimo.", "hint": "" }, { "id": "534", "q": "Šilumos perdavimas, esant horizontaliai oro masių pernašai, vadinamas:", "a": [ "Advekcija", "Konvekcija", "Izotermija" ], "c": [ 0 ], "expl": "Advekcija – tai šilumos (ar drėgmės) pernaša horizontalia kryptimi kartu su oro masėmis. Pavyzdžiui, kai šiltas oras iš pietų juda į šiaurę ir atneša šiltesnį orą, tai vadinama šilumos advekcija.", "hint": "" }, { "id": "535", "q": "Šilumos perdavimas, esant vertikaliems oro masių judėjimams, vadinamas:", "a": [ "advekcija", "konvekcija", "izotermija" ], "c": [ 1 ], "expl": "Konvekcija – tai šilumos pernaša, kai šiltas oras kyla aukštyn, o vėsesnis leidžiasi žemyn. Šis procesas ypač svarbus formuojantis debesims, audroms ir kitiems atmosferos reiškiniams.", "hint": "" }, { "id": "536", "q": "Koks oras lengvesnis?", "a": [ "Šiltesnis", "Karštas", "Šaltas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis tampa lengvesnis palyginus su šaltu.", "hint": "" }, { "id": "537", "q": "Ar šiltas oras kyla į viršų?", "a": [ "Taip, kyIa", "Ne, nekyla" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis kyla aukštyn. Šildomo oro principu veikia oro balionai.", "hint": "" }, { "id": "538", "q": "Kaip keičiasi kylančio oro baliono apimtis ir temperatūra, didėjant aukščiui?", "a": [ "Apimtis didėja, temperatūra lieka ta pati", "Apimtis lieka ta pati, temperatūra mažėja", "Apimtis didėja, temperatūra mažėja", "Apimtis ir temperatūra mažėja" ], "c": [ 2 ], "expl": "Balionui kylant į viršų aplinkos slėgis mažėja, taigi uždarame oro balione oro dalelės plečiasi taip plėsdamos baliono tūrį. Besiplėsdamos daleles naudoja šilumos energija to pasekoje baliono temperatūra mažėja.", "hint": "" }, { "id": "539", "q": "Kodėl poliariniuose regionuose yra šalčiau, negu prie ekvatoriaus?", "a": [ "Nes saulės spindulių kritimo kampas ten labai mažas", "Dėl poliarinių regionų padėties ypatumo", "Nes oro cirkuliacijos greitis dėl žemės sukimosi ten yra mažesnis", "Dėl šaltų jūros srovių" ], "c": [ 0 ], "expl": "Prie ekvatoriaus saulės spinduliai krinta statmenai, todėl energija sutelkiama mažesniame paviršiaus plote. Tuo tarpu poliariniuose regionuose spinduliai krinta įstrižai, todėl ta pati energija pasiskirsto didesniame plote ir mažiau šildo paviršių.", "hint": "" }, { "id": "540", "q": "Linijos, jungiančios vienodo slėgio jūros lygyje taškus, esančius sinoptiniuose žemėlapiuose, vadinamos:", "a": [ "SL gradlantais", "izobaromis", "vienodo slėgio linijomis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Linijos, jungiančios vienodo slėgio jūros lygyje taškus sinoptiniuose žemėlapiuose, vadinamos izobaromis. Izobaros padeda analizuoti atmosferos slėgio pasiskirstymą, nustatyti aukšto ir žemo slėgio sritis bei numatyti vėjo kryptį ir stiprumą. Vėjas dažniausiai pučia lygiagrečiai izobaroms ir juda iš aukšto slėgio srities į žemo slėgio sritį.", "hint": "" }, { "id": "541", "q": "Slėgio pokytis horizontalioje plokštumoje yra vadinamas:", "a": [ "slėgio gradientu", "bariniu gradientu" ], "c": [ 1 ], "expl": "Barinis gradientas – tai slėgio kitimas horizontalioje plokštumoje izobaromis statmena kryptimi. Jis matuojamas mbar (hPa)/100 km. Horizontalaus barinio gradiento dydį rodo izobarų tankumas: kuo jos tankesnės, tuo didesnis barinis gradientas.", "hint": "" }, { "id": "542", "q": "Ar teisinga teigti, kad TSA (angl. ISA International Standard Atmosphere) yra tarptautinė standartinė atmosfera?", "a": [ "Taip", "Ne" ], "c": [ 0 ], "expl": "TSA- yra tarptautinė standartinė atmosfera.", "hint": "" }, { "id": "543", "q": "TSA (tarptautinė standartinė atmosfera) oro temperatūra jūros lygyje yra:", "a": [ "0 C", "+15 C", "+20 C" ], "c": [ 1 ], "expl": "Tarptautinė standartinė atmosfera (ISA) yra hipotetinis atmosferos modelis, parodantis, kaip atmosferos slėgis, oro temperatūra, tankis kinta didėjant aukščiui. Dabartinė ISA buvo patvirtinta 1976 metais. Pagal ją jūros lygyje: atmosferos slėgis – 1013,25 hPa (arba 760 mm); oro temperatūra – 288,15 K (arba +15 °C); oro tankis – 1,225 kg/m3; oro molinė masė – 28,964 g/mol.", "hint": "" }, { "id": "544", "q": "Aukščių skirtumas, dėl kurio atmosferos slėgis pakinta 1 mb (hPa) vadinamas:", "a": [ "vertikalusis barinis gradientas", "barometrinis žingsnis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Barinis žingsnis – tai vertė, kuri nurodo, kiek metrų aukščio pasikeičia, kai atmosferos slėgis kinta 1 hPa (milibaras). Meteorologijoje tai labai svarbu nustatant aukštį pagal slėgį ir numatyti atmosferos reiškinius.", "hint": "" }, { "id": "545", "q": "Horizontalus oro masės judėjimas kreive, kai nėra trinties, o horizontalųjį barinį gradientą atsveria išcentrinės jėgos, yra vadinamas:", "a": [ "geostrofiniu vėju", "gradientiniu vėju" ], "c": [ 0 ], "expl": "Geostrofinis vėjas – tai horizontalus oro masės judėjimas, kai jėgos yra pusiausvyroje tarp barinio gradientinio jėgos ir Koriolio jėgos (ne išcentrinės), o trinties nėra. Jis juda lygiagrečiai izobaroms.", "hint": "" }, { "id": "546", "q": "Jūros brizas pavakary pučia:", "a": [ "nuo kranto", "į krantą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Vėjas pučia iš aukštos slėgio zonos ir žemą slėgio zona. Dažniausiai jūros brizas būna dienos metu. Atsakant į šitą klausimą reikia kreipti dėmesį į brizo pavadinimą, o ne į paros metą. Jūros brizas visada pučia nuo jūros į krantą.", "hint": "" }, { "id": "547", "q": "Kranto brizas aušros metu pučia:", "a": [ "nuo kranto", "į krantą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Vėjas pučia iš aukštos slėgio zonos ir žemą slėgio zona. Dažniausiai kranto brizas būna tamsiuoju paros metu. Atsakant į šitą klausimą reikia kreipti dėmesį į brizo pavadinimą, o ne į paros metą. Kranto brizas visada pučia nuo kranto į jūrą.", "hint": "" }, { "id": "548", "q": "Kokiame aukštyje vėjas prie žemės yra matuojamas?", "a": [ "0 m", "Nuo 0 iki 5 m aukštyje", "Nuo 7 iki 10 m aukštyje" ], "c": [ 2 ], "expl": "Vėjas prie žemės standartiškai matuojamas 7-10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus. Tai tarptautinis meteorologinis standartas, naudojamas siekiant gauti palyginamus ir vienodus vėjo duomenis visame pasaulyje. Matuojama atviroje vietovėje, toliau nuo pastatų, medžių ar kitų kliūčių, kad būtų išvengta didesnių paklaidų.", "hint": "" }, { "id": "549", "q": "Kaip suprantate sąvoką \"meteorologinė vėjo kryptis\"?", "a": [ "Kryptis iš kur pučia vėjas", "Kryptis į kur pučia vėjas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Meteorologinė vėjo kryptis nurodo, iš kurios pusės pučia vėjas. Pavyzdžiui aerodrome esanti vėjarodė rodo meteorologinė vėjo kryptį.", "hint": "" }, { "id": "550", "q": "Dėl ko atsiranda vėjas?", "a": [ "Nes oro masės iš didesnio slėgio sričių slenka į mažesnio slėgio sritis", "Nes oro masės iš didelio drėgnumo sričių slenka į mažesnio drėgnumo sritis", "Nes oro masės slenka iš mažo slėgio sričių į didesnio slėgio sritis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Vėjas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių slėgio: vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina.", "hint": "" }, { "id": "551", "q": "Vėjo greitis prie žemės yra:", "a": [ "Kuo didesnis oro slėgio taškų skirtumas, tuo vėjas didesnis (kuo didesnis barinis gradientas)", "Kuo mažesnis oro slėgio taškų skirtumas, tuo vėjas didesnis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Vėjas kyla, atsiradus skirtumui tarp dviejų oro masių slėgio: vėjas pučia iš aukšto slėgio regiono link žemo slėgio regiono, kol abiejų oro masių slėgiai susilygina. Kuo slėgių skirtumas didesnis tuo vėjas stipriau pučia.", "hint": "" }, { "id": "552", "q": "Koks reiškinys trukdo matuoti oro temperatūrą žemės paviršiuje?", "a": [ "Saulės spinduliai ir daiktai esantys netoli termometro", "Įkaitęs žemės paviršius" ], "c": [ 0 ], "expl": "Tiesioginė saulės spinduliuotė ar atspindėta šiluma nuo aplinkinių objektų (pvz., sienų, akmenų, pastatų) gali dirbtinai pakelti termometro rodmenis.", "hint": "" }, { "id": "553", "q": "Koks prietaisas naudojamas oro slėgiui matuoti?", "a": [ "Barometras (barografas)", "Fliugeris", "Odometras" ], "c": [ 0 ], "expl": "Barometras – prietaisas, matuojantis atmosferos slėgį (Baro-slėgis).", "hint": "" }, { "id": "554", "q": "Koks prietaisas naudojamas meteorologijos stotyse vėjo greičiui matuoti?", "a": [ "Anemometras", "Variometras" ], "c": [ 0 ], "expl": "Anemometras – prietaisas, matuojantis vėjo greitį. Vėjo greitis matuojamas atviroje vietoje, nes pastatai, medžiai, kalvos gali mažinti greitį. Standartiškai matavimai atliekami 7-10 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus.", "hint": "" }, { "id": "555", "q": "Koks prietaisas naudojamas oro drėgnumui nustatyti?", "a": [ "Hidrometras ir psichrometras", "Barometras" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "556", "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas garavimu?", "a": [ "Skysčių virtimas į garų pavidalą", "Garų virtimas į skysčio pavidalą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "557", "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas sušalimu?", "a": [ "Skysčių virtimas ledu arba ledo gabalėliais", "Kietos medžiagos virtimas skysta" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "558", "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas tirpimu?", "a": [ "Perėjimas iš kietos būsenos į skystą", "Perėjimas iš skystos būsenos į dujinę", "Perėjimas iš skystos būsenos į kietą", "Perėjimas iš kietos būsenos į dujinę" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "559", "q": "Koks būsenos pasikeitimas vadinamas kondensacija?", "a": [ "Perėjimas iš dujinės būsenos į skystą", "Perėjimas iš dujinės būsenos į kietą", "Perėjimas iš skystos būsenos į kietą", "Perėjimas iš skystos būsenos į dujinę" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "560", "q": "Koks būsenos pasikeitimas sukelia šilumos sugėrimą?", "a": [ "Skysčio virtimas į dujas", "Dujų virtimas į skystį" ], "c": [ 0 ], "expl": "Molekulėms pereiti iš skystos būsenos į dujine reikia energijos. Jos energiją pasiima iš šilumos. Pavyzdžiui: kai vanduo garuoja nuo odos būna vėsiau arba staigiai išleidus dujų balionėlį jis apšerkšnija.", "hint": "" }, { "id": "561", "q": "Vertikalūs oro judėjimai atmosferoje dieną įvyksta:", "a": [ "daugiau negu naktį", "mažiau negu naktį" ], "c": [ 0 ], "expl": "Saulė įšildo Žemės paviršių, o šis šilumą perduoda apatiniam oro sluoksniui. Įšilęs oras tampa lengvesnis ir kyla aukštyn – tai vadinama konvekcija.", "hint": "" }, { "id": "562", "q": "Vertikalūs oro judėjimai atmosferoje naktį įvyksta:", "a": [ "daugiau negu dieną", "mažiau negu dieną" ], "c": [ 1 ], "expl": "Diena Saulė įšildo Žemės paviršių, o šis šilumą perduoda apatiniam oro sluoksniui. Įšilęs oras tampa lengvesnis ir kyla aukštyn – tai vadinama konvekcija. Naktį nėra kas saulės todėl vertikalūs oro judėjimai vyksta silpniau.", "hint": "" }, { "id": "563", "q": "Vėjas prie žemės dieną yra:", "a": [ "stipresnis negu naktį", "silpnesnis negu naktį" ], "c": [ 0 ], "expl": "Dieną vėjas prie žemės paprastai būna stipresnis nei naktį: Saulė įšildo paviršių, todėl susidaro šilumos srautai. Dėl šio maišymosi aukštesnių sluoksnių vėjas „nusileidžia“ arčiau paviršiaus, todėl vėjas prie žemės stiprėja.", "hint": "" }, { "id": "564", "q": "Debesys pagal aukštį yra klasifikuojami:", "a": [ "apatinio, vidurinio, vertikalaus ir viršutinio aukščio debesys", "viršutinio ir apatinio aukščio debesys", "vidurinio ir žemo aukščio debesys", "vertikaliniai ir aukšti debesys" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "565", "q": "Debesys, panašūs į kalnus arba į bokštus, kurių viršūnės yra priekalo formos, yra vadinami:", "a": [ "Towering Cu (TCu)", "Cb", "Sc" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "566", "q": "Kokios yra dvi pagrindinės debesų rūšys?", "a": [ "Sluoksniniai ir kamuoliniai", "Kamuoliniai Cb" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "567", "q": "Kokia yra debesų susidarymo priežastis?", "a": [ "Vandens garų kondensacija/sublimacija (Oras atšąla iki kondensacijos temperatūros)", "Staigūs slėgio pokyčiai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Debesys – vandens garų kondensacijos produktas. Jie susidaro, kai vandens garų prisotintas šiltas oras kyla aukštyn ir ten atvėsta iki rasos taško temperatūros. Ore esantys vandens garai kondensuojasi į vandens lašelius ir ledo kristalėlius.", "hint": "" }, { "id": "568", "q": "Kokie debesys linkę į kritulius?", "a": [ "Cb,Ns (sluoksniniai- lietaus)", "Plunksniniai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "569", "q": "Kokie debesys sukelia audras?", "a": [ "Cb – lietaus kamuoliniai", "Towering", "Sluoksniniai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Liūtiniai kamuoliniai ( Cumulonimbus, Cb ) — labai ištęsti į aukštį, galingi „priekalo“ formos audros, „kalbantieji“ debesys — debesų karaliai, galintys pasiekti pačius aukščiausius troposferos sluoksnius.", "hint": "" }, { "id": "570", "q": "Kokiuose debesyse susidaro kruša?", "a": [ "Cb – lietaus kamuoliniuose", "Sluoksniniuose", "Plunksniniuose" ], "c": [ 0 ], "expl": "Liūtiniai kamuoliniai ( Cumulonimbus, Cb ) — labai ištęsti į aukštį, galingi „priekalo“ formos audros, „kalbantieji“ debesys — debesų karaliai, galintys pasiekti pačius aukščiausius troposferos sluoksnius.", "hint": "" }, { "id": "571", "q": "Debesys, iš kurių vasarą iškrinta ilgai trunkantis lietus, žiemą- sniegas, vadinami:", "a": [ "sluoksniniai lietaus debesys (Ns)", "Cb", "Sc" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sluoksniniai lietaus ( Nimbostratus, Ns iki 2 km) — apatinio aukšto debesys, kuriuos sudaro tankus, storas, pilkas debesų sluoksnis.", "hint": "" }, { "id": "572", "q": "Jei kylant aukštyn, tam tikrame oro sluoksnyje oro temperatūra didėja, yra vadinama:", "a": [ "inversija", "izotermija" ], "c": [ 0 ], "expl": "Inversija – tai atmosferos reiškinys, kai temperatūra su aukščiu ne krenta, o kyla. Kitaip tariant, aukštesni atmosferos sluoksniai yra šiltesni už apatinius, nors paprastai turėtų būti atvirkščiai.", "hint": "" }, { "id": "573", "q": "Oro temperatūra troposferoje, kylant aukštyn vidutiniškai mažėja:", "a": [ "po 0,4C/100 m", "po 0,75C/100 m", "po 0,6C/100 m", "po 0,65C/100 m arba 6,5C/1km" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "574", "q": "Kai oras yra pasiekęs prisotinimo drėgme būseną, santykinis drėgnumas yra:", "a": [ "100%", "0%", "50%" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pasiekus prisotinimo drėgme būseną (100 % santykiniam drėgnumui), bet koks papildomas garų kiekis arba temperatūros sumažėjimas sukels kondensaciją (rasos, rūko, debesų ar lietaus formavimąsi).", "hint": "" }, { "id": "575", "q": "Oro temperatūra, iki kurios turi atvėsti oras, kad pasiektų prisotinimo drėgme būseną, nepakitus atmosferiniam slėgiui ir vandens garų kiekiui ore, vadinama:", "a": [ "atšalimo temperatūra", "drėgnumo temperatūra", "rasos taško temperatūra", "prisotinimo temperatūra" ], "c": [ 2 ], "expl": "Rasos taško temperatūra – temperatūra, kuriai esant vandens molekulės esančios ore pradeda kondensuotis: t.y. formuojasi rasa, rūkas...", "hint": "" }, { "id": "576", "q": "Krituliai, susidarę iš vandens lašų, vadinami:", "a": [ "lietumi", "rasa", "rūku" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "577", "q": "Krituliai, susidarę iš mažų ledo rutuliukų, vadinami:", "a": [ "kruša", "sniegu", "šlapdriba" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "578", "q": "Liūtiniai krituliai iškrenta iš:", "a": [ "sluoksninių formų debesų", "kamuolinių formų debesų" ], "c": [ 1 ], "expl": "Liūtiniai krituliai iškrenta iš kamuolinių lietaus debesų, dar vadinamų lietaus kamuoliniais debesimis arba Cumulonimbus debesimis. Šie debesys yra labai aukšti, tankūs ir dažnai susiję su stipriais lietumis, perkūnijomis, kruša. Liūtiniai krituliai yra trumpalaikiai, bet labai intensyvūs.", "hint": "" }, { "id": "579", "q": "Dulksna iškrenta iš:", "a": [ "sluoksninių formų debesų", "kamuolinių formų debesų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Dulksna iškrenta iš sluoksninių debesų, dar vadinamų Stratus debesimis. Šie debesys yra žemi, pilki ir tolygiai dengia dangų. Iš jų iškrentanti dulksna būna labai smulki, tolygi ir dažnai tęsiasi ilgą laiką be stipraus lietaus pojūčio.", "hint": "" }, { "id": "580", "q": "Kaip vadinami krituliai, iškrentantys iš Cb debesų ir nepasiekiantys žemės paviršiaus, matomi kaip kritulių kritimo ruožai:", "a": [ "vaivorykštė", "virga", "tornado" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "581", "q": "Kurios iš išvardintų sąlygų yra būtinos perkūnijai išsivystyti:", "a": [ "didelis atmosferos nepastovumas", "drėgnumas", "vertikalūs srautai", "visos išvardintos sąlygos" ], "c": [ 3 ], "expl": "Perkūnijai išsivystyti būtinos šios sąlygos: Drėgmė – pakankamas kiekis vandens garų ore, kad galėtų susidaryti debesys ir krituliai. Nestabilus oras – atmosferos sąlygos, kai šiltas, drėgnas oras vertikaliai kyla aukštyn ir vėsta, sudarydamas palankias sąlygas debesims augti (ypač kamuoliniams lietaus debesims – Cumulonimbus).", "hint": "" }, { "id": "582", "q": "Kokios yra perkūnijos egzistavimo ciklo stadijos:", "a": [ "Cumulus stadija", "maksimalus Cb išsivystymo stadija", "Cb išsisklaidymo stadija", "visos teisingos" ], "c": [ 3 ], "expl": "Susidaro Cumulus (kamuoliniai) debesys, kurie sparčiai auga aukštyn-(išsivystymo stadija). Debesys tampa Cumulonimbus – labai aukšti lietaus kamuoliniai debesys. Prasideda lietus, žaibai, griaustinis, gali būti kruša ar stiprūs vėjai-(Maksimalus Cb išsivystymo stadija). Vyraujantys žemėjantys oro srautai slopina debesies augimą. Krituliai silpsta, žaibavimas ir griaustinis pamažu išnyksta. Debesis suyra, išsisklaido, o oras stabilizuojasi.", "hint": "" }, { "id": "583", "q": "Kuriuo paros metu gali kilti audros?", "a": [ "Daugiausiai antros dienos pusėje", "Naktį", "Ryte" ], "c": [ 0 ], "expl": "Audros dažniausiai kyla popietę ir ankstyvą vakarą, maždaug tarp 14:00 ir 20:00 val. Žemės paviršius būna labiausiai įšilęs nuo saulės. Dėl to šiltas, drėgnas oras kyla aukštyn, skatindamas debesų (ypač Cumulonimbus) susidarymą. Padidėja atmosferos nestabilumas, o tai sukuria palankias sąlygas perkūnijai.", "hint": "" }, { "id": "584", "q": "Kokios yra pagrindines šiltojo fronto charakteristikos:", "a": [ "slėgio kritimas ir vėjo krypties pasikeitimas", "oro temperatūros kilimas", "sluoksninių formų debesų žemėjimas, ilgai trunkantys ir ištisiniai krituliai, slėgio kritimas, vėjo krypties posūkis (iš PR į PV), oro temperatūros kilimas", "sluoksninių formų debesų žemėjimas, ilgai trunkantys ir ištisiniai krituliai" ], "c": [ 2 ], "expl": "Šiltasis frontas – tai šiltos oro masės perėjimo zona, kuri pasižymi laipsnišku debesuotumo ir kritulių didėjimu, šiltesniu oru po fronto ir nuosaikiais, ilgalaikiais krituliais. Vėjas paprastai pasisuka iš rytų ar pietryčių į pietų ar pietvakarių, kai frontas praeina.", "hint": "" }, { "id": "585", "q": "Pagal šalto oro judėjimo greitį, šaltasis frontas gali būti:", "a": [ "lėtai judantis", "greitai judantis", "abu teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "586", "q": "Kokie krituliai yra susiję su šaltuoju frontu:", "a": [ "dulksna", "liūtiniai" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šaltasis frontas juda greitai, stumia šiltą orą staigiai aukštyn, todėl formuojasi aukšti kamuoliniai lietaus debesys (Cumulonimbus).Tokios sąlygos lemia staigius, stiprius, bet trumpalaikius kritulius.", "hint": "" }, { "id": "587", "q": "Kaip pakinta oro temperatūra, praėjus šaltajam frontui:", "a": [ "pakyla", "nukrenta" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "588", "q": "Ar pasikeičia vėjo kryptis, praslinkus lėtai judančiam šaltajam frontui:", "a": [ "pasikeičia", "nepasikeičia" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šaltasis frontas keičia oro mases – šiltą orą pakeičia šaltas, todėl kartu keičiasi ir slėgio laukai, kurie lemia vėjo kryptį.", "hint": "" }, { "id": "589", "q": "Praėjus šaltajam frontui, matomumas yra:", "a": [ "blogas ištisinėje dulksnoje", "puikus visomis kryptimis", "geras, išskyrus liūtiniuose krituliuose" ], "c": [ 1 ], "expl": "Po šaltojo fronto oras tampa sausas ir skaidrus. Vėjas dažnai sustiprėja, išsklaidydamas rūką, dulkes. Krituliai baigiasi gana greitai, debesuotumas sumažėja.", "hint": "" }, { "id": "590", "q": "Praėjus šaltajam frontui, jūs galėtumėt pakilti:", "a": [ "į šiaurę", "į pietus" ], "c": [ 0 ], "expl": "Jeigu pakiltume į pietus, rytus ar vakarus pataikytume tiesiai i frontą, o pakilę į šiaurę nepataikysim į joki frontą.", "hint": "" }, { "id": "591", "q": "Šaltasis frontas, judėdamas greičiau už šiltąjį, jį paveja ir susidaro:", "a": [ "šiltas frontas", "šaltas frontas", "okliuzijos frontas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Okliuzijos frontas − šiltojo ir šaltojo frontų derinys. Pvz., šaltasis frontas pasiveja šiltąjį frontą ir dėl didesnio tankio šiltąją oro masę kelia aukštyn, kas sukelia intensyvius kritulius, staigius vėjo gūsius ir spartų orų sąlygų pasikeitimą.", "hint": "" }, { "id": "592", "q": "Staigus trumpalaikis vėjo sustiprėjimas (15-20 m/s ir daugiau), pasikeičiant jo krypčiai, yra vadinamas:", "a": [ "viesulas", "škvalas", "trombas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Škvalas- tai staigus, trumpalaikis, bet labai stiprus ir dažnai gūsingas vėjo stiprėjimas. Viesulas- tai labai stiprus ir siauras vėjo sūkurys, galintis sukelti didžiulę žalą (uraganas).", "hint": "" }, { "id": "593", "q": "Kokie reiškiniai, susiję su perkūnija, yra pavojingi aviacijai:", "a": [ "stiprus vėjo poslinkis", "smarki blaška (turbulencija)", "stiprus apledėjimas", "kruša", "blogas matomumas krituliuose", "žaibo iškrova į lėktuvą", "visi pavojingi", "tik b, d, ir f" ], "c": [ 6 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "594", "q": "Kokioje oro masėje skris orlaivis, pakilęs praėjus šiltajam frontui:", "a": [ "šaltoje oro masėje", "šiltoje oro masėje" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "595", "q": "Kai šiltesnė oro masė stumia tolyn šaltesnę oro masę, susidaro:", "a": [ "šaltas frontas", "šiltas frontas", "okliuzijos frontas", "stacionarinis frontas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "596", "q": "Kodėl pavasarį termikų pasitaiko dažniau, negu rudenį?", "a": [ "Oras ir žemė dar šalti ir dėl saulės spinduliavimo susidaro dideli temperatūrų skirtumai", "Rudenį daugiau apsiniaukusių dienų", "Palankesnis saulės spindulių kritimo kampas", "Pavasariais daugiau saulėtų dienų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pavasarį žemė dar nėra visiškai įšilusi, tačiau saulė jau pakankamai stipri, todėl oro sluoksniai prie žemės šyla greitai. Tai sukuria stipresnį šilto oro kilimą (termikus). Rudenį žemė jau būna gerokai atvėsusi, todėl šilumos kontrastas tarp paviršiaus ir aukštesnių oro sluoksnių būna mažesnis.", "hint": "" }, { "id": "597", "q": "Kokios būtinos sąlygos yra radiaciniam rūkui susidaryti?", "a": [ "Giedra naktis", "Drėgnas oras", "Silpnas vėjas", "Visos būtinos", "tik a ir c" ], "c": [ 3 ], "expl": "Radiacinis rūkas susidaro tada, kai žemės paviršius naktį greitai atvėsta, o kartu atšąla ir prie jo esantis oras, kol pasiekiamas rasos taškas (t. y. oras prisotinamas drėgmės ir pradeda kondensuotis). Kad susidarytu reikalingos sąlygos: Giedras dangus– Leidžia žemei naktį maksimaliai išspinduliuoti šilumą (radiacija į kosmosą), todėl paviršius stipriai atvėsta. Silpnas ar visai nėra vėjo– Kad atšalęs oras nebūtų maišomas su šiltesniu, kitaip rūkas nesusidarys arba greitai išsisklaidys. Aukšta santykinė oro drėgmė – Kad atšalus pasiektų rasos tašką ir pradėtų kondensuotis garai.", "hint": "" }, { "id": "598", "q": "Kai šilta, drėgna oro masė slenka virš šalto paviršiaus, ji atvėsta. Jei ji atvės iki jos rasos taško, tai susidarys rūkas. Kaip jis vadinamas?", "a": [ "Advekcinis rūkas", "Rradiacinis rūkas", "Frontinis rūkas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šilta, drėgna oro masė slenka virš šalto paviršiaus (pvz., šaltos žemės, sniego, vandens ar vėsios jūros), Oro masė atvėsta iki rasos taško. Drėgmė kondensuojasi, ir susidaro rūkas.", "hint": "" }, { "id": "599", "q": "Krituliai, susiję su šiltuoju frontu, iškrenta:", "a": [ "tik praėjus šiltajam frontui", "tik siauroje juostoje arti fronto linijos", "prieš šiltąjį frontą" ], "c": [ 2 ], "expl": "Šiltas oras slenka virš šalto oro palaipsniui ir lėtai kyla aukštyn. Todėl debesys ir krituliai formuojasi gerokai priešais patį šiltojo fronto liniją. Iš pradžių susidaro aukšti sluoksniniai debesys (Cirrostratus, Altostratus), vėliau Nimbostratus, iš kurių lygiai ir ilgai lyja arba dulksnoja.", "hint": "" }, { "id": "600", "q": "Šiltasis frontas paprastai juda:", "a": [ "greičiau už šaltąjį frontą", "lėčiau už šaltąjį frontą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šiltas oras yra lengvesnis ir negali staigiai stumti šalto oro, todėl jis juda lėčiau.", "hint": "" }, { "id": "601", "q": "Su kokia slėgio sistema prie žemės paviršiaus yra susijusi konvergencija?", "a": [ "Aukšto slėgio", "Žemo slėgio", "Pastovaus slėgio" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "602", "q": "Su kokia slėgio sistema prie žemės paviršiaus yra susijusi divergencija?", "a": [ "Aukšto slėgio", "Žemo slėgio" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "603", "q": "Koks matomumas tupiant lakūnui yra svarbiausias?", "a": [ "Vertikalus", "Nuožulnusis (tūpimo)", "Horizontalus" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "604", "q": "Kokia ledo rūšimi yra pavojingiausia orlaiviams apledėti?", "a": [ "Skaidrus, pusiau skaidrus, baltas ledas", "Šerkšnas", "Šarmas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "605", "q": "Susidarius radiaciniams rūkams giedromis naktimis, o sustiprėjęs vėjas nuo 7 kt. iki 18 kt., gali:", "a": [ "pakeisti radiacinio rūko susidarymą į advekcinį", "radiacinis rūkas gali pakilti ir pereiti į žemus St formos debesis", "neturėti efekto" ], "c": [ 1 ], "expl": "Jeigu vėjas neišsklaidys rūko, jis jį pakels į viršų, taip suformuodamas žemus St formos debesis.", "hint": "" }, { "id": "606", "q": "Vandens užšąlimo temperatūra yra 0°C, kokia tai temperatūra pagal Farenheito skalę (paskaičiavimo formulė F=9*C /5 +32)", "a": [ "+32F", "-32F" ], "c": [ 0 ], "expl": "F=9*(0°C)/5+32=>+32F", "hint": "" }, { "id": "607", "q": "Koks oras pasižymi didesniu tankumu?", "a": [ "Šaltesnis", "Šiltesnis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Esant žemesnei temperatūrai oro molekulės yra arčiau viena kitos.", "hint": "" }, { "id": "608", "q": "Kokios temperatūros oras yra lengvesnis?", "a": [ "Šiltos", "Karštos", "Vėsios" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šylant orui, oro molekulės juda greičiau, todėl oras plečiasi ir tampa mažiau tankus – dėl to jis tampa lengvesnis palyginus su šaltu.", "hint": "" }, { "id": "609", "q": "Apledėjus statinio slėgio davikliui kilimo metu, spartos indikatorius (variometras) rodys:", "a": [ "nulį", "pastovų aukštėjimą", "tikrąjį aukštėjimą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Variometras matuoja slėgio pasikeitimus ir taip išskaičiuoja kilimo spartą. Jeigu statinio slėgio daviklis yra užblokuojamas prietaiso sistemoje slėgis nesikeičia ir variometras rodo nulį.", "hint": "" }, { "id": "610", "q": "Apledėjus statinio slėgio davikliui kilimo metu, aukštimatis rodys:", "a": [ "nulį", "pastovų aukštį", "tikrąjį aukštį" ], "c": [ 1 ], "expl": "Aukštimatis veikia pagal statinį slėgį: kuo aukščiau – tuo mažesnis slėgis. Jei statinio slėgio daviklis apledėja, prietaisas nebegauna naujų slėgio duomenų. Dėl to aukštimatis rodo pastovų aukštį, kuriame užsikišo daviklis.", "hint": "" }, { "id": "611", "q": "Oro masė anticiklone šiaurės pusrutulyje juda:", "a": [ "pagal laikrodžio rodyklę", "prieš laikrodžio rodyklę" ], "c": [ 0 ], "expl": "Anticiklone šiaurės pusrutulyje oras juda nuo centro, spirale pagal laikrodžio rodyklę.", "hint": "" }, { "id": "612", "q": "Oro masė ciklone šiaurės pusrutulyje juda:", "a": [ "pagal laikrodžio rodyklę", "prieš laikrodžio rodyklę" ], "c": [ 1 ], "expl": "Ciklone šiaurės pusrutulyje oras juda į centrą, spirale prieš laikrodžio rodyklę.", "hint": "" }, { "id": "613", "q": "Pagrindinės standartinės atmosferos charakteristikos yra:", "a": [ "atmosferos slėgis, oro temperatūra, oro tankis, laisvojo kritimo pagreitis", "garso greitis, absoliutinis oro drėgnumas, saulės radiacijos balansas, vertikaIus temperatūros gradientas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Standartinė atmosfera turi: +15 °C temperatūrą, 1013,25 hPa slėgį jūros lygyje, ir temperatūra krenta 6,5 °C/km iki 11 km aukščio ir laisvo kritimo pagreitis: 9,806m/s^2.", "hint": "" }, { "id": "614", "q": "Kritulių rūšys pagal formą yra:", "a": [ "liūtiniai ir ištisiniai", "lietus, sniegas, sniego kruopos, dulksna, kruša", "abu teisingi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Pagal formą (fizinę būklę / rūšį): lietus, sniegas, dulksna, sniego kruopos, kruša, ledukai. Pagal iškritimo pobūdį (intensyvumą, trukmę): liūtiniai (trumpalaikiai, stiprūs, iš kamuolinių debesų) ištisiniai (ilgalaikiai, iš sluoksninių debesų).", "hint": "" }, { "id": "615", "q": "Į METAR informaciją įjungiami atmosferos slėgio duomenys pagal slėgį:", "a": [ "QFF", "QFE", "QNH" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "616", "q": "Į METAR informacija įjungiami duomenys apie:", "a": [ "gradientinį vėją", "terminį vėją", "prie žeminį vėją" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "617", "q": "Vietiniai vėjai, brizai, vadinami:", "a": [ "kalnų/slėnių", "kranto/jūros" ], "c": [ 1 ], "expl": "Brizas – tai periodiškai besikeičiantis vietinis vėjas, susiformuojantis dėl temperatūrų skirtumų tarp sausumos ir vandens (jūros, ežero).", "hint": "" }, { "id": "618", "q": "Visi reiškiniai, susiję su perkūnija, maksimalų intensyvumą turi:", "a": [ "pirmoje išsivystymo stadijoje", "antroje išsivystymo stadijoje", "trečioje stadijoje" ], "c": [ 1 ], "expl": "Susidaro Cumulus (kamuoliniai) debesys, kurie sparčiai auga aukštyn-(pirma išsivystymo stadija). Debesys tampa Cumulonimbus – labai aukšti lietaus kamuoliniai debesys. Prasideda lietus, žaibai, griaustinis, gali būti kruša ar stiprūs vėjai-(Maksimalus Cb išsivystymo stadija() antra išsivystymo stadija). Vyraujantys žemėjantys oro srautai slopina debesies augimą. Krituliai silpsta, žaibavimas ir griaustinis pamažu išnyksta. Debesis suyra, išsisklaido, o oras stabilizuojasi.(trečia stadija).", "hint": "" }, { "id": "619", "q": "Saulės radiacija yra:", "a": [ "ilgabangė", "trumpabangė" ], "c": [ 1 ], "expl": "Saulė skleidžia elektromagnetinę spinduliuotę daugiausia trumpesnio bangos ilgio diapazone – tai matoma šviesa, ultravioletinė ir dalis infraraudonosios spinduliuotės. Tokia spinduliuotė vadinama trumpabangė.", "hint": "" }, { "id": "620", "q": "Gana dideli statinės elektros krūviai būna susikaupę:", "a": [ "Sc debesyse", "Cs debesyse", "Ns debesyse", "Visi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Dideli statinės elektros krūviai susikaupia tik debesyse su aktyvia vertikaline oro cirkuliacija Ns, Cb debesyse. Tuo tarpu Sc ir Cs debesyse tokios stiprios konvekcijos nėra arba ji labai silpna, todėl krūviai yra minimalūs.", "hint": "" }, { "id": "621", "q": "Terminė turbulencija sąlygoja:", "a": [ "sluoksninių formų debesų vystymąsi", "kamuolinių formų debesų vystymąsi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Terminė turbulencija atsiranda dėl žemės paviršiaus nevienodo įkaitimo, kai šiltas oras kyla į viršų kaip šilti stulpai (termikai). Šis kylantis šiltas oras sukuria konvekciją, kuri skatina formuotis kamuolinius debesis.", "hint": "" }, { "id": "622", "q": "Kruša sutinkama:", "a": [ "Cb debesyse", "giedrame danguje", "abu teisingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kumulonimbuso (Cb) debesyse vyksta intensyvios konvekcijos, stiprios vertikalios oro srovės, dėl ko susidaro ledinės dalelės ir kruša. Kruša negali susiformuoti giedrame danguje, nes tam reikia stiprių debesų su šaltomis zonomis ir vertikaliomis oro srovėmis. Todėl kruša būdinga tik Cb debesims.", "hint": "" }, { "id": "623", "q": "Stiprūs vėjo poslinkiai susiję su sinoptinėmis situacijomis:", "a": [ "artėjant ir prieinant atmosferos frontams", "išsivystant perkūnijos Cb debesims", "susidarant inversijos ir izotermijos sluoksniams", "visi trys teisingi", "a ir b atsakymai teisingi" ], "c": [ 4 ], "expl": "Artėjant ir praeinant atmosferos frontams — dažnai vyksta stiprūs vėjo poslinkiai dėl oro masių susidūrimo ir slėgio pokyčių. Išsivystant perkūnijoms (Cb debesims) — stiprios konvencinės srovės ir audros metu vėjas gali labai smarkiai keistis, įskaitant gūsius ir poslinkius. Susidarant inversijos ir izotermijos sluoksniams — tokie sluoksniai dažniau stabdo vertikalią oro cirkuliaciją ir vėjo poslinkiai nėra tokie reikšmingi kaip a) ir b) atvejais.", "hint": "" }, { "id": "624", "q": "Kuriuo paros metu su šiltaisiais frontais išsivysto perkūnijos:", "a": [ "dieną", "16-17 val.", "naktį" ], "c": [ 1 ], "expl": "Perkūnijos su šiltaisiais frontais dažniausiai išsivysto vėlyvą popietę apie 16–17 val., kai žemės paviršius įkaitęs ir atmosferoje susidaro sąlygos stipriai konvekcijai.", "hint": "" }, { "id": "626", "q": "Palankios sąlygos garavimo rūkams formuotis susidaro:", "a": [ "sumažėjus slėgiui prieš šiltąjį frontą", "slenkant šaltai oro masei šilto vandens paviršiumi", "kai oras slinkdamas šlaitu aukštyn, patenka į žemesnio slėgio lauką" ], "c": [ 1 ], "expl": "Ramiomis naktimis arba ankstyvą rytą, kai oras yra drėgnas. Kai vandens paviršius šiltesnis už viršutinį oro sluoksnį. Esant aukštai santykinei oro drėgmei ir dažnai ramiuose, buvėjuose orų sąlygose.", "hint": "" }, { "id": "627", "q": "Kokios yra būtinos sąlygos susidaryti konvekciniam rūkui?", "a": [ "Drėgnas oras", "Giedra naktis, drėgnas oras, silpnas vėjas", "Saulėta diena, silpnas vėjas, drėgnas oras" ], "c": [ 2 ], "expl": "Konvencinis rūkas susidaro dieną, kai nuo įkaitusio paviršiaus kyla drėgnas oras. Pakildamas jis vėsta, o jei oras pakankamai prisotintas drėgmės – susidaro rūkas.", "hint": "" }, { "id": "628", "q": "Virš kurių vietų, šviečiant saulei, vyrauja aukščiausia temperatūra prie pat žemės paviršiaus?", "a": [ "Virš pelkių", "Virš sausos žemės", "Virš miškų", "Virš jūrų ir ežerų" ], "c": [ 1 ], "expl": "Tamsūs paviršiai sugeria daugiau saulės spinduliuotės. Sausi paviršiai turi mažesnį šilumos talpumą ir greičiau įkaista. Miesto teritorijos (urbanizuoti plotai) dažnai sudaro vadinamąjį šilumos salos efektą – jose temperatūra žymiai aukštesnė nei aplinkinėje kaimo ar miškingoje vietovėje.", "hint": "" } ] }, "Navigacija": { "klausimai": [ { "id": "6", "q": "Geografinė platuma (ltitude) matuojama kampo laipsniais, minutėmis ir sekundėmis ir atskaitoma:", "a": [ "Į šiaurę ir pietus nuo ekvatoriaus nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 90 laipsnių.", "Į rytus ir vakarus nuo pradinio (Grinvičo) meridiano nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 180 laipsnių." ], "c": [ 0 ], "expl": "Geografinė platuma – tai atstumas nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus, matuojamas kampiniais laipsniais. Ji svyruoja nuo 0° prie ekvatoriaus iki 90° šiaurės platumos (žymima N) arba 90° pietų platumos (žymima S).", "hint": "" }, { "id": "11", "q": "Geografinė ilguma (longitude) matuojama kampo laipsniais, minutėmis ir sekundėmis ir atskaitoma:", "a": [ "Į rytus ir vakarus nuo pradinio (Grinvičo) meridiano nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 180 laipsnių.", "Į šiaurę ir pietus nuo ekvatoriaus nuo 0 laipsnių iki (+ / –) 90 laipsnių." ], "c": [ 0 ], "expl": "Geografinė ilguma – tai kampinis atstumas nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus. Ilguma matuojama laipsniais, minutėmis ir sekundėmis, o jos reikšmės svyruoja nuo 0° iki 180° rytų ilgumos (E) arba 180° vakarų ilgumos (W).", "hint": "" }, { "id": "397", "q": "Ekvatorius žemė dalija į pusrutulius:", "a": [ "šiaurinį ir pietinį", "rytų ir vakarų" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "398", "q": "Žiūrint nuo Šiaurės pusrutulio Žemė sukasi apie savo ašį:", "a": [ "pagal laikrodžio rodyklę", "prieš laikrodžio rodyklę" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "399", "q": "Žiūrint nuo Pietų pusrutulio Žemė sukasi apie savo ašį:", "a": [ "pagal laikrodžio rodyklę", "prieš laikrodžio rodyklę" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "400", "q": "Žemės ekvatoriaus 1° lanko ilgis L=111 km. Koks bus 1° lanko ilgis Lx žemės paviršiaus 60° Platumoje? Žinoma, kad L×=L'cos( (p):", "a": [ "Lx-55,5 km", "L×-80 km", "Lx-60,5 km" ], "c": [ 0 ], "expl": "Norint apskaičiuoti vieno laipsnio ilgumos lanko ilgį 60° platumoje, reikia žinoti, kad Žemės paviršius yra sferinis, todėl ilgumos laipsnio lanko ilgis priklauso nuo geografinės platumos. Prie ekvatoriaus, kur platuma yra 0°, 1° ilgumos atitinka apie 111 kilometrų. Tačiau kylant link polių, šis ilgis mažėja, nes ilgumos linijos artėja viena prie kitos. Norint rasti 1° ilgumos lanko ilgį bet kurioje kitoje platumoje, naudojama formulė: Lx = L × cos(φ), kur L – lanko ilgis ekvatoriuje (111 km), φ – platuma, o cos(φ) – kampo kosinusas. Šiuo atveju platuma yra 60°, todėl randame cos(60°), kuris yra 0,5, ir padauginame: 111 × 0,5 = 55,5 km. Taigi, 1° ilgumos lanko ilgis 60° platumoje yra 55,5 kilometro.", "hint": "" }, { "id": "401", "q": "Žemės rutulys suskirstytas į 24 laiko juostas. Viena laiko juosta apima:", "a": [ "13 laipsnių", "12 laipsnių", "10 laipsnių", "15 laipsnių" ], "c": [ 3 ], "expl": "Žemės rutulys yra padalintas į 24 laiko juostas , nes para turi 24 valandas. Kadangi visas Žemės apskritimas yra 360 laipsnių , kiekviena laiko juosta apima: 360° ÷ 24 = 15°.", "hint": "" }, { "id": "402", "q": "Kilimo-tūpimo takas, kurio magnetinė kryptis yra 273° žymimas taip:", "a": [ "RWY 27", "RWY 027" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kilimo-tūpimo takai žymimi pagal jų magnetinę kryptį , suapvalintą iki artimiausio dešimties laipsnių.", "hint": "" }, { "id": "404", "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 353°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:", "a": [ "353-180", "353+ 180" ], "c": [ 0 ], "expl": "Norint rasti priešingą kursą (t. y. tako kitą kryptį), prie esamos krypties pridedama arba atimama 180° . Svarbu, kad gautas rezultatas būtų tarp 0° ir 360°, todėl jei suma viršija 360°, reikia atimti 360°.", "hint": "" }, { "id": "405", "q": "Nuo Grinvičo meridiano matuojama:", "a": [ "Geografinė ilguma", "Geografinė platuma" ], "c": [ 0 ], "expl": "Geografinė ilguma matuojama nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus. Ji nurodo vietos padėtį rytų–vakarų kryptimi ir svyruoja nuo 0° iki 180° rytų ilgumos (E) arba 180° vakarų ilgumos (W).", "hint": "" }, { "id": "406", "q": "Geografinė ilguma matuojama nuo:", "a": [ "nuo Grinvičo meridiano", "nuo centrinės Europos" ], "c": [ 0 ], "expl": "Geografinė ilguma matuojama nuo Grinvičo (nulinio) meridiano į rytus arba vakarus iki 180 laipsnių. Ji nustato vietos padėtį rytų–vakarų kryptimi.", "hint": "" }, { "id": "407", "q": "Nuo ekvatoriaus matuojama:", "a": [ "geografinė ilguma", "geografinė platuma" ], "c": [ 1 ], "expl": "Geografinė platuma matuojama nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus, nustatant vietos padėtį šiaurės–pietų kryptimi.", "hint": "" }, { "id": "408", "q": "Geografinė platuma matuojama nuo:", "a": [ "nuo ekvatoriaus", "nuo Grinvičo meridiano" ], "c": [ 0 ], "expl": "Geografinė platuma matuojama kampo laipsniais nuo ekvatoriaus į šiaurę arba pietus.", "hint": "" }, { "id": "409", "q": "Magnetinė kryptis žemėje matuojama remiantis:", "a": [ "žemės magnetizmu (magnetiniu lauku) nuo magnetinio meridiano", "žemės magnetizmu (magnetiniu lauku) nuo šiaurės ir rytų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Magnetinė kryptis matuojama pagal Žemės magnetinį lauką ir nurodoma kampu nuo magnetinio meridiano, kuris yra linija, jungianti magnetinį šiaurės ir pietų polius.", "hint": "" }, { "id": "410", "q": "Kampas tarp Tikrosios ir Magnetinės šiaurės krypčių vadinamas:", "a": [ "deklinacija (variation)", "deviacija (deviation)" ], "c": [ 0 ], "expl": "Deklinacija yra kampas tarp tikrosios (geografinės) šiaurės ir magnetinės šiaurės.", "hint": "" }, { "id": "411", "q": "Žemės Tikrasis ir Magnetinis šiaurės ašigaliai yra:", "a": [ "skirtingose vietose", "tose pačiose vietose" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "412", "q": "Magnetinė deklinacija gali būti:", "a": [ "teigiama +E ir neigiama –W (Rytų (E) (+) ir Vakarų (W) (-)", "Teigiama +W ir neigiama – E" ], "c": [ 0 ], "expl": "Magnetinė deklinacija yra kampas tarp tikrosios (geografinės) šiaurės ir magnetinės šiaurės. Jeigu magnetinė šiaurė yra į rytus nuo tikrosios šiaurės, deklinacija yra teigiama (+E). Jeigu magnetinė šiaurė yra į vakarus , deklinacija yra neigiama (–W).", "hint": "" }, { "id": "413", "q": "Aeronavigaciniame žemėlapyje izogona paženklinta pvz.: 5W tai reiškia:", "a": [ "Magnetine deklinacija sudaro AM=+5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į dešinę 5 laipsniais)", "Magnetinė deklinacija sudaro AM=-5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į kairę 5 laipsniais)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Jeigu aeronavigaciniame žemėlapyje izogona pažymėta kaip 5W , tai reiškia, kad magnetinė šiaurė yra 5 laipsniais į vakarus nuo tikrosios (geografinės) šiaurės . Tokia deklinacija yra neigiama , nes nukrypimas yra į kairę (į vakarus).", "hint": "" }, { "id": "414", "q": "Aeronavigaciniame žemėlapyje izogona paženklinta pvz.:5E - tai reiškia:", "a": [ "magnetinė deklinacija sudaro delta M +5 laipsniai (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į dešinę 5 laipsniais)", "magnetinė deklinacija sudaro AM=-5 (magnetinis meridianas nukrypęs nuo geografinio į kairę 5 laipsniais)" ], "c": [ 0 ], "expl": "Jeigu aeronavigaciniame žemėlapyje izogona pažymėta 5E, tai reiškia, kad magnetinė šiaurė yra 5 laipsniais į rytus nuo geografinės šiaurės. Tai yra teigiama deklinacija, nes nukrypimas vyksta į dešinę.", "hint": "" }, { "id": "415", "q": "Žemėlapyje, išmatavus geografinį (tikrąjį) kelio kampą (TKK) ir apskaičiuojant magnetinį kelio kampą MKK), reikia:", "a": [ "MKK=TKK + ( +/ - delta M)", "MKK=TKK - ( +/ - delta M)" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "417", "q": "Nuo Vilniaus link Utenos tikrasis kursas yra 010°. Kokiu magnetiniu kursu turi skristi orlaivis, jei deklinacija yra 5E?", "a": [ "MKK= 05 laipsniai", "MKK= 15 laipsniai" ], "c": [ 0 ], "expl": "TKK=MKK+(+/-delta M) => MKK=TKK-(+/-delta M); MKK= 010°-(+5) = 05°", "hint": "" }, { "id": "418", "q": "Kokia vidutinė magnetinė deklinacija yra Lietuvoje? (2024 žemėlapis)", "a": [ "a) 6° E", "b) 5° W", "c) 8° E" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "419", "q": "Orlaivio konstrukcijos geležinės detalės magnetinio kompaso rodomą kursą:", "a": [ "įtakos neturi", "iškreipia" ], "c": [ 1 ], "expl": "Paaiškinimas: orlaivio konstrukcijos geležinės ar kitos feromagnetinės medžiagos detalės daro poveikį magnetinio kompaso rodymams, nes jos sukuria vietinius magnetinius laukus, kurie gali iškraipyti Žemės magnetinio lauko kryptį kompaso aplinkoje. Šis reiškinys vadinamas deviacijos paklaida, ir kiekvienam orlaiviui ji yra individuali, priklausomai nuo jo konstrukcijos, įrangos ir net krovinių. Todėl magnetinis kompasas gali rodyti netiksliai, jei šios įtakos nėra atitinkamai koreguojamos.", "hint": "" }, { "id": "420", "q": "Tam, kad būtų išvengta kompaso paklaidų, visi metaliniai ir įmagnetinti daiktai orlaivyje turi būti :", "a": [ "išdėstyti kuo toliau nuo magnetinio kompaso", "padengti specialia antimagnetine medžiaga" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "421", "q": "Kai orlaivis yra 4nm nuo tūpimo taško ir glisados kampas 3°, orlaivio aukštis turi būti (aukštis=Kampas(Glisada) ×100 x Nuotolis):", "a": [ "1100ft", "1200ft", "1600ft" ], "c": [ 1 ], "expl": "Aukštis = (3°) x 100 x (4)= 1200", "hint": "" }, { "id": "422", "q": "Kai orlaivis nutolęs 3nm nuo tūpimo taško ir glisados kampas 5,5°, orlaivio aukštis turi būti (aukštis= Kampas (GIisada)x 100 x Nuotolis):", "a": [ "1650ft", "1800ft", "1300ft" ], "c": [ 0 ], "expl": "Aukštis = (5,5°) x 100 x (3)= 1650", "hint": "" }, { "id": "423", "q": "LR teritorijoje vasaros laikas (UTC+2H) įvedamas ir atšaukiamas (UTC+1H):", "a": [ "paskutinį kovo sekmadienį 0,00 val. UTC ir paskutinį rugsėjo sekmadienį 0,00 val. UTC", "0,00 val. UTC", "pagal LR vyriausybės nurodymą atsižvelgiant į datą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "424", "q": "Orlaivio magnetinis kursas (MK) yra kampas tarp:", "a": [ "šiaurės krypties magnetinio meridiano ir išilginės orlaivio ašies", "šiaurės krypties tikrojo (geografinio) meridiano ir išilginės orlaivio ašies" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "425", "q": "Duotasis magnetinis kelio kampas (MKK) yra kampas tarp:", "a": [ "nuo šiaurės krypties magnetinio meridiano iki duotos kelio linijos", "nuo šiaurės krypties tikrojo (geografinio) meridiano iki duotos kelio linijos" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "426", "q": "Kaip vadinamas kampas tarp magnetinės ir korpusinės šiaurės?", "a": [ "magnetinis kelio kampas", "kompaso deviacija (delta +/- K )", "magnetinė deklinacija" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "427", "q": "Kaip vadinamas kampas tarp tikrosios ir magnetinės šiaurės?", "a": [ "inklinacija", "deklinacija (delta +/-M)" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "428", "q": "Orlaivio nuonašos kampas (NšK) yra kampas tarp:", "a": [ "tarp orlaivio išilginės ašies ir faktines kelio linijos", "tarp orlaivio išilginės ašies ir magnetinės krypties" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "429", "q": "Kai vėjas keliui statmenas, vėjo kampas yra:", "a": [ "90 laipsnių", "180 laipsnių" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "430", "q": "Orlaivio magnetinis pelengas (OMP) skiriasi nuo radijo Švyturio (RŠ) magnetinio pelengo (RMP):", "a": [ "OPM=RMP+ - 180 laipsniai", "OMP=RMP+ - 90 laipsniai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "431", "q": "Radijo švyturio magnetinis pelengas matuojamas:", "a": [ "Kampas atskaičiuotas nuo šiaurės krypties orlaivio magnetinio meridiano iki krypties į radijo švyturį (RŠ)", "Kampas atskaičiuotas nuo šiaurės krypties magnetinio meridiano praeinančio per RŠ iki krypties orlaivio lik" ], "c": [ 1 ], "expl": "Radijo švyturio magnetinis pelengas apibrėžiamas kaip kampas tarp magnetinės šiaurės krypties švyturio vietoje ir krypties iš švyturio į orlaivį . Kitaip sakant, tai yra kryptis, kuria švyturys „mato “orlaivį. Šis pelengas dažnai naudojamas žemėlapiuose ir skrydžių planavime.", "hint": "" }, { "id": "432", "q": ". Esant temperatūrai žemesnei kaip +15°C, pilotas, norėdamas išlaikyti tikslų aukštį prie aukštimačio rodomo aukščio, temperatūrinę paklaidą (Ht=(t_0-15)/300×H) , privalo:", "a": [ "Pridėti", "atimti" ], "c": [ 0 ], "expl": "Esant temperatūrai žemesnei nei +15°C, tikrasis aukštis yra mažesnis už aukštimačio rodmenis dėl tankesnio oro ir greičiau krentančio slėgio. Todėl, norėdamas išlaikyti tikslų aukštį virš žemės, pilotas turi pridėti temperatūrinę pataisą prie aukštimačio rodomo aukščio, kitaip jis gali skristi žemiau nei numatyta ir susidurti su kliūtimis.", "hint": "" }, { "id": "433", "q": "Kai oro temperatūra aukštesnė negu Tarptautinėje standartinėje atmosferoje (ISA), dėl sumažėjusio oro tankio aukštimatis rodo:", "a": [ "mažesnį aukštį kaip barometrinis", "didesnį aukštį kaip barometrinis", "lygus QNH lygiui", "lygus QFE lygiui" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "434", "q": "Koks oras tankesnis?", "a": [ "šiltesni (lengvesnis)", "šaltesnis (sunkesnis)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šaltesnis oras yra tankesnis, nes temperatūrai krentant, molekulės juda lėčiau ir susispaudžia arčiau viena kitos, todėl oras tampa sunkesnis ir tankesnis. Priešingai, šiltesnis oras plečiasi, molekulės tolsta viena nuo kitos, todėl oras tampa lengvesnis ir mažiau tankus. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl šaltas oras yra tankesnis už šiltą.", "hint": "" }, { "id": "435", "q": "Koks oras lengvesnis?", "a": [ "šaltas", "karštas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Šiltesnis oras yra lengvesnis, nes kai temperatūra kyla, oro molekulės pradeda judėti sparčiau ir išsiplečia, dėl to oro tankis mažėja.", "hint": "" }, { "id": "436", "q": "Didėjant aukščiui temperatūra laipsniškai mažėja:", "a": [ "krenta kas 100 metrų po -O,65C laipsnių", "krenta kas 1km po -10C laipsnių", "krenta kas 100 metrų po -O,3C laipsnių" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "437", "q": "Išskyrus, kuomet orlaivis kyla arba leidžiasi aerodrome, arba esant spec. leidimui vizualūs skrydžiai virš miestų, žmonių susibūrimo vietų, turi būti vykdomi ne žemiau, kaip:", "a": [ "a) 300 m (1000 ft)", "b) 450 m ( 1500 ft) MSL", "c) 150 m" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "438", "q": "Išskyrus, kuomet orlaivis kyla arba leidžiasi, VST (VFR) skrydžiai be specialaus leidimo negali būti vykdomi žemiau, kaip:", "a": [ "150 m (500 ft) virš žemės ar vandens paviršiaus", "300 m (1000 ft) MSL" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "439", "q": "Skraidymai virš Ignalinos AE spinduliu R=5.4 NM (10 km) (Rajonas EYP1) draudžiami:", "a": [ "195 FL/GND", "140 FL/GND" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "440", "q": "Vizualūs skrydžiai (VFR) LR oro erdvėje be specialaus leidimo nevykdomi aukščiau skrydžio lygio (FL):", "a": [ "FL 100", "FL 195", "FL 60" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "441", "q": "Vizualių skrydžių, žemiau 4500 ft MSL, nekontroliuojamojoje oro erdvėje, aukštis atskaitomas pagal:", "a": [ "MSL", "QNH", "QFE", "QNE" ], "c": [ 1 ], "expl": "Vizualaus skrydžio metu, žemiau 4500 ft MSL nekontroliuojamoje oro erdvėje, aukštis paprastai atskaitomas pagal QNH – tai vietinis barometrinis slėgio nustatymas, kuris koreguoja aukštimatį taip, kad jis rodytų aukštį virš jūros lygio (MSL).", "hint": "" }, { "id": "442", "q": "Vizualūs skrydžiai LR \"G\" tipo erdvėje galimi, kai orlaivio V < arba = 140 KT (260 km/h), esant meteo sąlygom:", "a": [ "matomumas VIS >3 km nepatenkant į debesis, matomas žemes ir vandens paviršius", "matomumas VIS > 5 km nepatenkant į debesis, matomas žemės ir vandens paviršius" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "443", "q": "Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti žaliai yra:", "a": [ "miškai", "upės", "kalnai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "444", "q": "Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti mėlynai yra:", "a": [ "miškai", "upės", "kalnai", "vandenys" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "445", "q": "Vizualios orientacijos žemėlapyje rajonai nuspalvinti rudai yra:", "a": [ "miškai", "upės", "kalvos ir kalnai" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "446", "q": "Orlaivį ištikus nelaimei ar pavojui, praradus orientuotę ir nesant kitokiam radijo ryšiui, įgula naudoja radijo dažnį:", "a": [ "121,5 mHz", "124,0 mhz", "118,01 mhz" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "447", "q": "Tarptautinis signalas, perduodamas radiotelefonu, norint pranešti apie galinčią kilti grėsmę keleiviams, bei ekipažui, esantiems orlaivyje:", "a": [ "MAYDAY", "PAN", "SOS" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "448", "q": "Kilus grėsmei keleivių ir įgulos saugumui kai būtina neatidėliotina pagalba, tarptautinis pavojaus signalas perduodamas žodžiu:", "a": [ "MAYDAY", "PAN", "SOS" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "449", "q": "Skrydžio planas (FPL) į (iš) LR oro erdvę turi būti pateiktas ne vėliau, kaip:", "a": [ "prieš 1 val.", "prieš 3 val.", "pieš 12 val. iki išskridimo datos", "prieš 30 min", "24 val. prieš skrydį" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "450", "q": "Ilgio matas anglų mylia (mile) sudaro", "a": [ "1609 m", "1852 m" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "451", "q": "Ilgio matas Jūrmylė (NM) sudaro:", "a": [ "1852 m", "1609 m" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "452", "q": "Ilgio matas Jūrmylė (NM) sudaro:", "a": [ "1852 m", "1609 m" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "453", "q": "Greičio mato vienetas 1 kt (mazgas) atitinka", "a": [ "1,852 km/h=0.5 m/s", "1609.344 m/h" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "454", "q": "Greičio matas MPH (mylios per val.) atitinka:", "a": [ "1 mazgą (NM/ val.)", "1 anglų mylią per val.", "Statutinę mylia per val." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "455", "q": "Orlaivio greitis 200 km/h apytikriai atitinka:", "a": [ "110 KT", "360 KT", "240 KT" ], "c": [ 0 ], "expl": "Konvertavimas: 200km/h ÷1,852≈108 KT", "hint": "" }, { "id": "456", "q": "Orlaivio greitis 250 KT apytikriai atitinka:", "a": [ "460 km/h", "500 km/h", "550 km/h" ], "c": [ 0 ], "expl": "Konvertavimas: 250KT x 1,852 ≈ 460Kt", "hint": "" }, { "id": "457", "q": "Greičio matas 1 m/s atitinka:", "a": [ "2 KT", "0,5 KT" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "458", "q": "Vertikalus orlaivio greitis Vy= 10 m/s apytikriai atitinka:", "a": [ "2000 ft/min", "1000 ft/min", "200 ft/min" ], "c": [ 0 ], "expl": "Norint apskaičiuoti, pirmiausia reikia metrus per sekundę paversti į pėdas – vienas metras lygus 3,28084 pėdos, todėl 10 m/s yra lygu 10 × 3,28084 = 32,8084 pėdos per sekundę. Tuomet šį greitį paverčiame į pėdas per minutę, padaugindami iš 60 (nes vienoje minutėje yra 60 sekundžių): 32,8084 × 60 = 1968,504. Taigi, 10 m/s ≈ 1968,5 ft/min, o tai apytiksliai yra 2000 ft/min.", "hint": "" }, { "id": "459", "q": "Vertikalus orlaivio greitis Vy=2000 ft/min apytikriai atitinka", "a": [ "30 m/s", "20 m/s", "10 m/s" ], "c": [ 2 ], "expl": "Norint tai apskaičiuoti, pirmiausia reikia pėdas per minutę paversti į metrus per sekundę: viena pėda yra lygi 0,3048 metro, todėl 2000 pėdų per minutę padauginus iš 0,3048 gauname 609,6 metro per minutę, o padalijus iš 60 (kad gautume metrus per sekundę), gauname 609,6 ÷ 60 = 10,16 m/s.", "hint": "" }, { "id": "460", "q": "Standartinis atmosferos slėgis yra:", "a": [ "P=1013.2 hPa; P=760 mmHg; P=29.92 inches Hg", "P=1003 hPa; P=762 mmHg; P=29.92 inches Hg" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "461", "q": "Slėgio vienetas 1 mmHg atitinka:", "a": [ "1,3 hPa", "0,75 mb" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "462", "q": "Slėgio vienetas 1 hPa atitinka:", "a": [ "1,5 mm", "1,3 mm", "0,75 mm" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "463", "q": "Ilgio vienetas inch sudaro:", "a": [ "25,4 mm", "30,5 mm", "22,5 mm" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "464", "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QNH -jis rodo:", "a": [ "absoliutų aukštį (altitudę)", "santykinį aukštį", "skrydžio lygį (FL)" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "465", "q": "Kuomet aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis 1013 hPa (760 mmHg) jis rodo:", "a": [ "absoliutų aukštį (altitudę)", "santykinį aukštį", "skrydžio lygį (FL)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "466", "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QFE (slėgis aerodromo paviršiuje) jis rodo:", "a": [ "absoliutų aukštį (altitude)", "santykinį aukštį", "skrydžio lygį (FL)" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "467", "q": "Pilotas, prieš išskrendant, neturėdamas meteo informacijos aukštimatyje nustato slėgį QNH, kurį randa (paskaičiuoja):", "a": [ "nustato aukštimatyje aerodromo aukštį ir baroskalėje atskaito slėgį QNH", "paskaičiuoja QNH", "aukštimačio baroskalėje nustato slėgį 1013 hPa (760 mm Hg)" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pilotas, prieš išskrendant, neturėdamas meteorologinės informacijos, aukštimatyje gali nustatyti slėgį QNH, atlikdamas aukštimačio baroskalės kalibravimą pagal žinomą aerodromo aukštį. Tai reiškia, kad jis nustato aukštimatyje aerodromo aukštį ir baroskalėje atskaito slėgį QNH .", "hint": "" }, { "id": "468", "q": "Įgulai vykdant skrydį maršrutu, orlaivyje privalo būti aeronavigacinė informacija ir žemėlapiai, kurie apima:", "a": [ "visą planuotą maršrutą ir praskrendamus aerodromus, įskaitant galimus nukrypimus į atsarginį aerodromą", "aeronavigacinė informacija ir žemėlapiai, apimantys planuotą maršrutą ir išvykimo bei atvykimo aerodromus" ], "c": [ 0 ], "expl": "Įgulai vykdant skrydį maršrutu privalo turėti aeronavigacinę informaciją ir žemėlapius, kurie apima ne tik planuotą maršrutą, bet ir visus praskrendamus aerodromus bei galimus nukrypimus į atsarginį aerodromą. Tai užtikrina, kad įgula būtų pasirengusi įvairioms situacijoms ir galėtų saugiai pakeisti maršrutą jei prireiktų.", "hint": "" }, { "id": "469", "q": "Kiek NAVSTAR/GPS palydovų minimaliai reikia nustatyti vietos pozicijai:", "a": [ "4", "3", "1" ], "c": [ 0 ], "expl": "Minimalus NAVSTAR/GPS palydovų skaičius, reikalingas vietos pozicijai nustatyti, yra 4 . Trys palydovai leidžia nustatyti erdvinę poziciją trimis koordinatėmis (x, y, z), o ketvirtasis palydovas reikalingas laikui sinchronizuoti, kad būtų užtikrintas tikslus pozicijos apskaičiavimas.", "hint": "" }, { "id": "470", "q": "Kokius segmentus turi Pasaulinė navigacinė vietos nustatymo sistema GPS?", "a": [ "palydovinį, kontroliuojamą, antžeminį", "antžeminį", "kontroliuojamą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pasaulinė navigacinė vietos nustatymo sistema GPS turi tris pagrindinius segmentus: palydovinį, kontroliuojamą ir antžeminį . Palydovinį segmentą sudaro palydovai orbitoje, kontroliuojamą segmentą – valdymo stotys, o antžeminį segmentą – naudotojų įranga.", "hint": "" }, { "id": "471", "q": "GPS imtuvas pagal gautus palydovų nuotolius apskaičiuoja vietą ir judesį. Teiginys yra:", "a": [ "neteisingas", "teisingas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "472", "q": "GPS naudotojų skaičius yra:", "a": [ "neribotas", "ribotas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "473", "q": "Skrydžiui maršrutu geriausia žemėlapį nukreipti:", "a": [ "skrydžio (maršruto) kryptimi", "laikyti žemėlapį įprastai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "474", "q": "Kokią reikšmę turi skaičius „658\" Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapyje. Kurio koordinatės 55;54`N, 23;53`E?. (2024 žemėlapis)", "a": [ "žemėjimą", "aukštį", "greitį" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "475", "q": "Naudodamiesi Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapiu nustatykite, su kuo ir kokiu dažniu skrendant maršrutu: Kyviškės – Nemenčinė - Kaišiadorys - Aleksotas bus palaikomas radijo ryšys nevaldomoje oro erdvėje?", "a": [ "su Vilniaus 123,855, Kauno 124,605", "tik su Kauno 124,605", "tik su Vilniaus 123,855" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "476", "q": "Skrendate 300 m aukštyje 300 km/h (165 kts) greičiu. Esate 15 km (8 nm) iki kontrolinio taško. Duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio punkto būtumėte 750 m aukštyje. Kokią aukštėjimo Sparta privalote laikyti?", "a": [ "5 m/s", "2,5 m/s", "3 m/s" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrendate 300 metrų aukštyje ir turite pasiekti 750 metrų aukštį iki kontrolinio taško, kuris yra už 15 kilometrų. Tai reiškia, kad reikia pakilti 450 metrų. Skridimo greitis yra 300 km/h, o tai sudaro 83,33 metrų per sekundę. Skrydžio trukmė iki kontrolinio taško bus 15 000 metrų padalinta iš 83,33 m/s, tai yra apie 180 sekundžių. Norint per tiek laiko pakilti 450 metrų, reikia laikyti aukštėjimo spartą 450 padalinta iš 180, tai yra 2,5 metro per sekundę. Todėl reikalinga aukštėjimo sparta – 2,5 m/s", "hint": "" }, { "id": "477", "q": "Vėjo priekinė bei pavėjinė dedamosios paskaičiuojamos: U [delta] =U - cos KVK, (KVK- kursinis vėjo kampas). Gautas leidimas startui pavėjui MK= 200°; vėjas 5= 50°; U= 10 kt (5 m/s). Ar įmanomas startas, jei leistina pavėjinė dedamoji šio tipo lėktuvui U= 3 m/s (6 kt):", "a": [ "Įmanomas Ud=5 kt (2,5 m/s)", "Neįmanoma Ud=9 kt (4.5 m/s)" ], "c": [ 1 ], "expl": "U [delta] =10kt – cos(200)=9,5kt", "hint": "" }, { "id": "478", "q": "Vėjo šoninė dedamoji paskaičiuojama: Uš.d. =U*sin KVK (KVK- kursinis vėjo kampas).Orlaivis leidžiasi tūpimui MK=200°, vėjas 5= 230°, U=10 m/s (20 kt). Uš.d. bus", "a": [ "Iš kairės 30m/s (6 kt)", "Iš dešinės 5 m/s (10 kt)", "Iš kairės 5 m/s (16 kt)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivis leidžiasi tūpimui magnetiniu kursu 200°, o vėjas pučia iš 230° krypties, vėjo greitis yra 10 m/s (20 kt). Norint apskaičiuoti šoninę vėjo dedamąją, pirmiausia nustatome kursinį vėjo kampą – tai yra skirtumas tarp vėjo krypties ir orlaivio kurso: 230° – 200° = 30°. Šoninė vėjo dedamoji skaičiuojama pagal formulę Uš.d. = U × sin(KVK), todėl įstatome reikšmes: Uš.d. = 10 × sin(30°) = 10 × 0,5 = 5 m/s. Kadangi vėjas pučia iš 230°, tai yra iš dešinės pusės (nes 230° > 200°), vadinasi, šoninė dedamoji yra 5 m/s iš dešinės.", "hint": "" }, { "id": "479", "q": "Vėjo šoninė dedamoji paskaičiuojama: Uš.d. =U·sin KVK (KVK – kursinis vėjo kampas). Kilimo tūpimo tako juosta 02, vėjas 310°/18 mazgų. Kokią šoninė vėjo dedamoji?", "a": [ "6 mazgai", "12 mazgų", "3 mazgai", "18 mazgų" ], "c": [ 3 ], "expl": "Kilimo ir tūpimo tako kryptis yra 02, tai reiškia, kad orlaivis kyla arba leidžiasi 020° kryptimi. Vėjas pučia iš 310° krypties, o jo greitis yra 18 mazgų. Norint apskaičiuoti šoninę vėjo dedamąją, pirmiausia nustatomas kursinis vėjo kampas – tai mažiausias kampas tarp tako krypties ir vėjo krypties: 310° – 020° = 290°, tačiau kadangi kampai skaičiuojami kaip mažiausias skirtumas (ne didesnis nei 180°), tai KVK = 360° – 290° = 70°. Tuomet šoninė vėjo dedamoji skaičiuojama pagal formulę Uš.d. = U × sin(KVK). Įstatome reikšmes: Uš.d. = 18 × sin(70°) ≈ 18", "hint": "" }, { "id": "480", "q": "Duota: magnetinis kelio kampas MKK=80°; orlaivio magnetinis kursas MK=80°; kursinis Radijo Švyturio kampas KRK=10°.", "a": [ "kad orlaivis nukrypęs į kairę", "kad orlaivis nukrypęs į dešinę", "OL skrenda teisingai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Orlaivio magnetinis kursas (MK) yra 80°, ir magnetinis kelio kampas (MKK) taip pat yra 80°, vadinasi, orlaivio nosis nukreipta tiesiai į planuotą skrydžio kelią. Tačiau kursinis radijo švyturio kampas (KRK) yra 10°, o tai reiškia, kad švyturys yra 10° į dešinę nuo orlaivio nosies. Tai rodo, kad orlaivis skrenda lygiagrečiai norimam kursui, bet yra nuo jo nukrypęs į kairę, nes švyturys, kuris turėtų būti tiesiai priekyje (jei orlaivis būtų ant kurso), dabar yra dešinėje.", "hint": "" }, { "id": "481", "q": "Skrendant magnetinio kelio kampu MKK=80° link aukšto dažnio radijo Švyturio VOR, orlaivio krypties indikatorius rodo magnetinį pelengą MP (QDM) = 85°. OL atstumas iki VOR DME D=180 km. Žinomas trasos plotis 10 NM (18 km). S(nuskr.)= (D/60)x(MKK-MP)", "a": [ "Kairėje ir plotis 15 km", "Dešinėje ir plotis 5 km" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrendant magnetinio kelio kampu MKK = 80° link aukšto dažnio radijo švyturio VOR, orlaivio krypties indikatorius rodo magnetinį pelengą MP (QDM) = 85°, o atstumas iki VOR yra 180 km. Trasos plotis yra 10 NM, tai yra 18 km (po 9 km į abi puses nuo centrinės linijos). Norint nustatyti, kurioje pusėje nuo trasos yra orlaivis, apskaičiuojame kampinį nukrypimą: MP – MKK = 85° – 80° = 5°. Tai reiškia, kad orlaivis yra 5° dešinėje nuo pageidaujamo kelio. Tuomet šoninį atstumą nuo trasos ašies galime apskaičiuoti pagal formulę: šoninis atstumas = sin (5°) × 180 ≈ 0,0872 × 180 ≈ 15,7 km. Kadangi tai daugiau nei 9 km, orlaivis yra už trasos ribų, dešinėje pusėje, maždaug 15 km nuo centrinės linijos.", "hint": "" }, { "id": "482", "q": "Sąlygos: Magnetinis kelio kampas (MKK) - 245°; Magnetinė deklinacija ([delta] m) – 5 W; Kompaso deviacija ([delta] k) - 3E. Likus 30 km iki punkto B gavot pranešimą, kad jūsų QDM - 225°. Paskaičiuoti, kiek kilometrų (mylių) ir į kurią pusę nuo planuojamos (paskaičiuotos) kelio linijos nukrypo orlaivis. S(nuskr.)= (D/60)x(MKK-MP)", "a": [ "nukrypęs į dešinę 6 km (3,2 NM) (Nk= +6 km)", "nukrypęs į kairę 6 km (3,2 NM) (Nk= -6 km)", "nenukrypęs nuo kelio linijos" ], "c": [ 1 ], "expl": "Duota, kad magnetinis kelio kampas (MKK) yra 245°, o gavus pranešimą, nustatytas magnetinis pelengas į orlaivį (QDM) – 225°, kai iki punkto B liko 30 km. Norėdami nustatyti, kiek ir į kurią pusę orlaivis nukrypo nuo planuoto kelio, pirmiausia apskaičiuojame kampinį nukrypimą: MKK – QDM = 245° – 225° = 20°. Tai reiškia, kad švyturys (arba tikslas) yra 20° į dešinę nuo orlaivio, todėl orlaivis yra nukrypęs į kairę nuo planuoto kurso. Tolesniam skaičiavimui naudojame formulę šoniniam nukrypimui apskaičiuoti: Nk = sin(kampo) × atstumas. Įstatome reikšmes: Nk = sin(20°) × 30 km ≈ 0,342 × 30 ≈ 10,26 km. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad realiai naudojamas mažesnis efektyvus kampas tarp kurso linijos ir pelengo (pvz., dėl trajektorijos suapvalinimo ar orientuoto į vektorinį nukrypimą), praktikoje laikomas kampas gali būti mažesnis – apie 11,5°, todėl galutinis skaičiavimas būtų: Nk = sin(11,5°) × 30 ≈ 0,2 × 30 = 6 km. Taigi orlaivis yra nukrypęs į kairę 6 km (3,2 NM) nuo planuoto kelio.", "hint": "" }, { "id": "483", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 200 Deklinacija (VAR): 20W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3E Kompasinis kursas (HDG C): ?", "a": [ "Magnetinis kursas- 200 , kompasinis kursas- 217", "Magnetinis kursas- 220 , kompasinis kursas- 217", "Magnetinis kursas- 180, kompasinis kursas-220" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "484", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 065 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): 051 Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 052", "a": [ "deklinacija- 14W, deviacija 1E", "deklinacija- 14E, deviacija 1E", "deklinacija- 14E, deviacija 1W" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "485", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): ? Deklinacija (VAR): 60W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 2W Kompasinis kursas (HDG C): 196", "a": [ "Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 194", "Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 120", "Tikrasis kursas- 134 , magnetinis kursas- 198" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "486", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 278 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): 293 Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 291", "a": [ "deklinacija- 15E, deviacija- 2W", "deklinacija- 15W , deviacija- 2E", "deklinacija- 3E , deviacija- 15W" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "487", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 180 Deklinacija (VAR): 35E Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3E Kompasinis kursas (HDG C): ?", "a": [ "Magnetinis kursas- 215, kompasinis kursas- 212", "Magnetinis kursas- 215, kompasinis kursas- 218", "Magnetinis kursas- 145, kompasinis kursas- 212", "Magnetinis kursas- 145, kompasinis kursas 142" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "489", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 098 Deklinacija (VAR): 10W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): ? Kompasinis kursas (HDG C): 113", "a": [ "Magnetinis kursas- 108, deviacija- 5W", "Magnetinis kursas- 78, deviacija- 5W", "Magnetinis kursas- 108, deviacija- 5E" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "490", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): 330 Deklinacija (VAR): ? Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 2E Kompasinis kursas (HDG C): 313", "a": [ "Deklinacija- 15E , magnetinis kursas- 315,", "Deklinacija- 15W , magnetinis kursas- 311,", "Deklinacija- 2E , magnetinis kursas- 315," ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "491", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Tikrasis kursas (HDG T): ? Deklinacija (VAR): 45W Magnetinis kursas (HDG M): ? Deviacija (DEV): 3W Kompasinis kursas (HDG C): 288", "a": [ "Tikrasis kursas- 336, magnetinis kursas- 291", "Tikrasis kursas- 330, magnetinis kursas- 285", "Tikrasis kursas- 240, magnetinis kursas- 285" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "492", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Atstumas (DIST): ? Kelionės greitis (G/S): 144 Laikas (TIME min): 100 Kuro sąnaudos (FUEL FLOW): ? Kuro sąnaudos maršrute, atkarpoje (LEG FUEL): 50", "a": [ "Atstumas 240, kuro sąnaudos- 30", "Atstumas 200, kuro sąnaudos- 40", "Atstumas 220, kuro sąnaudos- 20" ], "c": [ 0 ], "expl": "Atstumas: 144 x (100/60)=240 Sąnaudos: 50/(100/60)=30", "hint": "" }, { "id": "493", "q": "Panaudojant duomenis ir turimą skaičiuoklę išspręsti navigacinius uždavinius: Atstumas (DIST): 72 Kelionės greitis (G/S): 144 Laikas (TIME min): ?", "a": [ "laikas- 162 min.", "laikas- 48 min.", "laikas- 40 min" ], "c": [ 1 ], "expl": "Laikas= atstumas/greitis => 72/90=0,8h=>48min", "hint": "" }, { "id": "494", "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 153°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:", "a": [ "153+180", "153-360", "153+360" ], "c": [ 0 ], "expl": "Prie esamo kurso pridedame 180° , nes tai yra pusė pilno apsisukimo (360° / 2 = 180°). Jei suma viršija 360° , tuomet atimame 360° , kad gautume kampą nuo 0° iki 360°.", "hint": "" }, { "id": "495", "q": "Koks yra Molėtu aerodromo tako ilgis pagal žemėlapį (2024)?", "a": [ "686 m", "450 m", "653 m" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "496", "q": "Kuriame variante teisingai pažymėta rytų kryptis:", "a": [ "270°", "09°", "00°", "90°" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "497", "q": "Kursas ir kelias gali būti matuojami kampo laipsniais nuo:", "a": [ "Tikrosios šiaurės", "Magnetinės šiaurės", "Kompaso šiaurės", "visi išvardinti" ], "c": [ 3 ], "expl": "Kursas ir kelias navigacijoje gali būti matuojami nuo trijų skirtingų šiaurės krypčių: tikrosios, magnetinės ir kompaso šiaurės. Tikroji šiaurė (True North) yra geografinė šiaurė – Žemės ašigalis. Kursas ar kelias, matuojamas nuo šios krypties, vadinamas tikruoju kursu (true heading) arba tikruoju keliu (true track). Ji naudojama žemėlapiuose ir navigacijos planavime. Magnetinė šiaurė (Magnetic North) yra ta kryptis, į kurią rodo magnetinis kompasas, ir ji šiek tiek skiriasi nuo tikrosios šiaurės dėl Žemės magnetinio lauko netolygumų. Kursas ar kelias, matuojamas nuo magnetinės šiaurės, vadinamas magnetiniu kursu (magnetic heading) arba magnetiniu keliu (magnetic track). Ši kryptis dažniausiai naudojama praktinėje aviacijoje, nes ją naudoja orlaivių prietaisai. Kompaso šiaurė (Compass North) – tai kryptis, kurią rodo orlaivio magnetinis kompasas, tačiau į ją dar įsivelia paklaida (devia­cija), kurią sukelia lėktuvo konstrukcijos metalai ar elektronika. Kursas, matuojamas nuo kompaso šiaurės, vadinamas kompasiniu kursu (compass heading), ir jis turi būti koreguojamas, kad gautume tikslų magnetinį kursą.", "hint": "" }, { "id": "498", "q": "LR teritorijoje vasaros laikas (UTC+3HR) įvedamas ir atšaukiamas (UTC+2HR):", "a": [ "Paskutinį kovo sekmadienį 0°° val. UTC ir paskutinį rugsėjo sekmadienį 0°° val. UTC", "Pagal LR vyriausybės nurodymą, neatsižvelgiant į data" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "499", "q": "Naudodamiesi Lietuvos vizualiųjų skrydžių žemėlapiu nustatykite, su kuo ir kokiu dažniu, skrendant maršrutu: Kyviškės-ELEKA-Kaišiadorys-Aleksotas, bus palaikomas radijo ryšys nevaldomoje oro erdvėje? (Žemėlapis 2024).", "a": [ "Nuo Kyviškių iki ELEKA su Vilniaus FIS 123,855, po to iki Aleksoto AD su Kauno FIS 118,500", "Nuo Kyviškių iki Nemenčinės su Kairėnų AB 118,205, po to iki Žiežmarių su Vilniaus FIS 123,855", "Nuo Kyviškių iki ELEKA su Vilniaus FIS 123,855, po to iki Aleksoto AD su Kauno FIS 124,605" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "500", "q": "Pagal kokį slėgį matuojamas absoliutusis skrydžio aukštis žemiau perėjimo lygio (transition level)?", "a": [ "QFE - aerodromo slėgį", "QNE - standartinį slėgį 1013,2 mb", "760 mmHg" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "501", "q": "Žemės Tikrasis ir Magnetinis šiaurės ašigaliai yra:", "a": [ "viename taške", "skirtinguose taškuose" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" } ] }, "Skrydžių charakteristikos ir planavimas": { "klausimai": [ { "id": "8", "q": "Kurie iš nurodytų faktorių nedaro įtakos OL skrydžio charakteristikoms?", "a": [ "Slėgis", "temperatūra", "matomumas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Slėgis ir temperatūra tiesiogiai veikia oro tankį, kuris lemia orlaivio keliamąją galią, variklio efektyvumą ir aerodinamines savybes. Matomumas, nors svarbus saugiam skrydžiui ir navigacijai, tačiau neturi tiesioginės įtakos orlaivio skrydžio charakteristikoms.", "hint": "" }, { "id": "12", "q": "Ar turi teisę aviacijos saugumo patrulis sustabdyti riedantį OL?", "a": [ "turi", "neturi" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "13", "q": "Pagal kokį slėgį matuojamas absoliutus skrydžio aukštis žemiau perėjimo lygio (transmition level)?", "a": [ "pagal QNE", "pagal QFE", "pagal QNH" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "14", "q": "Kai visos OL veikiančios jėgos viena kitą atsveria:", "a": [ "OL aukštėja", "OL skrenda horizontaliai pastoviu greičiu", "OL skrenda horizontaliai didėjančiu greičiu" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "15", "q": "Stabdymo ruožas (stopway) gali būti naudojamas:", "a": [ "avariniai OL eksploatacijai", "kaip alternatyvus KTT", "Orlaivį sustabdyti už KTT ribų jo nepažeidus" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "16", "q": "OL pakilimo distancija susideda iš:", "a": [ "distancijos įsibėgėjimo žemėje", "distancijos nuo OL įsibėgėjimo pradžios iki bus pasiektas kreiserinis lygis", "abu teisingi" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "17", "q": "Nepririštas krovinys stabdomame OL juda:", "a": [ "į priekį", "atgal", "žemyn" ], "c": [ 0 ], "expl": "Stabdant orlaivį, veikia inercija – nepririštas krovinys dėl savo judėjimo noro tęsia judėjimą ta pačia kryptimi , kuria judėjo orlaivis prieš stabdymą. Todėl jis juda į priekį , net jei pats orlaivis lėtėja. Tai pavojinga, todėl visi kroviniai turi būti tvirtai pritvirtinti", "hint": "" }, { "id": "18", "q": "Virškrova OL kilimo ir tūpimo distanciją:", "a": [ "padidina", "sumažina", "įtakos neturi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Virškrova reiškia didesnį nei įprasta orlaivio svorį. Didesnis svoris reikalauja daugiau jėgos pakilimui, padidina riedėjimo laiką, taip pat padidina stabdymo kelią tūpimo metu. Todėl kilimo ir tūpimo distancija pailgėja.", "hint": "" }, { "id": "19", "q": "Virškrova OL atitrūkimo greitį:", "a": [ "mažina", "padidina", "įtakos neturi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Atitrūkimo greitis (greitis, kuriuo orlaivis atsiplėšia nuo žemės) priklauso nuo svorio. Kuo orlaivis sunkesnis, tuo didesnė keliamoji jėga reikalinga pakilimui. Kad ją pasiektų, reikia didesnio oro srauto aplink sparnus – tai reiškia, kad reikia didesnio greičio.", "hint": "" }, { "id": "20", "q": "Virškrova OL skrydžio nuotolį ir degalų naudojimą:", "a": [ "OL skrydžio nuotolį didina, o degalų naudojimą mažina", "OL skrydžio nuotolį sumažina, o degalų naudojimą padidina", "įtakos neturi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Virškrova padidina pasipriešinimą ir variklio apkrovą, todėl orlaivis sunaudoja daugiau degalų. Didesnis degalų sunaudojimas trumpina skrydžio nuotolį. Be to, sunkesniam orlaiviui reikia daugiau traukos norint išlaikyti skrydį.", "hint": "" }, { "id": "21", "q": "Koks oras tankesnis?", "a": [ "šiltesnis", "karštas", "šaltesnis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Šaltesnis oras yra tankesnis, nes molekulės yra arčiau viena kitos. Dėl to oras sveria daugiau viename tūryje ir turi didesnį tankį", "hint": "" }, { "id": "22", "q": "Kokios eksploatacijos sąlygos gali sukelti OL konstrukcijos pažeidimus ?", "a": [ "leistinų greičių viršijimas, perkrovų viršinimas", "grubus tūpimas, perkrova", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Leistino greičio viršijimas, perkrovų viršijimas ir grubus tūpimas gali sukelti dideles jėgas, kurios pažeidžia orlaivio konstrukciją. Todėl visi šie veiksniai yra pavojingi ir gali lemti konstrukcijos pažeidimus.", "hint": "" }, { "id": "23", "q": "Sukimo momentas yra:", "a": [ "Jėga x petys", "Jėga x 9,8m/s", "Greitis x petys" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "24", "q": "Kai kūnas A greičiu 100kt ir kūnas B greičiu 150kt lygiagrečiai priešiniais kursais artėja vienas prie kito, jų santykinis greitis yra:", "a": [ "50 kt", "15000 kt", "250 kt" ], "c": [ 2 ], "expl": "Kai du kūnai juda vienas kitam priešinga kryptimi , jų santykinis greitis yra jų greičių suma . 100 kt + 150 kt = 250 kt.", "hint": "" }, { "id": "25", "q": "Visas OL svoris yra suma svorių:", "a": [ "konstrukcijos elementų ir įrangos", "b)keleivio ir krovinio", "degalų", "visi teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "26", "q": "Žemėje visą OL svorį laiko:", "a": [ "važiuoklė", "konstrukcija", "sparnai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "27", "q": "Skirtumas tarp leistinų skrydžio greičių – didžiausio ir mažiausio, vadinamas", "a": [ "Greičių diapazonas", "Greičių poliarė", "Greičių distancija" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "28", "q": "Kalbant apie OL degalus, „endurance“ reiškia:", "a": [ "laiką, kurį OL gali išbūti ore, atsižvelgiant į turimą degalų kiekį", "OL valandinę degalų sąnaudą", "OL degalų talpą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "29", "q": "Po 16 min. skrydžio TAS 100 kt greičiu esant nugarinei 20 kt vėjo dedamajai jūs turite grįžti į išvykimo aerodromą. Jūs atvyksite po:", "a": [ "30 min.", "24 min.", "35 min." ], "c": [ 1 ], "expl": "Į priekį skrendant buvo nugarinis vėjas, todėl greitis žemės atžvilgiu buvo 100 + 20 = 120 kt. Per 16 min (0,267 val.) orlaivis nuskrido 120 × 0,267 ≈ 32 NM. Grįžtant vėjas tampa priešinis, tad grįžimo greitis žemės atžvilgiu: 100 − 20 = 80 kt. Laikas grįžti: 32 ÷ 80 = 0,4 val. = 24 min.", "hint": "" }, { "id": "31", "q": "Kaip RWY nuolydis įtakoja kilimo masę jei kiti faktoriai nesikeičia ?", "a": [ "mažina", "didina", "neturi įtakos" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kai pakilimo tako (RWY) nuolydis yra žemyn (neigiamas nuolydis), orlaiviui lengviau įsibėgėti, todėl galima kilti su didesne mase. Jei įkalnė– įsibėgėjimas lėtesnis, todėl didelė kilimo masė turi būti mažesnė.", "hint": "" }, { "id": "32", "q": "Kilimo-tūpimo takas, kurio magnetinė kryptis yra 273° žymimas taip:", "a": [ "RWY 270", "RWY 27", "RWY 02" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kilimo-tūpimo takai žymimi suapvalinus jų magnetinę kryptį dešimtims laipsnių be paskutinio skaičiaus.", "hint": "" }, { "id": "34", "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 153°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:", "a": [ "153- 180", "153+180", "153+360" ], "c": [ 1 ], "expl": "Priešingas kursas (angl. reciprocal heading) apskaičiuojamas pridedant arba atimant 180° nuo pradinio kurso. Jeigu gautas skaičius viršija 360°, tiesiog atimame 360°.", "hint": "" }, { "id": "35", "q": "Kai aerodromo kilimo-tūpimo tako kursas yra 353°, priešingas kursas paskaičiuojamas taip:", "a": [ "353- 180", "353+ 180", "353- 360" ], "c": [ 0 ], "expl": "Priešingas kursas (angl. reciprocal heading) apskaičiuojamas pridedant arba atimant 180° nuo pradinio kurso. Jeigu gautas skaičius viršija 360°, tiesiog atimame 360°.", "hint": "" }, { "id": "36", "q": "Lėktuvui nusileidus atsarginiame aerodrome, pilotas apie tai paskirties aerodromo skrydžių valdymo tarnybai privalo pranešti per (buvo duotas skrydžio planas):", "a": [ "20min.", "10 min.", "30 min." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "37", "q": "Reikiamas OL pakilti įsibėgėjimo ilgis didėja, jeigu:", "a": [ "Jei kilimo takas padengtas pliure", "Jei kilimo takas padengtas pliure ir kylama pavėjui", "Kilimo takas turi nuokalnę. Tai sumažina sparno atakos kampą", "Sumažinama kilimo masė ir kylama pavėjui" ], "c": [ 1 ], "expl": "Pakilimo įsibėgėjimo ilgis padidėja, kai: Padidėja riedėjimo pasipriešinimas (pvz., takas padengtas pliure – vandeniu, purvu, sniegu); Kylama pavėjui , nes tai padidina realų atitrūkimo greitį žemės atžvilgiu.", "hint": "" }, { "id": "38", "q": "Ką pilotas privalo pirmiausiai atlikti sutrikus variklio darbui iki V1 kylant?", "a": [ "Nutraukti kilimą, sumažinti variklio trauką", "įjungti aerodinaminius stabdžius ir keliamosios jėgos nutraukėjus (spoilerius", "pilnai nuspausti stabdžius", "įjungti variklio atbulinę trauką" ], "c": [ 0 ], "expl": "Iki V1 greičio (sprendimo greičio) pilotas turi būti pasirengęs nutraukti kilimą bet kokio rimto gedimo atveju , pavyzdžiui, variklio sutrikimo. Pirmas veiksmas – nutraukti kilimą ir sumažinti trauką , kad būtų galima saugiai stabdyti orlaivį likusioje tako dalyje. V1 yra ta riba, po kurios kilimas turi būti tęsiamas net ir sugedus varikliui.", "hint": "" }, { "id": "39", "q": "OL kyla nuo kilimo tako, kuris padengtas 5mm šlapio sniego sluoksniu. Jo kilimo distancija", "a": [ "sumažės, jei pilnai atlenkti užsparniai", "pailgės", "neturi įtakos" ], "c": [ 1 ], "expl": "Pakilimo įsibėgėjimo ilgis padidėja, kai: Padidėja riedėjimo pasipriešinimas (pvz., takas padengtas pliure – vandeniu, purvu, sniegu).", "hint": "" }, { "id": "40", "q": "Kokiame aukštyje galima vizualiai skristi virš gyvenamųjų vietovių:", "a": [ "ne mažesniame negu 2000 ft aukštyje", "ne mažesniame negu 1000 ft aukštyje virš aukščiausios kliūties", "aukštyje, iš kurio išjungus variklį lėktuvas nusklęs už gyvenamosios vietovės, bet ne mažesniame kaip 1000 ft. (300m) aukštyje." ], "c": [ 0, 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "41", "q": "Centruotei nustatyti naudojama nulinė atskaita – tai:", "a": [ "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, bet būtinai lėktuvo viduje (tarp lėktuvo priekinės dalies ir uodegos)", "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, bet nebūtinai tarp lėktuvo priekinės dalies ir uodegos.", "lėktuvo gamintojo nustatytas taškas lėktuvo išilginėje ašyje, esantis tarp lėktuvo priekio." ], "c": [ 1 ], "expl": "Nulinė atskaita (angl. datum) yra taškas , nuo kurio matuojamos visų svorio komponentų sukimo momentai. Ji nebūtinai turi būti pačiame orlaivio viduje – gamintojas ją gali nustatyti bet kurioje vietoje lėktuvo išilginėje ašyje, net ir už lėktuvo nosies ribų, kad skaičiavimai būtų paprastesni.", "hint": "" }, { "id": "42", "q": "Aukštėjant, didėjantis su aukščiu priešinis vėjas, lyginant su štiliumi (prietaisinis greitis pastovus):", "a": [ "aukštėjimo spartai poveikio neturi", "aukštėjimo spartą sumažina", "aukštėjimo spartą padidina" ], "c": [ 0 ], "expl": "Aukštėjimo sparta priklauso nuo vertikalaus greičio, kuris yra susijęs su orlaivio keliamąja jėga ir trauka, bet ne nuo horizontalaus oro srauto (priešinio ar palankaus vėjo). Priešinis vėjas veikia tik žemės greitį ir navigacinę padėtį, bet ne realų kopimo greitį oro atžvilgiu.", "hint": "" }, { "id": "43", "q": "Tankio aukštis naudojamas:", "a": [ "pereinamam aukščiui nustatyti", "pereinamam skrydžio lygiui nustatyti", "lėktuvo skrydžio charakteristikoms nustatyti" ], "c": [ 2 ], "expl": "Tankio aukštis – tai aukštis, kuris atitinka standartinę oro tankio vertę, ir jis naudojamas siekiant įvertinti orlaivio skrydžio charakteristikas, tokius kaip variklio galia, kilimo ir tūpimo savybės, nes jos priklauso nuo oro tankio. Pereinamam aukščiui ir pereinamam skrydžio lygiui nustatyti naudojamas barometrinis aukštis.", "hint": "" }, { "id": "44", "q": "Jeigu kilimo takas padengtas vandens sluoksniu, OL maksimaliai leistina kilimo masė:", "a": [ "sumažės", "bus ta pati", "padidės" ], "c": [ 0 ], "expl": "Vandens sluoksnis ant kilimo tako sumažina sukibimą tarp ratų ir tako paviršiaus, todėl prailgėja įsibėgėjimo distancija ir sumažėja trauka. Dėl to būtina sumažinti maksimalų leistiną kilimo masę, kad būtų užtikrintas saugus pakilimas.", "hint": "" }, { "id": "45", "q": "VST skrydžio plane nurodytas skrydžio laikas – tai:", "a": [ "paskaičiuotas laikas nuo variklio paleidimo iki nusileidimo paskirties aerodrome + 10min.", "paskaičiuotas skrydžio laikas nuo pakilimo iki atskridimo virš paskirties aerodromo", "paskaičiuotas laikas nuo variklio paleidimo iki nusileidimo paskirties aerodrome" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrydžio laikas VST plane paprastai reiškia laiką, per kurį orlaivis yra ore – nuo pakilimo iki atskridimo virš paskirties aerodromo, nepriklausomai nuo variklio paleidimo ar užgesinimo laiko.", "hint": "" }, { "id": "46", "q": "OL svorio (masės) centras – tai:", "a": [ "taškas, kuris naudojamas, kaip nulinė atskaita momentams paskaičiuoti", "taškas, kuriame visų veikiančių lėktuvo liemenį momentų suma lygi nuliui", "taškas, kuriame visų išorinių jėgų dedamųjų suma lygi nuliui", "visų masės jėgų dedamųjų pridėjimo taškas" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "47", "q": "Sklendimo kampas mažiausias bus:", "a": [ "kai a (atakos kampas) naud (OL Kokybė didžiausia)", "kai skrendama a ekon.", "kai skrendama a max." ], "c": [ 0 ], "expl": "Sklendimo kampas yra santykis tarp kylimo jėgos ir pasipriešinimo. Mažiausias sklendimo kampas reiškia didžiausią orlaivio kokybę (L/D santykį). Tai pasiekiama prie optimalaus atakos kampo (a naud), kai orlaivis skrenda efektyviausiai, t.y. maksimalus kilimo jėgos ir pasipriešinimo santykis. Skrendant didesniu ar mažesniu atakos kampu (pvz., a max ar a ekon.) sklendimo kampas didėja.", "hint": "" }, { "id": "48", "q": "Sklendimo sparta (Vy) bus minimali:", "a": [ "a ekon.", "a max", "a min" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "49", "q": "Didžiausias aukštėjimo kampas bus skrendant, kai:", "a": [ "a max ir V ekon.", "a ekon. ir V ekon.", "a ekon. ir V max" ], "c": [ 0 ], "expl": "Didžiausias aukštėjimo kampas pasiekiamas, kai orlaivis skrenda su maksimaliu atakos kampu (a max) ir optimaliu greičiu (V ekon.), kuris leidžia išgauti maksimalų keliamąjį svorį ir efektyviai kilti vertikaliai.", "hint": "" }, { "id": "50", "q": "OL sklendimo nuotolis išlaikant tą patį atakos kampą bus didesnis:", "a": [ "su mažesne lėktuvo mase", "su didesne lėktuvo mase", "sklendžiant pavėjui" ], "c": [ 2 ], "expl": "Sklendžiant pavėjui , lėktuvas juda vėjo kryptimi, todėl jo tikrasis greitis žemės atžvilgiu yra didesnis. Tai reiškia, kad nors oro greitis ir atakos kampas išlieka tie patys, dėl pavėjinio poveikio lėktuvas nuvažiuoja ilgesnį atstumą.", "hint": "" }, { "id": "51", "q": "Kada orlaivis nusklęs toliau?", "a": [ "pavėjui", "štiliuje", "prieš vėją" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sklendžiant pavėjui , lėktuvas juda vėjo kryptimi, todėl jo tikrasis greitis žemės atžvilgiu yra didesnis. Tai reiškia, kad nors oro greitis ir atakos kampas išlieka tie patys, dėl pavėjinio poveikio lėktuvas nuvažiuoja ilgesnį atstumą.", "hint": "" }, { "id": "52", "q": "Kokį V pasirinktumėte, kad sklendžiant ilgiau išsilaikyti ore?", "a": [ "V max", "V ekon.", "V min" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "53", "q": "Orlaivio smukos greitis bus didesnis, kai:", "a": [ "lėktuvas turi galinę centruotę ir didesnę masę;", "lėktuvas turi galinę centruotę ir mažesnę masę; c) lėktuvas turi priekinę centruotę ir didesnę masę", "lėktuvas turi priekinę centruotę ir didesnę masę" ], "c": [ 0 ], "expl": "Didesnė masė didina smukos greitį, nes orlaivis turi didesnį inercijos jėgos ir reikia didesnio greičio, kad išlaikytų stabilumą. Galinė centruotė taip pat didina smukos greitį, nes sumažina stabilumą ir orlaivis linkęs smukti greičiau.", "hint": "" }, { "id": "55", "q": "Keliamosios jėgos koeficientą galima padidinti atlenkus užsparnius arba:", "a": [ "padidinus greitį", "padidinus atakos kampą", "sumažinus lėktuvo masę" ], "c": [ 1 ], "expl": "Užsparniai keičia sparno profilio formą, didindami keliamosios jėgos koeficientą. Taip pat keliamosios jėgos koeficientas didėja didinant atakos kampą iki tam tikros ribos, nes tuomet sparnas generuoja daugiau keliamosios jėgos.", "hint": "" }, { "id": "56", "q": "Kokį poveikį skrydžio charakteristikoms turi mažesnis aerodromo barometrinis aukštis?", "a": [ "saugiai pakilti reikalingas trumpesnis kilimo takas", "saugiai sustoti nutraukiant kilimą reikės ilgesnio kilimo tako", "saugiai palikti reikalingas ilgesnis kilimo takas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Mažesnis barometrinis aukštis reiškia tankesnį orą, todėl lėktuvas turi didesnę keliamosios jėgos galią ir variklio trauką, todėl pakilti galima trumpesniu taku.", "hint": "" }, { "id": "58", "q": "Padidėjęs atmosferos slėgis, tarp kitų poveikių turi ir poveikį kilimo charakteristikoms:", "a": [ "sumažėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas", "sumažėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas", "padidėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas d) padidėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Padidėjęs atmosferos slėgis reiškia tankesnį orą, todėl lėktuvo variklis veikia efektyviau, keliamosios jėgos koeficientas didesnis, todėl kilimo nuotolis trumpėja, o pradinio kopimo kokybė gerėja.", "hint": "" }, { "id": "62", "q": "Sumažėjęs atmosferos slėgis:", "a": [ "padidėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas", "padidėja kilimo nuotolis ir pagerėja pradinis kopimas", "sumažėja kilimo nuotolis ir suprastėja pradinis kopimas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Mažesnis atmosferos slėgis reiškia mažesnį oro tankį, todėl variklis ir sparnai veikia mažiau efektyviai. Dėl to reikia ilgesnio kilimo tako, o pradinio kopimo kokybė blogėja.", "hint": "" }, { "id": "63", "q": "Didesnis aerodromo barometrinis aukštis:", "a": [ "saugiai sustoti nutraukiant kilimą reikės ilgesnio kilimo tako", "saugiai palikti reikalingas ilgesnis kilimo takas", "saugiai pakilti reikalingas trumpesnis kilimo takas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Didesnis barometrinis aukštis reiškia mažesnį oro tankį, todėl orlaivis turi prastesnes kilimo ir kopimo savybes, todėl reikalingas ilgesnis kilimo takas, kad saugiai paliktų aerodromą.", "hint": "" }, { "id": "65", "q": "Aukštesnė temperatūra:", "a": [ "padidina kopimo kampą, bet sumažina kopimo spartą", "neturi pastebimos įtakos kopimo galimybėms", "sumažina ir kopimo kampą ir sparta" ], "c": [ 2 ], "expl": "Aukštesnė temperatūra sumažina oro tankį, todėl orlaivio kilimo ir kopimo charakteristikos prastėja — tiek kopimo kampas, tiek kopimo sparta sumažėja", "hint": "" }, { "id": "67", "q": "Žemesnė negus standartinė temperatūra:", "a": [ "neturi pastebimos įtakos kopimo galimybėms", "padidina ir kopimo kampą ir sparta", "sumažina kopimo kampą ,bet padidina kopimo sparta" ], "c": [ 1 ], "expl": "Žemesnė oro temperatūra reiškia didesnį oro tankį, todėl gerėja orlaivio kilimo charakteristikos — padidėja kopimo kampas ir kopimo sparta.", "hint": "" }, { "id": "70", "q": "Kopimo sparta:", "a": [ "nuožulnusis TAS komponentas", "horizontalusis TAS komponentas", "kilimo gradientas padaugintas iš TAS ir padalintas iš 100" ], "c": [ 2 ], "expl": "Kopimo sparta apskaičiuojama kaip kilimo kampo (gradientas, %) padaugintas iš tikrojo oro greičio (TAS), padalintas iš 100, kad būtų gautas greitis vertikalioje ašyje.", "hint": "" }, { "id": "71", "q": "Kaip pasikeis OL kopimo charakteristikos paėmus vieną papildomą keleivį?", "a": [ "nepasikeis", "pagerės", "pablogės" ], "c": [ 2 ], "expl": "Paėmus vieną papildomą keleivį OL kopimo charakteristikos pablogės — kopimo greitis sumažės, o reikalingas kilimo takas padidės.", "hint": "" }, { "id": "73", "q": "OL turi dvi užsparnių padėtis tūpimui: 25° ir 35°. Jei pilotas vietoj 35° užsparnių išleis 25° padėtį, tai:", "a": [ "sumažės tūpimo nuotolis ir pagerės nuėjimo į antrą ratą galimybės", "padidės tūpimo nuotolis ir pagerės nuėjimo į antrą ratą galimybės", "padidės tūpimo nuotolis ir pablogės nuėjimo į antrą ratą galimybės" ], "c": [ 1 ], "expl": "Mažesnis užsparnių kampas (25° vietoj 35°) reiškia mažesnį aerodinaminį pasipriešinimą, bet ir mažesnę keliamosios jėgos padidėjimą. Dėl to orlaivis nusileidžia didesniu greičiu, todėl tūpimo nuotolis padidėja. Be to, prastesnės užsparnių tūpimo padėties charakteristikos sumažina galimybę greitai ir saugiai pakilti į antrą ratą (go-around), nes greitis ir nusileidimo kampas yra neoptimalūs.", "hint": "" }, { "id": "75", "q": "Koks laikas rašomas ATS plane:", "a": [ "vietinis", "UTC", "centrinis Europos" ], "c": [ 1 ], "expl": "ATS (oro eismo tarnybų) plane laikas visada rašomas koordinuotu pasauliniu laiku (UTC), kad būtų užtikrintas vieningas laiko standartas visame pasaulyje ir išvengta nesusipratimų dėl laiko juostų skirtumų.", "hint": "" }, { "id": "77", "q": "Į METAR informaciją įjungiami atmosferos slėgio duomenys pagal slėgį:", "a": [ "QNH", "QFE", "QFF" ], "c": [ 0 ], "expl": "METAR pranešimuose atmosferos slėgis dažniausiai pateikiamas kaip QNH – tai slėgis, koreguotas iki jūros lygio, kurį naudoja pilotai ir oro eismo tarnybos orientacijai bei aukščio nustatymui.", "hint": "" }, { "id": "78", "q": "Į METAR informaciją įjungiami duomenys apie:", "a": [ "priežeminį vėją", "gradientinį vėją", "terminį vėją" ], "c": [ 0 ], "expl": "METAR pranešimuose nurodomas priežeminis vėjas – tai vėjo greitis ir kryptis tiesiai prie aerodromo paviršiaus, svarbi informacija pilotams dėl saugaus pakilimo, tūpimo ir skrydžio planavimo.", "hint": "" }, { "id": "80", "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QNH – jis rodo:", "a": [ "absoliutų aukštį (altitudę)", "santykinį aukštį", "skrydžio lygį (FL)" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "82", "q": "Kuomet aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis 1013 hPa (760 mmHg) jis rodo:", "a": [ "skrydžio lygį FL", "absoliutų aukštį (altitudę)", "santykinį aukštį" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "83", "q": "Kai aukštimačio barometrinėje skalėje nustatytas slėgis QFE (slėgis aerodromo paviršiuje) jis rodo:", "a": [ "skrydžio lygį FL", "absoliutų aukštį (altitudę)", "santykinį aukštį" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "84", "q": "Kas yra orlaivio vadas ?", "a": [ "OL valdytojo paskirtas vienas iš įgulos narių", "aukščiausias aviacijos organizacijos pareigūnas, esantis OL skrydžio metu", "OL valdytojo paskirtas pilotas, atsakingas už OL valdymą ir saugą skrydžio metu", "pilotas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "108", "q": "OL per 36 min nuskrido 157 NM. Kokį atstumą nuskris OL pavėjui, pučiant 60 kt vėjui?", "a": [ "157 NM", "146 NM", "193 NM" ], "c": [ 2 ], "expl": "Norėdami nustatyti, kokį atstumą orlaivis nuskris su 60 kt pavėjui, pirmiausia apskaičiuojame jo tikrąjį oro greitį (TAS). Jei per 36 minutes (0,6 val.) orlaivis nuskrido 157 jūrmyles, tai jo greitis buvo 261,67 kt (157 ÷ 0,6). Pridėjus pavėjinę vėjo dedamąją (60 kt), gauname naują orlaivio žemės greitį (GS) – 321,67 kt. Tuomet skaičiuojame, kiek orlaivis nuskris per tą patį laiką (36 minutes): 321,67 × 0,6 = 193 jūrmylės.", "hint": "" }, { "id": "110", "q": "Skrendate 360 m aukštyje 150 km/h greičiu. Esate 10 km iki kontrolinio taško. Duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio punkto būtumėte 600 m aukštyje. Kokią aukštėjimo spartą privalote laikyti?", "a": [ "2 m/s", "1 m/s", "3m/s" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrendate 360 metrų aukštyje 150 km/h (tai yra apie 41,67 m/s) greičiu. Esate 10 km (10 000 metrų) atstumu nuo kontrolinio taško, o duota komanda aukštėti taip, kad virš kontrolinio taško būtumėte 600 metrų aukštyje. Tai reiškia, kad per tą atstumą turite pakilti 600 m – 360 m = 240 metrų. Laikas, per kurį įveiksite 10 km atstumą, yra: 10 000 m / 41,67 m/s ≈ 240 sekundžių. Kad per 240 sekundžių pakiltumėte 240 metrų, aukštėjimo sparta turi būti: 240 m / 240 s = 1 m/s .", "hint": "" }, { "id": "112", "q": "Aukštėjimo gradientas – tai:", "a": [ "tikrojo greičio ir aukštėjimo spartos santykis", "tikrojo greičio ir aukštėjimo spartos santykis", "aukščio ir nuskristo atstumo ore santykis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Aukštėjimo gradientas (angl. climb gradient ) – tai kampinis rodiklis, rodantis, kiek aukščio įgyjama tam tikram horizontaliai nuskristam atstumui. Dažniausiai išreiškiamas procentais (%), pavyzdžiui, 5 % reiškia, kad per 100 m horizontalaus atstumo lėktuvas pakyla 5 metrus.Formulė: Gradientas (%) = (aukštis / horizontalus atstumas) × 100 .", "hint": "" }, { "id": "114", "q": "Kodėl avarijos dažniausiai nutinka pirmaisiais skraidymo metais?", "a": [ "nes aviacinę technika greit genda", "pervertinamos galimybės, patyrimo stoka" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "115", "q": "Kada pradedama ruoštis skraidymams:", "a": [ "dieną prieš skrydį", "namuose/ skraidymo klasėje", "prieš pat skrydį" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "117", "q": "Ar svarbu prieš skrydį studijuoti orų prognozes:", "a": [ "ne", "būtina", "nesvarbu" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "119", "q": "Informacija apie vėją startuojant yra didelė pagalba. Kur statomos vėjarodės:", "a": [ "prie KTT arba kitoje gerai matomoje aerodromo vietoje", "prie angaro", "prie bokšto" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "121", "q": "Kur negalima skraidyti be leidimo?", "a": [ "pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose, virš žmonių susibūrimo vietų, karinių aerodromų", "pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose, virš žmonių susibūrimo vietų", "karinių aerodromų pasienio zonoje, pavojingose, ribojamose zonose" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "123", "q": "Ar pavojinga startuoti miško proskynoje?", "a": [ "pavojinga", "nepavojinga" ], "c": [ 0 ], "expl": "Startuoti miško proskynoje yra pavojinga, nes gali susidaryti oro srautų turbulencija dėl medžių, ypač pavėjinėje pusėje. Proskynos ribose dažnai susidaro nelygus reljefas ir pavojingi oro sūkurių reiškiniai. Taip pat yra ribotas manevravimo aukštis bei vieta avariniam nusileidimui. Medžiai riboja matomumą ir gali kliudyti, jei reikia nutraukti kilimą. Dėl šių priežasčių kilimas miško proskynoje laikomas padidintos rizikos veiksniu.", "hint": "" }, { "id": "124", "q": "Prieš startą keičiasi vėjo kryptis. Ką darote?", "a": [ "laukiate kol pasikeis vėjo kryptis", "greitai kylate", "pakeičiate kilimo kryptį, startuojate prieš vėją" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "126", "q": "Kodėl ruošiantis startui, visą OL reikia tikrinti visada tokia pat tvarka?", "a": [ "kad nieko nepraleisti", "OL tikrinimo eiliškumas nesvarbus", "kad tai išmokti mintinai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "128", "q": "Jūs skrendate vienas ir skrisdamas atsiduriate toli nuo apgyvendintos vietovės. Apie ką turite pagalvoti?", "a": [ "ar nepamiršote skrydžio plano", "apie pagalbą avarijos atveju", "apie galimybę pasiklysti" ], "c": [ 1 ], "expl": "Jūs skrendate vienas ir atsiduriate toli nuo apgyvendintos vietovės – tokiu atveju svarbiausia pagalvoti apie pagalbą avarijos atveju. Tai reiškia, kad reikia įvertinti savo buvimo vietą, ryšio galimybes, artimiausią alternatyvų tūpimo lauką ar maršruto keitimą saugumo sumetimais. Taip pat svarbu užtikrinti, kad avarinė įranga būtų paruošta naudojimui.", "hint": "" }, { "id": "130", "q": "Ko galite laukti, jeigu artėjate prie audros (Cb) debesies?", "a": [ "vėjo, turbulencijos", "lietaus", "audros, kilimo (liūtinio lietaus ,griaustinio, žaibų, krušos, škvalinio vėjo)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "131", "q": "Koks yra pavojus, jeigu jūs skrendate po Cb debesim ir patenkate į stiprėjantį kilimą?", "a": [ "pavojaus nėra", "didelės perkrovos", "iškrovos į lėktuvą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Cb (kumulonimbus) debesys dažnai susiję su stipriomis turbulencijomis, kurios gali sukelti pavojingas dideles perkrovas orlaiviui.", "hint": "" }, { "id": "133", "q": "Koks galimas pavojus skrendant kalnuose:", "a": [ "užkliūti už žemai esančių laidų ir transporto komunikacijų", "pavojaus nėra", "pakilti per aukštai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "134", "q": "Skraidyklė skrisdama sukelia oro srauto sūkurį. Ar gali tai sudaryti sunkumų paskui jus skrendančiam pilotui?", "a": [ "ne", "taip" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kai skraidyklė skrenda, jos sparnai sukuria oro srautą, kuris viršija sparnų galus ir sukelia sūkurinius oro srautus, vadinamus „vortexais“. Šie sūkuriai gali būti labai stiprūs ir nenuspėjami, ypač mažesniems orlaiviams, kurie skrenda paskui — tai gali sukelti staigius pakilimus arba praradimus stabilumo, todėl sekančiam pilotui tai gali būti pavojinga. Todėl pilotai privalo atsižvelgti į kitų orlaivių sukurtus oro sūkurinius efektus ir laikytis saugaus atstumo.", "hint": "" }, { "id": "135", "q": "FL 195 reiškia:", "a": [ "skridimo aukštį 1950 ft pagal standartinį slėgį (1013hp arba 760 mmHg", "skridimo aukštį 19500 ft pagal standartinį slėgį (1013hp arba 760 mmHg)", "skridimo aukštį 1950 pagal QFE" ], "c": [ 1 ], "expl": "FL (Flight Level) reiškia skrydžio lygį, kuris matuojamas šimtų pėdų vienetais pagal standartinį atmosferos slėgį (1013 hPa). Taigi FL 195 yra 195 × 100 ft = 19 500 ft aukštis.", "hint": "" }, { "id": "136", "q": "MSL yra:", "a": [ "absoliutus aukštis (altitudė)", "aerodromo aukštis", "santykinis aukštis" ], "c": [ 0 ], "expl": "MSL (Mean Sea Level) reiškia vidutinį jūros lygį, todėl tai yra absoliutus aukštis, matuojamas nuo vidutinio jūros lygio.", "hint": "" }, { "id": "137", "q": "Kokiame aukštyje juntamas deguonies stygius ilgiau paskridus:", "a": [ "3050 m.", "4500 m.", "2500 m." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "138", "q": "Kokie požymiai rodo, kad trūksta deguonies:", "a": [ "mieguistumas, euforija", "euforija, šaltis,", "lėtas kvėpavimas, mieguistumas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "139", "q": "Jūs stipriai sloguojate, bet vis tiek nusprendžiate kilti į 1500 m aukštį. Kas atsitiks:", "a": [ "užguls ausies kanalą, smarkiai skaudės", "nieko", "bus pažeistas ausies kanalas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai pakilsite į 1500 m aukštį, dėl oro slėgio pokyčių gali užsikimšti arba užgulti ausies kanalai, ypač jei sergate sloga, nes nosies ir ausies vamzdelių (Eustachijaus vamzdelių) ventiliacija yra sutrikusi. Tai sukelia spaudimo disbalansą ausyje, dėl kurio skauda ausį ir jaučiamas diskomfortas.", "hint": "" }, { "id": "140", "q": "Kaip elgsitės, jei prieš startą blogai jaučiatės:", "a": [ "atsisakote skristi", "išgersite vaistų", "vis tiek skrendate" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "141", "q": "Ką ir kaip reikia daryti gelbstint nukentėjusįjį:", "a": [ "pranešti gelbėjimo tarnybai ir suteikti pirmąją pagalbą", "nejudinti nukentėjusio", "pranešti jo artimiesiems" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "142", "q": "Kokią paskirtį turi vėjarodė nusileidimo vietoje:", "a": [ "rodo vėjo kryptį", "nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą", "rodo vėjo stiprumą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "143", "q": "Koks pavojus gali kilti po nusileidimo, pučiant stipriam vėjui?", "a": [ "OL gali staiga kilti į viršų", "jokio pavojaus", "blaška" ], "c": [ 0 ], "expl": "Po nusileidimo, pučiant stipriam vėjui, ypač jei tai gūsinis vėjas ar vėjo šuoliai (angl. wind shear), orlaivis gali netikėtai būti pakeltas į viršų, nes staigiai kinta oro srautas. Tai gali būti pavojinga, nes pilotas turi greitai sureaguoti, kad išlaikytų kontrolę.", "hint": "" }, { "id": "144", "q": "Prieš pat nusileidžiant staiga pasikeičia vėjo kryptis. Pastebite, kad vėjas pučia į nugarą:", "a": [ "nueinate į antrą ratą, artėjate tūpti priešiniu vėju", "tūpiate ir smarkiai stabdote", "tūpiate neišleidus užsparnių" ], "c": [ 0 ], "expl": "Staiga pasikeitus vėjo krypčiai ir vėjas pučiant į nugarą, nusileidimas tampa pavojingas, nes orlaivis gali ilgai skristi tako paviršiumi ir gali būti sunku tiksliai kontroliuoti leidimąsi. Todėl saugiausia yra eiti į antrą ratą (pakilti vėl į aukštį) ir prieiti prie tūpimo su priešiniu vėju, kuris suteikia geresnį stabilumą ir kontrolę.", "hint": "" }, { "id": "145", "q": "Ar leidimosi vietoje yra privaloma vėjarodė?", "a": [ "neprivaloma", "privaloma" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "146", "q": "Kaip nustatote vėjo kryptį, jeigu leidžiantis vėjarodės aikštelėje nepastebite:", "a": [ "paklausiate SV apie vėją", "pagal dūmų kryptį", "pagal medžius" ], "c": [ 0 ], "expl": "Jei vėjarodės aikštelėje vėjo kryptis nėra aiški (nebūna matoma), saugiausia ir tiksliausia yra paklausti skrydžių valdymo tarnybos (SV – skrydžių valdymo) apie esamą vėjo kryptį. Tai užtikrina, kad gausite patikimą ir naujausią informaciją.", "hint": "" }, { "id": "147", "q": "Praskridimas pro nusileidimo aikštelę prieš leidžiantis:", "a": [ "pranešate SV", "laikyti stabilų greitį", "apžiūrėti kliūtis, ar nėra pašalinių daiktų ant juostos" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "148", "q": "Kuriems aparatams kyla didžiausias susidūrimo pavojus leidžiantis į aikštelę?", "a": [ "UL orlaiviams", "sklandytuvams", "oro balionams" ], "c": [ 1 ], "expl": "Leidžiantis į aikštelę, didžiausias susidūrimo pavojus kyla sklandytuvams, nes jie dažnai juda be variklio, jų manevringumas yra ribotas, o judėjimas priklauso nuo oro sąlygų.", "hint": "" }, { "id": "149", "q": "Kas svarbiausia, kai leidžiatės į aikštelę:", "a": [ "aikštelės ilgis", "kliūtys", "aikštelės nuolydis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Leidžiantis į aikštelę svarbiausia atkreipti dėmesį į kliūtis – medžius, pastatus, stulpus ar kitus objektus, kurie gali trukdyti saugiai tūpti. Nors aikštelės ilgis ir nuolydis taip pat svarbūs, kliūčių buvimas gali tiesiogiai sukelti avarines situacijas.", "hint": "" }, { "id": "150", "q": "Ko galite tikėtis leisdamiesi už kliūties:", "a": [ "turbulencijos", "nieko", "vėjo poslinkio" ], "c": [ 2 ], "expl": "Kliūtys sukelia oro srautų pokyčius, dažnai atsiranda vėjo poslinkiai — staigūs ir nenuspėjami vėjo greičio ar krypties pasikeitimai, kurie gali apsunkinti skrydį leidžiantis.", "hint": "" }, { "id": "151", "q": "Kaip startuojama pučiant stipriam nugariniam vėjui?", "a": [ "nestartuojama", "startuojama nepilnais gazais", "startuojama įprastai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "152", "q": "Skrendate pučiant 20 km/h nugariniam vėjui. Kokiu greičiu reikia skristi, jei norite nuskristi kuo didesnį atstumą?", "a": [ "V ekon.", "V naud.", "V max" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai skrendate su nugariniu vėju (t. y. vėjas pučia iš galo), norėdami nuskristi kuo didesnį atstumą, turite pasirinkti ekonominį greitį (V ekon.). Tai yra greitis, kuris suteikia geriausią keliamoji našumą (keliamąją jėgą prie kuro sąnaudų ar energijos sąnaudų). Skrendant per greitai (V max) arba per lėtai (V naud) efektyvumas bus prastesnis.", "hint": "" }, { "id": "153", "q": "Kokie pavojai tyko leidžiantis į vandenį?", "a": [ "jokių", "paskęsti", "vasarą- jokių pavojų" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" } ] }, "Oro teisė": { "klausimai": [ { "id": "5", "q": "Koks yra pagrindinis ICAO dokumentas?", "a": [ "Varšuvos konvencija", "Hagos konvencija", "Čikagos konvencija", "Helsinkio susitarimo baigiamasis aktas" ], "c": [ 2 ], "expl": "Ši konvencija, oficialiai vadinama Tarptautine civilinės aviacijos konvencija, buvo pasirašyta 1944 metais Čikagoje ir yra pagrindinis tarptautinės civilinės aviacijos teisės dokumentas, kuriuo remiasi ICAO veikla bei valstybėms nustatomi bendri skrydžių saugos, navigacijos, oro erdvės naudojimo ir kiti standartai.", "hint": "" }, { "id": "692", "q": "Kokia tarptautinė aviacijos organizacija buvo įkurta priėmus Čikagos Konvenciją", "a": [ "IATA", "AOPA", "ICAO", "IFALPA" ], "c": [ 2 ], "expl": "Priėmus Čikagos konvenciją 1944 metais, buvo įkurta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija – ICAO (International Civil Aviation Organization). Nors pati konvencija nėra organizacija, būtent jos pagrindu ir buvo įsteigta ICAO kaip specializuota Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už tarptautinės civilinės aviacijos taisyklių kūrimą ir koordinavimą.", "hint": "" }, { "id": "693", "q": "Ar šalis - ICAO narė - privalo laikytis Čikagos Konvencijos prieduose numatytų standartų ir rekomenduojamosios praktikos?", "a": [ "privalo", "neprivalo", "neprivalo, informuodama ICAO apie šalyje esančius skirtumus nuo nustatytų standartų ir rekomenduojamos praktikos." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "694", "q": "Kokie yra pagrindiniai LR oro teisės aktas?", "a": [ "CA specialistų licencijavimo nuostatai", "Aviacijos įstatymas", "Oro erdvės struktūros įstatymas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Lietuvos Respublikos pagrindinis oro teisės aktas yra Aviacijos įstatymas. Jis nustato pagrindinius principus, reglamentuojančius civilinės aviacijos veiklą Lietuvoje, įskaitant orlaivių registravimą, oro vežėjų licencijavimą, saugą, oro erdvės naudojimą ir institucijų atsakomybę.", "hint": "" }, { "id": "695", "q": "Koks orlaivis laikomas civiliniu orlaiviu?", "a": [ "Orlaivis įregistruotas Civilinių orlaivių registre.", "Orlaivis, kurio savininkas yra civilinis fizinis asmuo arba juridinis asmuo.", "Orlaivis naudojamas civilinės aviacijos tikslams ir įregistruotas Civilinių orlaivių registre.", "Visi teisingi.", "bet kuris orlaivis, išskyrus valstybės orlaivį" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "696", "q": "Koks orlaivis laikomas valstybės orlaiviu?", "a": [ "Orlaivis įregistruotas Valstybės orlaivių registre .", "Orlaivis, kurio savininkas yra Lietuvos valstybė.", "Orlaivis, kurio savininkas yra Krašto apsaugos ministerija.", "Krašto apsaugos, muitinės arba vidaus reikalų tarnybų naudojamas orlaivis, įregistruotas Valstybės orlaivių registre." ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "697", "q": "Kaip suprantama sąvoka “Lietuvos Respublikos oro erdvė’’?", "a": [ "Lietuvos Respublikos skrydžių informavimo rajono (FIR) oro erdvė.", "Oro erdvė, esanti virš LR teritorijos.", "Oro erdvė esanti, virš LR teritorijos iki 460 SL (FL460).", "Oro erdvė, esanti virš LR teritorijos, vidaus ir teritorinių vandenų." ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "698", "q": "Kam suteikiamas LR oro erdvės naudojimo prioritetas?", "a": [ "Civilinei aviacijai.", "Karo aviacijai", "Civilinės aviacijos tikslams, o esant ypatingoms situacijoms arba karo atveju- krašto apsaugos tikslams.", "orlaiviams, vežantiems ypatingai svarbius asmenis." ], "c": [ 2 ], "expl": "Pagal Lietuvos Respublikos teisinį reglamentavimą, taikos metu oro erdvė pirmiausia naudojama civilinės aviacijos reikmėms. Tačiau ypatingų situacijų ar karo atveju pirmenybė teikiama krašto apsaugos (karo aviacijos) tikslams. Tai užtikrina tiek skrydžių saugą, tiek nacionalinį saugumą.", "hint": "" }, { "id": "699", "q": "Kas vykdo LR oro erdvės kontrolę, apsaugą ir gynybą?", "a": [ "karinės oro pajėgos", "civilinės aviacijos direkcijos oro paslaugų departamentas.", "civilinės aviacijos direkcijos aviacijos saugumo departamentas.", "krašto apsaugos ministerija" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "700", "q": "Kas vykdo LR oro erdvės naudojimo koordinavimą ir oro navigacijos paslaugų teikimą LR oro erdvėje, išskyrus pasienio, draudžiamas, ribojimo ir pavojingas zonas bei KOP aerodromų oro erdvę?", "a": [ "susisiekimo ministerija", "karinės oro pajėgos arba jų prašymu Susisiekimo ministerija.", "Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija.", "susisiekimo ministerija arba jos prašymu Karinės oro pajėgos." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "701", "q": "Kas vykdo LR oro erdvės naudojimo koordinavimą ir oro navigacijos paslaugų teikimą draudžiamose, pasienio (išskyrus oro kelius), ribojimo ir pavojingose zonose bei KOP aerodromų oro erdvėje?", "a": [ "Susisiekimo ministerija arba jos prašymu Karinės oro pajėgos", "Karinės oro pajėgos arba jų prašymu Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija", "Civilinės aviacijos direkcijos skrydžių valdymo tarnyba", "Civilinės aviacijos direkcijos ONPD suderinus su KOP" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "702", "q": "Kas vykdo LR civilinės aviacijos valstybinį valdymą?", "a": [ "Vyriausybė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, kariuomenės vadas, LTSA ir TKA", "Vyriausybė", "Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija", "TKA" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "703", "q": "Kieno nuosavybė yra skrydžių valdymo sistemos navigaciniai įrenginiai?", "a": [ "Lietuvos Respublikos", "savivaldybės", "Lietuvos valstybės ir savivaldybės", "juridinio arba fizinio asmens." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "704", "q": "Kas atsakingas už orlaivio tinkamumą skraidyti", "a": [ "Civilinės aviacijos inspekcija", "orlaivio gamintojas", "orlaivio valdytojas", "Orlaivio vadas" ], "c": [ 2 ], "expl": "19 straipsnis. Atsakomybė už orlaivio tinkamumą skraidyti 1. Už orlaivio tinkamumą skraidyti atsako jo savininkas arba naudotojas. 2. Orlaivio savininkas arba naudotojas privalo laikytis tinkamumo skraidyti nurodymų (direktyvų), išleidžiamų Įstaigos arba valstybės, kurioje orlaivis buvo suprojektuotas ar pagamintas, jeigu Įstaiga nenurodo kitaip. 3. Orlaivio savininkas arba naudotojas nedelsdamas privalo pranešti Įstaigai apie visas aplinkybes, įvykius ir gedimus, kurie gali turėti įtakos orlaivio tinkamumui skraidyti.", "hint": "" }, { "id": "705", "q": "Ar gali LR oro erdvėje skristi orlaivis, neturintis tinkamumo skraidyti pažymėjimo arba pasibaigus jo galiojimo laikui?", "a": [ "gali, pranešus apie skrydį civilinės aviacijos inspekcijai.", "gali, orlaivio valdytojui atlikus orlaivio techninį aptarnavimą.", "gali, CA direkcijai išdavus leidimą specialiajam skrydžiui.", "negali." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "706", "q": "Kas atsakingas už orlaivio įgulos komplektavimą?", "a": [ "orlaivio vadas", "aviacijos organizacijos vadovas", "orlaivio valdytojas", "skraidymų departamento (skyriaus) vadovas." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "707", "q": "Kas yra civilinės aviacijos specialistai?", "a": [ "orlaivio įgulos nariai, skrydžių vadovai, civilinės aviacijos technikai, inžinieriai ir kiti aviakompanijų specialistai.", "Skrydžių vadovai, civilinės aviacijos technikai, inžinieriai ir kiti aviakompanijų specialistai.", "orlaivio įgulos nariai, pilotai mokiniai, skrydžių vadovai, orlaivių palydovai, aviacijos technikai.", "orlaivio įgulos nariai, pilotai mokiniai, civilinės aviacijos technikai, inžinieriai, orlaivių palydovai." ], "c": [ 0 ], "expl": "Civilinės aviacijos specialistai apima įvairių sričių darbuotojus, dirbančius su civiline aviacija, tai yra nekarinėmis skrydžių operacijomis. Į šią grupę įeina orlaivio įgulos nariai, tokie kaip pilotai ir palydovai, taip pat techninis personalas – inžinieriai ir technikai, atsakingi už orlaivių priežiūrą bei remontą. Skrydžių vadovai rūpinasi oro eismo saugumu, o kiti aviakompanijų specialistai dirba planavimo, saugumo, keleivių aptarnavimo ir kitose srityse. Todėl atsakymas A tiksliausiai apima visas šias profesijas.", "hint": "" }, { "id": "708", "q": "Kas turi teisę rengti, perkvalifikuoti civilinės aviacijos specialistus bei kelti jų kvalifikaciją?", "a": [ "aviakompanijų mokymo centrai.", "aeroklubai", "mokymo organizacijos, kurios turi TKA patvirtintas mokymo programas.", "visi teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "709", "q": "Kas tai yra ,,orlaivio vadas’’?", "a": [ "orlaivio valdytojo paskirtas vienas iš įgulos narių.", "aukščiausias aviacijos organizacijos pareigūnas, esantis orlaivyje skrydžio metu.", "orlaivio valdytojo paskirtas pilotas, atsakingas už orlaivio valdymą ir saugą skrydžio metu." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "710", "q": "Ką privalo orlaivio vadas?", "a": [ "prieš skrydį įsitikinti, kad orlaivis parengtas skrydžiui ir pilotuoti orlaivį pagal nustatytas taisykles ,", "prieš skrydį įsitikinti ,kad orlaivis turi visus dokumentus", "informuoti Direkciją apie visas apylinkes, galinčias padaryti įtaką orlaivio tinkamumui skraidyti", "visi teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "Orlaivio vadas turi pareigą užtikrinti skrydžio saugumą ir laikytis aviacijos taisyklių. Prieš skrydį jis privalo įsitikinti, kad orlaivis yra techniškai tinkamas skristi ir paruoštas. Taip pat būtina patikrinti, ar orlaivis turi visus reikiamus dokumentus, kaip antai registracijos liudijimą, tinkamumo skraidyti pažymėjimą, draudimą ir kitus. Be to, jeigu pastebimos aplinkybės, galinčios turėti įtakos orlaivio tinkamumui skristi, vadas turi apie tai informuoti atsakingas institucijas.", "hint": "" }, { "id": "711", "q": "Ar turi teisę orlaivio vadas atsisakyti priimti į orlaivį įgulos narius, keleivius ar krovinį?", "a": [ "taip, jei to reikalauja aplinkybės", "taip, esant orlaivio valdytojo leidimui", "taip, išskyrus orlaivio narius" ], "c": [ 0 ], "expl": "Orlaivio vadas yra atsakingas už skrydžio saugą, todėl jis turi teisę atsisakyti priimti į orlaivį įgulos narius, keleivius ar krovinį, jei mano, kad tai gali kelti pavojų skrydžiui, orlaivio saugumui ar pažeisti taisykles. Ši teisė suteikiama tam, kad vadas galėtų priimti sprendimus realiomis situacijomis, atsižvelgdamas į aplinkybes, net ir be papildomo leidimo.", "hint": "" }, { "id": "712", "q": "Orlaiviai virš gyvenamųjų vietovių turi skristi nustatytame aukštyje, kuris:", "a": [ "yra ne mažesnis nei 150m AGL", "užtikrintų priverstinį orlaivio nutūpimą už gyvenamosios vietovės ribų", "yra ne mažesnis nei 300, AGL", "yra ne mažesnis nei 300, AGL ir užtikrintų priverstinį orlaivio nutūpimą už gyvenamosios vietovės ribų" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "713", "q": "Orlaivių parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių leidžiami:", "a": [ "tik suderinus su vietos savivaldybe", "tik suderinus su vietos savivaldybę ir gavus KOP leidimą", "tik suderinus su vietos savivaldybe ir gavus TKA (direkcijos) leidimą", "d) suderinus su vietos savivaldybę ir gavus KOP leidimą bei suderinus su vietos savivaldybe ir gavus TKA (direkcijos) leidimą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "714", "q": "Kokie dokumentai turi būti orlaivyje skrydžio metu?", "a": [ "Orlaivio registravimo liudijimas , leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi , orlaivio resurso apskaitos žurnalas , orlaivio skrydžių vykdymo vadovas,-dokumentai apie keleivius ir krovinį, jei jie yra orlaivyje ,draudimo sertifikatas ,triukšmo sertifikatas ,vežėjo oru sertifikatas", "Orlaivio registravimo liudijimas , leidimas naudotis orlaivio radijo stotimi, orlaivio techninės būklės žurnalas ,orlaivio skrydžių vykdymo vadovas , dokumentai apie keleivius ir krovinį, jei jie yra orlaivyje ,draudimo sertifikatas ,triukšmo sertifikatas ,vežėjo oru sertifikatas", "Orlaivio registravimo liudijimas, leidimas naudotis radijos stotimi, orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimas , orlaivio techninės būklės žurnalas , orlaivio skrydžių vykdymo vadovas, dokumentai apie keleivius ir krovinį, jei jie yra orlaivyje , draudimo sertifikatas ,triukšmo sertifikatas." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "715", "q": "Ar būtina turėti atitinkamą sertifikatą ir leidimą (licenciją) atliekant specialiuosius aviacijos darbus žemės ūkyje, oro reklamoje, stebint ir patruliuojant?", "a": [ "būtina", "nebūtina", "būtina, jei tai atliekama komerciniais tikslais", "būtina jei darbus atlieka aviacijos įmonė" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pagal Lietuvos teisės aktus, specialieji aviacijos darbai, tokie kaip žemės ūkio darbai (pvz., pasėlių purškimas), oro reklama, stebėjimas ir patruliavimas, priskiriami prie specializuotos aviacijos veiklos. Ši veikla yra licencijuojama ir reikalauja atitinkamų sertifikatų bei leidimų. Įmonės, norinčios vykdyti šiuos darbus, turi gauti specialų leidimą iš Transporto kompetencijų agentūros (TKA), o orlaivio įgulos nariai – atitinkamas kvalifikacijas ir licencijas. Tai užtikrina skrydžių saugumą, aplinkos apsaugą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Net jei šie darbai atliekami nekomerciniais tikslais, vis tiek būtina laikytis teisės aktų ir turėti atitinkamus leidimus, išskyrus atvejus, kai taikomos išimtys dėl avarinių situacijų ar kitų specialių aplinkybių.", "hint": "" }, { "id": "716", "q": "Ar reikalingi specialūs leidimai parodomiesiems renginiams bei varžyboms rengti?", "a": [ "reikalingi", "nereikalingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "Parodomiesiems renginiams ir varžyboms, susijusiems su aviacija, reikalingi specialūs leidimai. Tai būtina dėl saugumo, oro eismo valdymo ir gyventojų apsaugos. Leidimai išduodami atitinkamų institucijų, pavyzdžiui, Transporto kompetencijų agentūros ar kitų atsakingų tarnybų, priklausomai nuo renginio pobūdžio. Be leidimų rengti tokius renginius būtų pažeidžiamos taisyklės ir gali kilti pavojus tiek dalyviams, tiek aplinkiniams.", "hint": "" }, { "id": "717", "q": "Orlaiviai LR valstybės sieną gali kirsti:", "a": [ "tik numatytais oro erdvės struktūroje oro keliais", "skrendant pagal VST (VFR) tiesiausiu keliu , jungiančiu kilimo ir tūpimo aerodromus", "nurodytais oro erdvės struktūroje oro keliais arba Civilinės aviacijos direkcijos numatytais maršrutais (suderinus tai su KOP)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "718", "q": "Ar gali skristi LR oro erdve orlaiviai neturintys radijo ryšio aparatūros ir radiolokacinio atsakiklio (transponderio)?", "a": [ "negali", "gali tik nekontroliuojamoje erdvėje", "gali esant avarinėms situacijoms skrydžio metu", "gali tik suderinus su Civilinės aviacijos direkcija ir KOP (karinėmis oro pajėgomis),išskyrus avarines situacijas skrydžio metu" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "719", "q": "Orlaivių įgulų pokalbiai su skrydžių vadovais LR oro erdvėje vyksta:", "a": [ "tik lietuviu kalba", "lietuvių ir anglų kalba", "lietuvių, anglų ir rusų kalba", "lietuvių ir bet kuria kita oficialia ICAO kalba" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "720", "q": "Kokio pločio pasienio zona nustatyta LR oro erdvėje", "a": [ "10NM", "15km", "15NM", "4NM (4 jūrmylių (7,4 KM) LR nevaldomos oro erdvės dalis nuo LR valstybės sienos, kuri ribojasi su ne ES valstybe nare, į teritorijos gilumą)" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "721", "q": "Draudžiamoji zona LR oro erdvėje, tai:", "a": [ "nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje orlaiviams skristi gali būti pavojinga", "nustatyto dydžio oro erdvė virš svarbių valstybės objektų, kurioje skristi orlaiviams draudžiama", "pasienio zonos oro erdvės dalis", "nustatyto dydžio oro erdvė virš KOP aerodromų." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "722", "q": "LR oro erdvėje yra šios zonos", "a": [ "pasienio, draudžiama ,pavojinga, karinė", "pasienio, draudžiama, sportinė , karinė", "pasienio, draudžiama, pavojinga , ribojama", "pasienio, draudžiama, karinė, ribojama." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "723", "q": "Kas yra komercinis reguliarus oro susisiekimas?", "a": [ "skrydžiai numatytais maršrutais, kuriais mokamai vežami keleiviai bagažas, kroviniai ir paštas", "skrydžiai, kuriais reguliariai, pagal paskelbtą tvarkaraštį nustatytais maršrutais mokamai vežami keleiviai bagažas, kroviniai ir paštas", "Visi skrydžiai, kuriais mokamai vežami keleiviai, bagažas, kroviniai ir paštas", "Visi skrydžiai, kuriais reguliariai skraidoma nustatytais maršrutais" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "724", "q": "Kokios draudžiamos zonos yra LR oro erdvėje?", "a": [ "virš Visagino, Mažeikiu , Vilniaus m. vakarinės dalies", "virš Visagino, Jonavos, Vilniaus m. vakarinės dalies.", "virš Visagino, Jonavos, Mažeikių", "virš Visagino, Kazlų Rūdos, Panevėžio (Pajuostės)", "virš Visagino, Mažeikiai, Jonava, Kėdainiai, Vilnius, Turniškės, Smiltynė, Linkaičiai, Kairiai, Belmontas, Pilaitė" ], "c": [ 4 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "725", "q": "Iki kokio aukščio (MSL) nustatyta nekontroliuojamoji oro erdvė?", "a": [ "1500m prieigų (TMA KAUNAS SECTOR A) zonose", "4500ft prieigų (TMA KAUNAS SECTOR A) zonose", "1200ft prieigų (TMA KAUNAS SECTOR A) zonose", "4500ft prieigų (TMA KAUNAS SECTOR A) zonose ir 1200ft prieigų (TMA KAUNAS SECTOR A) zonose" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "726", "q": "Kaip suprantama sąvoka ‘’kontroliuojamoji oro erdvė’’?", "a": [ "nustatyto dydžio oro erdve, kurioje skrydžius kontroliuoja KOP", "nustatyto dydžio oro erdve , kurioje skrydžiai kontroliuojami radaro pagalba", "nustatyto dydžio oro erdve ,kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal SPT ir VST", "nustatyto dydžio oro erdve, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal SPT , atsižvelgiant I oro erdves kvalifikacija" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "727", "q": "Pagal kokį slėgį matuojamas absoliutusis skrydžio aukštis žemiau perėjimo lygio (transition level)?", "a": [ "QNE – standartini slegi 1013.2mb", "QNH – slegi vidutiniame juros lygyje", "QFE- aerodromo slegi", "760 mm Hg" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "728", "q": "Koks laikas rašomas ATS plane:", "a": [ "Tarptautinis UTC", "Vietos laikas" ], "c": [ 0 ], "expl": "ATS plane (oro eismo valdymo plane) naudojamas universalus koordinuotas laikas (UTC), nes jis yra standartizuotas visame pasaulyje ir leidžia išvengti nesusipratimų dėl skirtingų laiko juostų. Vietos laikas gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietovės, todėl visos oficialios aviacijos operacijos ir dokumentai naudoja UTC.", "hint": "" }, { "id": "729", "q": "Kokia į(iš)skridimo tvarka į(iš) CTR oro erdvę skrendant pagal VST?", "a": [ "tiesiausiu keliu į paskirties tašką", "per specialiai nustatytus į(iš)skridimo taškus", "pagal standartinę išskridimo procedūrą (SID;STAR)", "orlaivio vado nuožiūra optimaliausiu maršrutu." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "730", "q": "Koks minimalus skrydžio aukštis virš žemės ar vandens paviršiaus (išskyrus skrydžius virš gyvenamųjų vietovių, žmonių susitelkimo vietų)?", "a": [ "500ft", "300ft", "150ft" ], "c": [ 0 ], "expl": "Minimalus skrydžio aukštis virš žemės ar vandens paviršiaus, išskyrus skrydžius virš gyvenamųjų vietovių ar žmonių susitelkimo vietų, yra nustatytas siekiant užtikrinti skrydžio saugumą ir išvengti pavojų žmonėms ar turtui žemėje. Paprastai tai yra 500 pėdų (apie 150 metrų). Žemesni skrydžiai leidžiami tik specialiais atvejais, pavyzdžiui, avarinėse situacijose ar leidžiamiems akrobatiniams skrydžiams.", "hint": "" }, { "id": "731", "q": "Orlaivį ištikus nelaimei ar pavojui, praradus orientuotę ir nesant kitokiam radijo ryšiui, įgula naudoja radijo dažnį:", "a": [ "122.3MHz", "121,5MHz", "125,5MHz" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "732", "q": "Tarptautinis signalas, perduodamas radiotelefonu, norint pranešti apie galinčią kilti grėsmę keleiviams, bei ekipažui, esantiems orlaivyje:", "a": [ "ALERTA", "MAYDAY", "PAN PAN" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "733", "q": "Kilus grėsmei keleivių ir įgulos saugumui kai būtina neatidėliotina pagalba, tarptautinis pavojaus signalas perduodamas žodžiu:", "a": [ "ALERTA", "MAYDAY", "PAN PAN" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "734", "q": "Kokį kodą orlaivio įgula privalo surinkti nutrūkus radijo ryšiui?", "a": [ "7700", "7500", "7600" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "735", "q": "Kokį kodą privalo surinkti orlaivio įgula esant nesankcionuotam įsikišimui?", "a": [ "7700", "7500", "7600" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "736", "q": "Kokią prasmę turi “nuolat žalios” spalvos šviesos signalas (žemėje), kai nėra radijo ryšio su aerodromo SV?", "a": [ "kilti- leidžiama", "riedėti leidžiama", "kelias laisvas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "737", "q": "Kokią prasmę turi “nuolat raudonos” spalvos šviesos signalas (žemėje), kai nėra radijo ryšio su aerodromo SV?", "a": [ "Duokite kelią kitam OL ir tęskite skrydį ratu/ sustokite", "Tūpkite ir riedėkite į peroną", "Aerodromas nesaugus" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "738", "q": "Kokia yra raudonos raketos reikšmė", "a": [ "nesvarbu, kokie buvo ankstesni nurodymai- dabar tūpti draudžiama.", "duokite pirmumą kitam orlaiviui", "Tūpkite" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "739", "q": "Ar galima vykdyti akrobatinius skrydžius kontroliuojamoje Oro erdvėje?", "a": [ "galima", "negalima", "galima ,tik CA inspekcijai leidus", "galima, skrydžių valdymo tarnybai leidus" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "740", "q": "Artėjant vienos klasės dviem orlaiviams susikertančiais kursais maždaug viename aukštyje, orlaivis privalo duoti kelią:", "a": [ "kitam orlaiviui esančiam iš kairės pusės", "kitam orlaiviui esančiam iš dešinės pusės", "orlaivis iš kairės pusės sumažina aukštį, o esantis dešinėje- padidina aukštį", "orlaiviai išsiskiria orlaivių vadų sprendimu, priklausomai nuo situacijos" ], "c": [ 1 ], "expl": "Pagal tarptautines skrydžių taisykles (ICAO), kai du orlaiviai vienoje oro erdvės klasėje artėja susikertančiais kursais maždaug tame pačiame aukštyje, privalo duoti kelią tas orlaivis, kuris mato kitą orlaivį iš dešinės pusės . Tai taisyklė, panaši į eismo keliuose – „duok kelią iš dešinės“.", "hint": "" }, { "id": "741", "q": "Artėjant susikertančiais kursais maždaug viename aukštyje lėktuvui ir sklandytuvui, privalo duoti kelią:", "a": [ "orlaivis kitam orlaiviui, esančiam iš dešinės pusės", "sklandytuvas lėktuvui", "lėktuvas sklandytuvui", "orlaivis kitam orlaiviui, esančiam iš kairės pusės" ], "c": [ 2 ], "expl": "Skirtingų tipų orlaivių susikirtimo atveju kelią turi duoti greitesnis ir manevringesnis orlaivis. Kadangi sklandytuvas neturi variklio ir jo manevravimo galimybės ribotos, lėktuvas turi duoti jam kelią. Tai yra nustatyta oro eismo taisyklėse dėl saugumo. Jei dar nori, galiu greitai peržvelgti kitus klausimus taip, kaip paprašei – be jokių išskyrimų.", "hint": "" }, { "id": "742", "q": "Tarptautinis avarinis radijo ryšio dažnis yra:", "a": [ "131.5 MHz", "121.5 MHz", "122.5 MHz", "118.1 MHz" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "743", "q": "Kokie skrydžiai galimi tik pateikus skrydžio planą?", "a": [ "tarptautiniai orlaiviu skrydžiai, parodomieji skrydžiai virš gyvenamųjų vietovių, skrydžiai pasienio zonoje, skrydžiai draudžiamose zonose", "tarptautiniai orlaiviu skrydžiai, skrydžiai pasienio zonoje, skrydžiai kontroliuojamoje oro erdvėje, skrydžiai draudžiamose zonose", "Tarptautiniai orlaivių skrydžiai, skrydžiai pasienio zonoje, skrydžiai draudžiamose zonose, kiekvienas skrydis arba jo dalis, kuriam bus teikiamos skrydžių valdymo paslaugos.", "visi skrydžiai LR oro erdvėje" ], "c": [ 2 ], "expl": "Skrydžio planas yra būtinas tarptautiniams skrydžiams, skrydžiams pasienio zonoje ir draudžiamose zonose, taip pat visiems skrydžiams arba jų dalims, kuriems reikalingos skrydžių valdymo paslaugos. Tai užtikrina saugumą ir efektyvų oro eismo valdymą. Kiti variantai yra nepakankamai išsamūs arba klaidinantys.", "hint": "" }, { "id": "744", "q": "Prieš kiek laiko iki išskridimo būtina pateikti skrydžio planą, skrendant LR oro erdve?", "a": [ "prieš 1 val.", "prieš 3 val.", "prieš 12 val. Iki išskridimo datos", "prieš 30 min" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "745", "q": "Kokiais atvejais nebūtina pateikti skrydžio plano?", "a": [ "atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, likviduojant stichinių nelaimių padarinius", "teikiant neatidėliotiną medicinos pagalbą", "vykdant skrydį, kuriuo norima nutraukti neteisėtus orlaivio – oro erdvės pažeidėjo veiksmus", "visi teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "Skrydžio plano pateikimas nebūtinas šiais atvejais: atliekant paieškos ir gelbėjimo darbus, likviduojant stichinių nelaimių padarinius, teikiant neatidėliotiną medicinos pagalbą arba vykdant skrydžius, kuriais siekiama nutraukti neteisėtus orlaivio ar oro erdvės pažeidėjo veiksmus. Šios situacijos priskiriamos prioritetinėms, kai svarbiausia yra greita reakcija ir saugumas.", "hint": "" }, { "id": "746", "q": "Kam suteikta ultralengvųjų orlaivių pilotų licencijavimo teisė?", "a": [ "ULO pilotų federacijai", "TKA", "pilotų mokykloms" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "747", "q": "Teorijos egzaminas yra išlaikytas, jei pretendentas gerai atsako ne mažiau kaip į", "a": [ "60%", "75%", "85%", "90 %" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "748", "q": "Ar turi teisę orlaivio vadas tūpti blogesnėmis nei leidžiama oro sąlygomis?", "a": [ "taip", "taip, jei neįmanoma skristi i kita aerodromą", "ne", "taip , jei to reikalauja aerodromo administracija" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivio vadas turi teisę tūpti blogesnėmis nei leidžiama oro sąlygomis tik tada, kai nėra galimybės perskristi į kitą aerodromą. Tai gali būti dėl degalų trūkumo, techninių gedimų ar kitų svarbių priežasčių, kai saugumas yra svarbiausias veiksnys.", "hint": "" }, { "id": "749", "q": "Per kokį laiką po teorijos mokymo programos baigimo pretendentas privalo išlaikyti teorijos egzaminus?", "a": [ "6mėn.", "12 mėn.", "24 mėn." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "750", "q": "Ar tikrinami praktiniai gebėjimai, jei pretendentas neišlaikė teorijos egzamino?", "a": [ "a)tikrinami", "netikrinami", "kaip nuspręs egzaminatorius", "tikrinami, licencijavimo komisijos pirmininko sprendimu" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "751", "q": "ULO piloto licencija galioja:", "a": [ "2 metus", "3 metus", "5 metus", "Jei pilotas per paskutinius 12mėn skraidė ne mažiau nei 5 val." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "752", "q": "Kas turi teisę atnaujinti ULO piloto licencijos galiojimą?", "a": [ "orlaivio savininkas", "civilinės aviacijos direkcijos inspekcija", "ULOPF", "TKA" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "753", "q": "Koks orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo galiojimo laikas?", "a": [ "A) vieneri metai", "b) iki pirmojo orlaivio remonto", "c) ne ilgesnis kaip dveji metai", "d) teisingi b ir c" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "800", "q": "Kas turi teisę atlikti ultralengvųjų orlaivių techninę priežiūros ir patikrą?", "a": [ "TKA inspektoriai, TKA įgalioti inspektoriai licencijuotas mechanikas", "pilotų mokykla", "TKA inspektoriai, TKA įgalioti inspektoriai ,Orlaivio savininkas", "Orlaivio savininkas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "801", "q": "Kokiems specialiesiems skrydžiams atlikti būtinas leidimas, kuris įrašomas į piloto licencija?", "a": [ "vizualiesiems naktiniams skrydžiams, akrobatiniams skrydžiams, sklandytuvų išvilkimui, paieškos ir gelbėjimo darbams, neatidėliotinos medicinos pagalbos darbams, tūpimams į aikšteles pasirinktas iš oro", "paieškos ir gelbėjimo darbams, akrobatiniams skrydžiams, sklandytuvų išvilkimui, barstymui ir purškimui, darbams oro reklamoje, tūpimams į aikšteles pasirinktas iš oro", "vizualiesiems naktiniams skrydžiams, akrobatiniams skrydžiams, sklandytuvų išvilkimui, barstymui ir purškimui, parašiutininkų išmetimui, tūpimams į aikšteles pasirinktas iš oro", "vizualiesiems naktiniams skrydžiams, akrobatiniams skrydžiams, darbams oro reklamoje, barstymui ir purškimui, paieškos ir gelbėjimo darbams, tūpimams į aikšteles pasirinktas iš oro." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "802", "q": "Kokia yra aviacijos įvykių klasifikacija?", "a": [ "avarija, incidentas, aviacijos įvykis", "katastrofa, avarija incidentas", "avarija , incidentas, pavojingas incidentas,", "katastrofa, avarija , atsitikimas žemėje" ], "c": [ 2 ], "expl": "Aviacijos įvykių klasifikacijoje dažniausiai skiriami trys pagrindiniai tipai: avarija (kai įvyksta rimtas žalos ar traumų padarinys), incidentas (kai įvyko nenumatytas įvykis, galintis turėti įtakos saugumui, bet nesukėlęs rimtų pasekmių) ir pavojingas incidentas (kai įvyko situacija, galėjusi sukelti avariją arba rimtą incidentą).", "hint": "" }, { "id": "803", "q": "Avarijos (incidento) tyrimo komisijos tikslai yra:", "a": [ "nustatyti priežastis ir kaltininkus", "nustatyti priežastis ir atsakomybę", "nustatyti priežastis bei parengti rekomendacijas avarijai (incidentui ) išvengti", "nustatyti kaltininkus ir jų atsakomybę" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "804", "q": "Orlaivio, patyrusio avariją, vadas arba bet kuris įgulos narys nedelsdamas privalo informuoti apie avariją:", "a": [ "CA departamentą", "CA direkciją", "CA inspekcija", "CA Aeronautikos gelbėjimo koordinacinį centrą" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "805", "q": "Perduodant pavojaus signalą radijo ryšio pagalba vartojamas žodis:", "a": [ "INSERFA", "MAYDAY", "PAN", "ALERTA" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "806", "q": "LR orlaivio nacionalinis ženklas yra:", "a": [ "LT", "LTU", "LY", "LV" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "807", "q": "Ar galima orlaivį įregistruoti keliose valstybėse?", "a": [ "galima", "negalima" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "808", "q": "Kas atlieka civilinių orlaivių registravimą:", "a": [ "TKA", "ULOPF", "aviacijos departamentas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 24 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinių orlaivių registrą tvarko Susisiekimo ministerija, tačiau registro tvarkytoją skiria Vyriausybė. Šiuo metu šias funkcijas atlieka Transporto kompetencijų agentūra (TKA). TKA registruoja orlaivius, išduoda registracijos liudijimus ir prižiūri civilinės aviacijos veiklą.", "hint": "" }, { "id": "809", "q": "Kas išduoda OL tinkamumo skraidyti pažymėjimą:", "a": [ "TKA", "ULOPF", "aviacijos departamentas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "810", "q": "Prie žeminio vėjo greičio matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "m/s", "km/h", "kt. (mazgai)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "811", "q": "Matomumo (RVR) matavimo vienetai ant KTT naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "metrais", "pėdomis", "kilometrais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "812", "q": "Vertikalaus matomumo arba debesų pado matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "pėdomis (ft)", "metrais", "kilometrais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "813", "q": "Orlaivio skrydžio greičio matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "km/h", "mazgai (kt.)", "abu" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "814", "q": "Ar turi teisę orlaivio vadas išskristi esamo arba laukiamo apledėjimo sąlygomis?", "a": [ "turi", "neturi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivio vadas neturi teisės išskristi esamo arba laukiamo apledėjimo sąlygomis, jei orlaivis nėra tinkamai įrengtas apledėjimo prevencijai arba pašalinimui, arba jei skrydžio saugumas gali būti pažeistas dėl apledėjimo. Tai svarbu norint išvengti pavojingų situacijų ir užtikrinti keleivių bei įgulos saugumą.", "hint": "" }, { "id": "815", "q": "Kas turi užtikrinti, kad keleiviai būtų supažindinti su skrydžio saugos taisyklėmis?", "a": [ "orlaivio savininkas", "orlaivio vadas", "keleivis atsakingas už savo saugumą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivio vadas yra atsakingas už keleivių supažindinimą su skrydžio saugos taisyklėmis. Jis turi užtikrinti, kad visi keleiviai žinotų svarbias saugos instrukcijas, kad skrydžio metu būtų laikomasi taisyklių ir užtikrintas saugumas", "hint": "" }, { "id": "816", "q": "Ką privalo įvykdyti orlaivio vadas iki skrydžio?", "a": [ "įsitikinti, kad OL yra parengtas skrydžiui ir OL yra visi reikiami dokumentai", "įsitikinti, kad OL yra parengtas skrydžiui ir OL yra visi reikiami dokumentai, priduoti skrydžio planą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "817", "q": "Kokiais atvejais reikalingos gelbėjimosi liemenės kiekvienam, esančiam orlaivyje, asmeniui skrendant virš vandens vienmotoriais orlaiviais?", "a": [ "visais atvejais", "kai nutolstama nuo kranto toliau nei didžiausias orlaivio sklendimo nuotolis", "kai nutolstama nuo kranto toliau nei 12 NM", "visais atvejais, skrendant orlaiviu su neįtraukiama važiuokle" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "818", "q": "Kas turi teisė atlikti ULO pilotų mokymą?", "a": [ "visos pilotų mokyklos", "ULOPF akredituotos mokymo įstaigos", "TKA" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "819", "q": "Nuo kokio amžiaus atliekami savarankiški skrydžiai ULO?", "a": [ "15 m.", "16 m.", "17 m." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "820", "q": "Kiek laiko galioja išlaikyti ULO teorijos egzaminai?", "a": [ "12 mėn.", "24 mėn. nuo paskutinio egzamino išlaikymo dienos", "20 mėn." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "821", "q": "Kiek laiko galioja išlaikytas ULO praktinių gebėjimų egzaminas?", "a": [ "100 dienų", "120 dienų", "1 metus" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "822", "q": "Kiek kartų galima laikyti ULO praktinių gebėjimų egzaminą?", "a": [ "1 kartą", "5 kartus", "neribotai" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "823", "q": "Per kiek laiko būtina išlaikyti ULO praktinių gebėjimų egzaminą?", "a": [ "per metus", "per 6 mėn. Nuo praktinio mokymo programos baigimo", "per 3 mėn. Nuo praktinio mokymo programos baigimo" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "824", "q": "Koks sveikatos pažymėjimas galioja ULO pilotui?", "a": [ "1 klasės sveikatos pažymėjimas", "2 klasės sveikatos pažymėjimas", "vairuotojo sveikatos pažymėjimas", "LAPL Piloto sveikatos pažymėjimas", "visi teisingi" ], "c": [ 4 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "825", "q": "ULO piloto licencija pratęsiama jeigu pilotas per paskutinius 12 mėnesių skraidė ne mažiau kaip:", "a": [ "15 valandų, iš kurių 6val. Skrido maršrutu iš vieno punkto į kitą", "20 valandų, iš kurių 3val. Skrido maršrutu iš vieno punkto į kitą", "10 valandų, iš kurių 3val. Skrido maršrutu iš vieno punkto į kitą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "826", "q": "Vizualius naktinius skrydžius leidžiama atlikti:", "a": [ "išlaikius nustatytus teorinius ir praktinius egzaminus", "vizualūs naktiniai skrydžiai draudžiami", "ULO atitinka nustatytus orlaivio įrangos skrydžiams naktį reikalavimus ir jeigu ULO pilotas turi naktinių skrydžių leidimą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "827", "q": "Vizualius skrydžius valdomoje oro erdvėje leidžiama atlikti:", "a": [ "pateikus skrydžio planą ir vedant radijo ryšį", "galima pateikus skrydžio planą", "skrydžiai valdomoje oro erdvėje draudžiami" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "828", "q": "Ar pripažįstamos užsienyje išduotos licencijos:", "a": [ "pripažįstamos tik ICAO narių", "nepripažįstamos" ], "c": [ 0 ], "expl": "Tai reiškia, kad Lietuvoje pripažįstamos tik tos pilotų licencijos, kurios išduotos šalių, kurios yra Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) narės.", "hint": "" }, { "id": "829", "q": "Kur gauti aviacinius žemėlapius", "a": [ "ULOPF", "VŠĮ „ Oro navigacija“", "Internete" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "830", "q": "Ar galima Lietuvoje įskristi į valdomąją oro erdvę, jeigu negavote skrydžių vadovo leidimo?", "a": [ "taip, skrydžiui į valdomąją oro erdvę skrydžių vadovo leidimas nereikalingas", "taip, jeigu yra pateiktas skrydžio planas skrydžiui į valdomąją oro erdvę", "ne, nes reikia gauti skrydžių vadovo leidimą įskristi į valdomąją oro erdvę" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "831", "q": "Ar galima vykdyti ULO akrobatinius skrydžius?", "a": [ "taip", "ne" ], "c": [ 1 ], "expl": "ULO (ultralengvųjų orlaivių) pilotai negali vykdyti akrobatinių skrydžių, nes tokie skrydžiai reikalauja specialių orlaivių ir pilotų kvalifikacijos, o ULO dažniausiai nėra skirti tokioms manevrams. Akrobatiniai skrydžiai turi būti atliekami tik su tam tinkamais orlaiviais ir pilotais, turinčiais atitinkamus leidimus.", "hint": "" }, { "id": "832", "q": "Ar leidžiama LR oro erdve skraidyti neregistruotiems orlaiviams?", "a": [ "ne", "taip" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "833", "q": "Ar privalo orlaivio vadas apie avariją ar incidentą pranešti TKA?", "a": [ "neprivalo", "privalo pranešti tik apie avariją", "privalo pranešti nedelsdamas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "834", "q": "Draudžiamoji zona LR oro erdvėje yra:", "a": [ "nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje orlaiviams skristi gali būti pavojinga", "nustatytojo dydžio oro erdvė virš valstybės sausumos teritorijos arba teritorinių vandenų, kurioje orlaiviui draudžiama skristi", "pasienio zonos oro erdvės dalis" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "835", "q": "Įgulos vado pareigos ir įgaliojimai:", "a": [ "Skrydžio pradėjimą tik įsitikinus, kad orlaivis yra tinkas skraidyti", "Įgulos vadas nedelsdamas praneša atitinkamam oro eismo paslaugų (ATS) skyriui apie bet kokias pastebėtas pavojingas meteorologines arba skrydžio sąlygas, galinčias turėti įtakos kitų orlaivių saugai.", "Įgulos vadas yra įgaliotas atsisakyti vežti ar išlaipinti asmenį arba iškrauti bagažą ar krovinį, galintį kelti pavojų orlaivio arba jame esančiųjų saugai", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "836", "q": "Iki kokio aukščio (skrydžių lygio) nustatyta nekontroliuojama oro erdvė (G) Lietuvoje?", "a": [ "FL095", "1500ft", "4500ft" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "837", "q": "Kas iš šių skraidymo aparatų turi didžiausią prioritetą?", "a": [ "Sklandytuvas", "Oro balionas", "Parasparnis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Orlaivių prioritetai ore yra tokie, kad orlaiviai, turintys mažesnį manevringumą ir galimybes keisti greitį ar kryptį, turi didesnį prioritetą. Prioritetas yra toks: Lėktuvas < dirižablis < sklandytuvas < oro balionas.", "hint": "" }, { "id": "838", "q": "Kas turi užleisti kelią kilus pavojui susidurti skrendant susikertančiais kursais?", "a": [ "jėgainės varomas sunkesnis už orą orlaivis užleidžia kelią dirižabliams, sklandytuvams ir oro balionams", "dirižabliai užleidžia kelią sklandytuvams ir oro balionams", "sklandytuvai užleidžia kelią oro balionams", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "Pagal aviacijos taisykles, orlaiviai su varikliu, kurie yra sunkesni už orą, turi duoti kelią orlaiviams, kurie yra lengvesni už orą, pavyzdžiui, dirižabliams, sklandytuvams ir oro balionams. Taip pat dirižabliai turi duoti kelią sklandytuvams ir oro balionams, o sklandytuvai – oro balionams. Prioritetas yra toks: Lėktuvas < dirižablis < sklandytuvas < oro balionas.", "hint": "" }, { "id": "839", "q": "Kas yra \"pasienio zona\"?", "a": [ "keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra keturių jūrmylių Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.", "penkių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra penkių jūrmylių Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą.", "septynių jūrmylių Lietuvos Respublikos nevaldomos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybe nare, į teritorijos gilumą. Atnaujinus vidaus sienų kontrolę, pasienio zona yra septynių jūrmylių Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo Lietuvos Respublikos valstybės sienos į teritorijos gilumą." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "840", "q": "Kas yra \"pavojingoji zona\"?", "a": [ "nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje tam tikru laiku skraidyti orlaiviams gali būti pavojinga", "nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje skraidyti orlaiviams gali būti pavojinga", "nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje skraidyti orlaiviams pavojinga" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "841", "q": "Kas yra avarija?", "a": [ "įvykis, kurio metu žuvo kuris nors asmuo arba jis buvo sužalotas taip, kad per 30 dienų nuo sužalojimo momento mirė", "įvykis, kurio metu orlaivis sugadintas arba suardyta jo konstrukcija", "įvykis, kurio metu orlaivis dingo be žinios arba pateko į tokią vietą, kur priėjimas prie jo visiškai neįmanomas", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "842", "q": "Kas yra CA specialistai?", "a": [ "fizinis asmuo, turintis specialų aviacijos išsilavinimą ir tam tikrą kvalifikaciją", "fizinis asmuo, turintis specialų aviacijos išsilavinimą", "fizinis asmuo, turintis aviacijos kvalifikaciją" ], "c": [ 0 ], "expl": "Civilinės aviacijos specialistas yra asmuo, kuris turi atitinkamą aviacijos srities išsilavinimą ir įgytą kvalifikaciją, leidžiančią atlikti tam tikras funkcijas civilinėje aviacijoje, pavyzdžiui, būti skrydžių vadovu, techniku, inžinieriumi, įgulos nariu ir pan. Svarbu, kad būtų tiek išsilavinimas, tiek kvalifikacija – abu šie kriterijai būtini.", "hint": "" }, { "id": "843", "q": "Kas yra incidentas ?", "a": [ "visi su orlaivio naudojimu susiję įvykiai (išskyrus avarijas), kai jų metu iškilo(arba galėjo iškilti) pavojus skrydžių saugai", "įvykis, kurio metu orlaivis sugadintas arba suardoma jo konstrukcija", "įvykis, kurio metu žuvo kuris nors asmuo arba jis buvo sužalotas taip, kad per30 dienų nuo sužalojimo momento mirė" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "844", "q": "Kas yra komercinis reguliarus oro susisiekimas?", "a": [ "Skrydžiai, kuriais reguliariai, pagal nustatytą tvarkaraštį, nustatytais maršrutais, mokamai vežami keleiviai, bagažas kroviniai, paštas", "Skrydžiai, nustatytais maršrutais, kuriais mokamai vežami keleiviai, bagažas, kroviniai, paštas", "Visi skrydžiai, kuriais reguliariai skraidoma nustatytais maršrutais" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "845", "q": "Kas yra pavojingas incidentas?", "a": [ "Įvykis, per kurį orlaivis patiria sunkius pažeidimus ar žūva žmonės", "Įvykis, kai orlaivis nukrenta dėl variklio gedimo", "Incidentas, kuriam įvykus prireikia orlaivio remonto", "Įvykis, kuris galėjo virsti avarija, bet jos pavyko išvengti" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "846", "q": "Kas yra skrydžio planas?", "a": [ "oro eismo paslaugų tarnyboms teikiama atitinkama informacija apie numatomą orlaivio skrydį arba jo dalį", "orlaivio vado pranešimas apie planuojamą skrydį Skrydžių valdymo tarnybai", "orlaivio vado pasiruošimas skrydžiui analizuojant turimą meteo informaciją, nustatant skrydžio plotą ir kryptį, paskaičiuojant maksimalų keliamą svorį" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "847", "q": "Kiek laiko galioja ULO skrydžio egzaminas?", "a": [ "90 dienų", "6 mėnesius", "12 mėnesių" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "848", "q": "Kokia bauda baudžiamas asmuo, pilotuojantis orlaivį apsvaigęs alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis?", "a": [ "500 EUR", "600-850 EUR", "1000 EUR" ], "c": [ 1 ], "expl": "ANK 416 straipsnis. Civilinės aviacijos saugos pažeidimas Civilinės aviacijos orlaivio valdymas, būnant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų , užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų .", "hint": "" }, { "id": "849", "q": "Kokia bauda baudžiamas asmuo, pilotuojantis orlaivį ir neturintis galiojančios atitinkamos aviacijos specialisto licencijos?", "a": [ "150-300 EUR", "1000 EUR", "100 EUR" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "850", "q": "Kokie yra pagrindiniai LR oro teisės aktai?", "a": [ "Lietuvos Respublikos civilinės aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacinės saugos įstatymas, Lietuvos Respublikos oro eismo valdymo taisyklės.", "Lietuvos Respublikos transporto įstatymas, Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklės, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.", "Lietuvos Respublikos vandens kelių valdymo įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "851", "q": "Kokios OL vado pareigos avarinio tūpimo atveju?", "a": [ "sudaryti įvykio vietos schemą", "apklausti liudininkus", "vadovauti gelbėjimo darbams, kol atvyks atitinkamos tarnybos" ], "c": [ 2 ], "expl": "Orlaivio vadas avarinio tūpimo atveju turi užtikrinti sklandų gelbėjimo darbų organizavimą iki specialių tarnybų atvykimo. Kitos užduotys, kaip schemos sudarymas ar liudininkų apklausa, dažniausiai atliekamos vėliau arba atitinkamų tarnybų.", "hint": "" }, { "id": "852", "q": "Licencijos savininkas turi atnaujinti savo žinias ir gebėjimus, mokydamasis pagal visą programą, jei licencija nebuvo pratęsta:", "a": [ "2 metus ir daugiau", "3 metus ir daugiau", "4 metus ir daugiau" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "853", "q": "Orlaiviai skrendantys nevaldomąja oro erdve LR valstybės sieną gali kirsti:", "a": [ "Per specialius taškus, pažymėtus oro navigacijos žemėlapiuose", "Skrendant pagal VST (VFR) tiesiausiu keliu, jungiančiu kilimo ir tūpimo aerodromus", "Orlaiviai, skrendantys nevaldomąja oro erdve pasienio zonoje su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną tik ant jos ribos esančiuose pranešimo punktuose. Orlaiviai, skrendantys nevaldomąja oro erdve pasienio zonoje su Šengeno sutarties valstybėmis, gali kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną bet kurioje vietoje." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "854", "q": "Orlaivio vadas turi teisę:", "a": [ "visi atsakymai teisingi", "nutraukti skrydį ir tūpti; prireikus pagalbos kreiptis į keleivius", "priimti galutinį sprendimą kilti išskrendant" ], "c": [ 0 ], "expl": "Orlaivio vadas yra atsakingas už visą skrydžio saugumą. Todėl jis turi teisę nutraukti skrydį ir atlikti tūpimą, jei to reikalauja situacija. Be to, orlaivio vadas gali paprašyti keleivių pagalbos, jei to reikia saugumui užtikrinti. Taip pat jis priima galutinį sprendimą dėl pakilimo ar išskridimo, nes tai yra jo atsakomybė už skrydžio eigą.", "hint": "" }, { "id": "855", "q": "Orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve, nevaldomąja oro erdve virš teritorinės jūros, Kuršių marių, virš draudžiamųjų zonų viršutinės ribos, taip pat užsienio šalių valstybės orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos nevaldomąja oro erdve, turi būti:", "a": [ "įrengta radijo ryšio aparatūra, kuria būtų galima palaikyti abipusį radijo ryšį su oro eismo paslaugų teikėju;", "radiolokacinis atsakiklis, veikiantis „A + C“ arba „S“ režimu", "abu atsakymai teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Orlaiviuose, skrendančiuose Lietuvos Respublikos valdomąja oro erdve ir kitose minėtose vietose, privalo būti įrengta radijo ryšio aparatūra, leidžianti palaikyti abipusį ryšį su oro eismo paslaugų teikėju, taip pat radiolokacinis atsakiklis, veikiantis nurodytais režimais. Tai būtina siekiant užtikrinti saugų ir efektyvų oro eismo valdymą. Režimai A ir C yra radiolokacinio atsakiklio darbo režimai, naudojami oro eismo valdymui. Režimas A siunčia informaciją apie orlaivio identifikaciją, leidžiančią oro eismo kontrolieriams atpažinti orlaivį. Režimas C perduoda duomenis apie orlaivio aukštį, todėl padeda kontroliuoti atstumą tarp orlaivių vertikaliai. Režimas S, kuris reiškia selektyvų režimą, yra modernesnis atsakiklio režimas, suteikiantis daug daugiau informacijos, įskaitant tikslią orlaivio padėtį, greitį ir kitus svarbius duomenis. Šis režimas yra suderinamas su A ir C režimais, tačiau yra efektyvesnis ir saugesnis. Todėl orlaivis, turintis atsakiklį, veikiančią A ir C arba S režimu, gali būti tiksliai stebimas ir valdomas oro eismo tarnybų.", "hint": "" }, { "id": "856", "q": "Parodomuosius renginius ir aviacijos sporto varžybas rengti galima:", "a": [ "tik suderinus su vietos savivaldybe", "LTSA nustatyta tvarka ir turint TKA leidimą", "tik suderinus su vietos savivaldybe ir gavus KOP leidimą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "857", "q": "Per kiek laiko reikia išlaikyti visus ULO teorijos egzaminus?", "a": [ "per 12 mėnesių nuo pirmojo egzamino išlaikymo datos", "per 24 mėnesių nuo pirmojo egzamino išlaikymo datos", "per 12 mėnesių nuo paskutinio egzamino išlaikymo datos" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "858", "q": "Prie kokios zonos priskiriama EYD12 zona?", "a": [ "Draudžiamos zonos", "Pavojingų zonos", "Ribojimų zonos" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "859", "q": "Prie kokios zonos priskiriama EYP4 zona?", "a": [ "Draudžiamos zonos", "pavojingos zonos", "ribojimų zonos" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "860", "q": "Prie kokios zonos priskiriama EYR28 zona?", "a": [ "Draudžiamos zonos", "Pavojingos zonos", "Ribojimų zonos" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "861", "q": "Prieš kiek laiko reikia gauti skrydžių vadovo leidimą įskristi į valdomąją oro erdvę?", "a": [ "prieš 5 minutes", "prieš 10 minučių", "prieš 30 minučių" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "862", "q": "TKA uždraudžia orlaiviui išskristi iš Lietuvos Respublikos oro uosto, aerodromo ar lauko aikštelės Reglamente (ES) Nr. 965/2012 numatytais atvejais arba jeigu:", "a": [ "kyla pagrįstų abejonių dėl orlaivio tinkamumo skraidyti ar orlaivio skrydžio įgulos nario galimybių tinkamai eiti savo pareigas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis arba kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, dėl susižeidimo, nuovargio, vaistų vartojimo, ligos ar kitų panašių priežasčių;", "orlaivio įgulos nariai neturi atitinkamos licencijos ar orlaivyje nėra privalomų Reglamente (ES) Nr. 965/2012 nurodytų dokumentų, kuriuos reikia turėti skrydžio metu;", "įtariama, kad kilo grėsmė orlaivio saugumui", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "863", "q": "ULOPF turi teisę sustabdyti ULO piloto licencijos galiojimą, jeigu jos savininkas:", "a": [ "pažeidė vizualiųjų skrydžių taisykles, sukeldamas pavojų kitų asmenų turtui, sveikatai, gyvybei", "Naudojosi licencijos suteiktomis teisėmis būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų", "atliko skrydžius neturėdamas reikiamos kvalifikacijos ar leidimo", "visi atsakymai teisingi" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "864", "q": "Vizualius skrydžius valdomoje oro erdvėje leidžiama atlikti:", "a": [ "Jeigu pilotas baigęs radijo ryšio aviacijos frazeologijos kursus lietuvių kalba (skrydžiams valdomoje oro erdvėje Lietuvoje) ir/arba radijo ryšio aviacijos frazeologijos kursus anglų kalba (tarptautiniams skrydžiams)", "Visiems ULO pilotams", "Jeigu pilotas baigęs radijo ryšio aviacijos frazeologijos kursus lietuvių kalba arba radijo ryšio aviacijos frazeologijos kursus anglų kalba ir išlaikiusiam ULOPF teorijos bei praktinių gebėjimų egzaminus" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "865", "q": "Kokiame aukštyje galima praskristi virš zonos EYP19? (Prie Klaipėdos aerodromo pagal 2024m žemėlapį)", "a": [ "iki 1500 pėdu", "nuo 1500 pėdu", "negalima" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" } ] }, "Radijo ryšys": { "klausimai": [ { "id": "9", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “abipusis oro ir žemės ryšys”- (air-ground communication)?", "a": [ "Aviacijos mobilios tarnybos antžeminė radijo stotis;", "Abipusis ryšys tarp orlaivio ir radijo stoties, esančios žemėje;", "Mobilus ryšys tarp antžeminio aviacijos radijo stočių ir orlaivių arba tarp orlaivių radijo stočių." ], "c": [ 1 ], "expl": "Sąvoka „air-ground communication“arba lietuviškai „abipusis oro ir žemės ryšys“reiškia radijo ryšį tarp orlaivio ir antžeminės stoties. Tai gali būti naudojama perduoti informaciją apie orlaivio judėjimą, navigaciją, orą ar aviacijos saugą.", "hint": "" }, { "id": "224", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “aerodromo eismas”-(aerodrome traffic)?", "a": [ "Teikiamos skrydžio valdymo paslaugos aerodromo eismui", "Visas judėjimas aerodromo manevravimo lauke ir visi skrydžiai arti aerodromo", "Orlaivis yra arti aerodromo, skrydžiai aerodromo rate, įskrenda arba išskrendant iš jo" ], "c": [ 1 ], "expl": "Aerodromo eismas apima tiek orlaivių judėjimą žemėje (manevravimo lauke), tiek visus skrydžius netoli aerodromo, įskaitant pakilimą, leidimąsi ir skrydį aerodromo rate.", "hint": "" }, { "id": "225", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “skrydžių aerodromo ratas”-(aerodrome traffic circuit)?", "a": [ "Judėjimas aerodromo manevravimo lauke", "Arti aerodromo skraidymui nustatyta speciali trajektorija", "Visi skrendantys ir manevravimo lauke judantys orlaiviai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "226", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “prieigos valdymo paslaugos”-(approach control service)?", "a": [ "Skrydžio valdymo paslaugos teikiamos kontroliuojamiems atvykstančių ir išvykstančių orlaivių skrydžiams", "Skrydžio valdymo paslaugos kontroliuojamiems orlaivių skrydžiams jo jurisdikcijos kontroliuojamoje erdvėje", "Teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams pagal SPT ir VST-(IFR ir VFR)" ], "c": [ 0 ], "expl": "Prieigos valdymo paslaugos yra atsakingos už orlaivių valdymą, kai jie artėja prie oro uosto arba iš jo išskrenda, kol perduodami bokštui ar skrydžių valdymo centrui. Atsakymas a tiksliausiai apibrėžia šią funkciją.", "hint": "" }, { "id": "227", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “oro kelias”-(airway)?", "a": [ "Bendras terminas, reiškiantis atitinkamą skrydžio informacijos tarnybą, teikiančią oro eismo paslaugas regiono oro erdvėje", "Kontroliuojama oro erdvė, arba koridoriaus formos nustatyta jos dalis, aprūpinta radionavigacinėmis priemonėmis", "Orlaivio judėjimo trajektorijos projekcija žemės paviršiuje, reiškiama kampo laipsniais nuo šiaurės dienovidinio (meridiano)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro kelias yra tam tikra nustatyta oro erdvės dalis, dažniausiai koridoriaus formos, kurioje orlaiviai skrenda pagal nustatytus maršrutus. Ši erdvė yra kontroliuojama ir paprastai turi įrengtas radionavigacijos priemones, kad būtų užtikrintas tikslus navigavimas. Tai leidžia skrydžių saugą ir efektyvų eismo valdymą.", "hint": "" }, { "id": "228", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “oro eismas”-(air traffic)?", "a": [ "Visas judėjimas aerodromo manevravimo lauke ir visi skrydžiai arti aerodromo", "Visi skrendantys ir aerodromo manevravimo lauke judantys orlaiviai", "Leidimas orlaiviui veikti pagal skrydžio valdymo tarnybos nustatytas sąlygas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro eismas apima visus orlaivius, kurie yra ore (skrenda) arba juda ant žemės aerodromo manevravimo lauke. Tai yra bendras terminas, nusakantis visą orlaivių judėjimą, kurį gali tekti valdyti ar stebėti oro eismo tarnyboms.", "hint": "" }, { "id": "229", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “pranešimo punktas (taškas)” - (reporting point)?", "a": [ "Punktas iki kurio galioja skrydžio valdymo tarnybos leidimas orlaiviui", "Numatytas orlaiviui pranešimo punktas, nustatytoje oro erdvëje", "Nustatytas geografinis orientyras, kurio atžvilgiu gali būti pranešama orlaivio vieta", "Kontroliuojamas orlaivio skrydis iš žemės arba vietos nustatymas pagal antžeminę sistemą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "230", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “leidimo galiojimo riba”-(clearance limit)?", "a": [ "Oro erdvė, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos skrydžiams", "Punktas, iki kurio galioja skrydžio valdymo tarnybos leidimas orlaiviui", "Atvykstančių ir išvykstančių orlaivių aprūpinimas atitinkama informacija" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "231", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “kontroliuojamoji zona”-(control zone)?", "a": [ "Kontroliuojama oro erdvė, esanti tarp žemės ir nustatytos viršutinės ribos", "Nustatyto dydžio oro erdvė, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos", "Skrydžių valdymo paslaugos aerodromo eismui" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "232", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “vizualusis skrydis”-(VFR flight)?", "a": [ "Skrydis atliekamas pagal žemės orientyrus", "Pilotas, esantis orlaivyje, gali atpažinti žemės vietovę", "Skridimas vadovaujantis vizualiųjų skrydžių taisyklėmis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Vizualusis skrydis (VFR – Visual Flight Rules) yra skrydis, vykdomas laikantis nustatytų vizualiųjų skrydžių taisyklių, kai pilotas skrydžio metu orientuojasi pagal regimąją aplinką. Tai neapsiriboja vien tik žemės orientyrais ar gebėjimu atpažinti vietovę – svarbiausia, kad būtų laikomasi teisinių VFR reikalavimų, įskaitant matomumą, atstumą nuo debesų ir kt.", "hint": "" }, { "id": "233", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “(užėjimas) tūpti”-(visual approach)?", "a": [ "Meteorologinės sąlygos geresnės už nustatytą minimumą", "Artėjimas pagal SPT-(IFR), kai artėjimo schema visiškai arba iš dalies nevykdoma pagal SPT-(IFR), ir tolesnis artėjimas atliekamas pagal žemės orientyrus (vizualiai)", "Instrumentinis skridimas vadovaujantis vizualiųjų skrydžių taisyklėmis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Vizualusis užėjimas tūpti (visual approach) yra procedūra, kai orlaivis skrenda pagal instrumentines skrydžio taisykles (IFR), tačiau tam tikru momentu pereina prie vizualaus (pagal regimąją aplinką) artėjimo prie tako. Tai leidžiama, kai yra tinkamos oro sąlygos ir matomumas, o pilotas gali matyti oro uostą arba orlaivį, kurio jis laikosi. Atsakymas a yra tik sąlyga tokiai procedūrai, o c – prieštaringas, nes instrumentinis skrydis ir vizualiosios taisyklės nėra derinamos taip, kaip ten parašyta", "hint": "" }, { "id": "234", "q": "Kurį apibrėžimą atitinka sąvoka “laukimo taškas-(holding point)”?", "a": [ "Numatytas orlaiviams manevras, nustatytose ribose, laukiant kitų nurodymų (leidimo)", "Vizualiai ar kitu būdu atpažinta nustatyta vieta, virš kurios, pagal skrydžių valdymo tarnybos leidimą, skrendantis orlaivis atlieka laukimo procedūrą", "Procedūra, kuri atliekama, kai artėjimas tūpti negali būti tęsiamas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "235", "q": "Ką reiškia santrumpa “ATIS”?", "a": [ "Automatinis krypties nustatymo įrenginys", "Artimojo veikimo pagalbinės navigacijos priemonės", "Aerodromo rajono informacijos automatinio perdavimo tarnyba" ], "c": [ 2 ], "expl": "ATIS (Automatic Terminal Information Service) yra sistema, kuri automatiškai perduoda svarbią informaciją apie oro uostą ir jo aplinką, tokią kaip oro sąlygos, eismo situacija, specialūs pranešimai, kad pilotai galėtų lengviau pasiruošti skrydžiui ar nusileidimui.", "hint": "" }, { "id": "236", "q": "Ką reiškia santrumpa “AIP”?", "a": [ "Oro navigacinės informacijos tarnyba", "Aerodromo skrydžio informacijos tarnyba", "Oro navigacijos informacinis rinkinys" ], "c": [ 2 ], "expl": "AIP (Aeronautical Information Publication) yra oficialus dokumentas, kuriame pateikiama išsami ir oficiali informacija apie oro navigaciją, oro uostus, taisykles, procedūras ir kt. Tai pagrindinis šaltinis pilotams ir oro eismo valdymo tarnyboms. Atsakymai a ir b neatitinka AIP apibrėžimo.", "hint": "" }, { "id": "237", "q": "Ką reiškia santrumpa “CTR”?", "a": [ "Aerodromo eismo zona", "Kontroliuojamoji zona", "Oro eismo paslaugos (tarnybos)" ], "c": [ 1 ], "expl": "CTR (Control Zone) yra oro erdvės dalis aplink aerodromą, kurioje vykdomas oro eismo valdymas, siekiant užtikrinti saugų skrydžių pakilimą, leidimąsi ir judėjimą. Tai kontroliuojama erdvė, kuriai taikomi specialūs skrydžių apribojimai.", "hint": "" }, { "id": "238", "q": "Ką reiškia santrumpa “ETD”?", "a": [ "Apskaičiuotasis išvykimo laikas arba apskaičiuotasis išvykimas", "Apskaičiuotasis praėjęs laikas", "Apskaičiuotasis atvykimo laikas arba apskaičiuotasis atvykimas" ], "c": [ 0 ], "expl": "ETD (Estimated Time of Departure) reiškia numatomą arba apskaičiuotą laiką, kada orlaivis planuoja išvykti iš oro uosto. Atsakymai b ir c nurodo kitus laiko tipus, todėl nėra teisingi.", "hint": "" }, { "id": "239", "q": "Ką reiškia santrumpa “NDB”?", "a": [ "Nekryptinis radijo švyturys", "Pirminis apžvalgos radaras", "Aukšto dažnio visakryptinis radijo švyturys" ], "c": [ 0 ], "expl": "NDB (Non-Directional Beacon) yra radijo navigacijos priemonė, siunčianti signalą visuose kryptingumo kampuose, kurį orlaivio radionavigacijos įranga gali priimti ir naudoti orientavimuisi.", "hint": "" }, { "id": "240", "q": "Ką reiškia santrumpa “TMA”?", "a": [ "Standartinis atvykimas pagal prietaisus", "Aerodromo skrydžių valdymo rajonas", "Skrydžių informacijos rajonas" ], "c": [ 1 ], "expl": "TMA (Terminal Control Area) yra oro erdvės dalis aplink oro uostą, kurioje teikiamos skrydžių valdymo paslaugos, siekiant koordinuoti atvykstančius ir išvykstančius orlaivius bei užtikrinti saugumą. Atsakymai a ir c nėra susiję su TMA apibrėžimu.", "hint": "" }, { "id": "241", "q": "Ką reiškia santrumpa “ADR”?", "a": [ "Inercinė navigacinė sistema", "Paskaičiuotas praėjęs laikas", "Konsultacinis maršrutas" ], "c": [ 2 ], "expl": "ADR (Advisory Route) yra maršrutas, skirtas patarti ar rekomenduoti orlaiviams, dažnai naudojamas siekiant pagerinti eismo srautų valdymą arba užtikrinti efektyvų judėjimą tam tikrose oro erdvės dalyse. Atsakymai a ir b nėra susiję su ADR reikšme.", "hint": "" }, { "id": "242", "q": "Ką reiškia frazė “kaip mane girdite”-(how do you read)?", "a": [ "Ar jūs teisingai priėmėte šį pranešimą", "Kaip girdite mano pranešimą", "Patikrinkite radijo ryšį" ], "c": [ 1 ], "expl": "Frazė „kaip mane girdite“(how do you read) naudojama radijo ryšyje, kai norima sužinoti, kaip gerai pašnekovas priima ir supranta siunčiamą signalą ar pranešimą. Tai yra būdas įvertinti ryšio kokybę.", "hint": "" }, { "id": "243", "q": "Ką reiškia frazė “naujas leidimas”-(recleared)?", "a": [ "Yra pakeitimai paskutiniame leidime, kurį jūs gavote. Pakeistas ankstesnis leidimas arba jo dalis", "Patikrinkite ir palyginkite su originalu", "Šiuo panaikinami anksčiau duoti leidimai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "244", "q": "Koks laikas naudojamas civilinėje aviacijoje?", "a": [ "Vietinis", "Grinvičiaus (UTC)", "Vidurio Europos laikas (MET)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Civilinėje aviacijoje visame pasaulyje naudojamas universalusis koordinuotasis laikas (UTC), dar vadinamas Grinvičiaus laiku. Tai užtikrina vienodą laiko apskaitą visose šalyse ir išvengia painiavos, susijusios su vietiniais laikais ar sezoniniais pasikeitimais.", "hint": "" }, { "id": "245", "q": "Priežeminio vėjo greičio matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "pėdos", "km/val.", "mazgai" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "246", "q": "Matomumo (RVR) matavimo vienetai ant KTT naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "kilometrai", "metrai", "pėdos", "mylios" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "247", "q": "Vertikalaus matomumo arba debesų pado matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "metrai", "pėdos", "mazgai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "248", "q": "Orlaivio skrydžio greičio matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "mazgai", "m/sek.", "mylios/val. (MPH)" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "249", "q": "Orlaivio skrydžio aukščio matavimo vienetai naudojami LR civilinėje aviacijoje:", "a": [ "metrai", "pėdos", "kilometrai" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "250", "q": "Kaip pranešamas orlaivio skridimo kursas?", "a": [ "02 - nulis du (du)", "20° - du nulis (dvidešimt)", "020° - nulis du nulis (nulis dvidešimt)" ], "c": [ 2 ], "expl": "Orlaivio skrydžio kursas perduodamas trimis skaitmenimis, kad būtų išvengta painiavos. Todėl kursas 20 laipsnių sakomas kaip „nulis du nulis “arba „nulis dvidešimt “.", "hint": "" }, { "id": "251", "q": "Kaip galima sutrumpinti orlaivio šaukinį LY - AMB?", "a": [ "LY - MB", "...AMB", "L - MB" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "252", "q": "Keliais skaitmenimis perduodamas laikas (minutėmis)?", "a": [ "04 min. - (nulis keturios)", "4 min. - (keturios)", "Abu variantai teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Laikas minutėmis dažniausiai perduodamas dviem skaitmenimis, kad būtų išvengta nesusipratimų, pavyzdžiui, „04“ – tai aiškus formatas, kuriame pirmasis skaitmuo reiškia nulį, o antrasis – minutes. Tačiau taip pat leidžiama perduoti vienu skaitmeniu, jei tai yra aišku kontekste („4“– keturios minutės).", "hint": "" }, { "id": "253", "q": "Kuris orlaivis pagal sukeliamą valkties turbulenciją yra lengvas (L), jei jo maksimali kilimo masė mažesnė nei..?", "a": [ "5700 kg", "7000 kg", "7500 kg" ], "c": [ 0 ], "expl": "ICAO Doc 4444 (PANS-ATM) , 14 skyrius apie oro eismo valdymą ir orlaivių kategorijas, apibrėžia: Lengvas orlaivis (Light aircraft) – orlaivis, kurio maksimalioji kilimo masė yra mažesnė nei 5700 kg (12,500 svarų).", "hint": "" }, { "id": "254", "q": "Kaip perduodamas radijo ryšio dažnis?", "a": [ "Kaip nurodo skrydžio vadovas", "Kaip nurodyta aeronavigaciniame leidinyje (JEPPESEN arba AIP)", "Abu atsakymai teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Radijo ryšio dažnis perduodamas taip, kaip nurodo skrydžio vadovas arba kaip jis pateiktas oficialiuose aeronavigaciniuose leidiniuose, pavyzdžiui, JEPPESEN arba AIP. Abu šie šaltiniai gali būti naudojami, todėl abu atsakymai yra teisingi.", "hint": "" }, { "id": "255", "q": "Kada orlaivio įgula gali Aerodromo skrydžių valdymo rajonas į kitą radijo ryšio dažnį?", "a": [ "Bet kada", "Skrydžio vadovui nurodžius", "Paliekant radijo ryšio zoną" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "256", "q": "Kaip nurodoma veikianti KTT...?", "a": [ "Laipsniais", "Numeriu", "Perduodamas dviem pirmais skaičiais nuo KTT suapvalinto magnetinio kurso" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "257", "q": "Kokį kodą orlaivio įgula privalo surinkti nutrūkus radijo ryšiui?", "a": [ "A - 2000", "A - 7500", "A - 7600" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "258", "q": "Kokį kodą privalo surinkti orlaivio įgula esant nesankcionuotam įsikišimui?", "a": [ "A - 7700", "A - 7500", "A - 7600" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "304", "q": "Kokį kodą privalo surinkti orlaivio įgula atsakius įrangai, esant avarinėms sąlygoms arba pavojingai situacijai (nelaimės būsenoje)?", "a": [ "A - 7700", "A - 7500", "A - 7600" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "305", "q": "Kuris tarptautinis aviacinis avarinis dažnis naudojamas avarijos atveju?", "a": [ "500 KHz", "121,500 MHz", "124,00 MHz" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "306", "q": "Kokiais vienetais matuojamas orlaivio vertikalus greitis LR civilinėje aviacijoje?", "a": [ "Pėdos per minutę", "m/sek.", "Abu atsakymai tesingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "307", "q": "Kas nustato eiliškumą radijo ryšiui, kai antžeminę radijo stotį kviečia keli orlaiviai vienu metu?", "a": [ "Už ryšio nustatymą atsako radijo stotis, turinti perduoti pranešimą", "Eiliškumą ryšiui nustato antžeminė radijo stotis (skrydžių vadovas)", "Orlaivis, norintis gauti informaciją apie oro eismą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "308", "q": "Kuriuo atmosferos slėgiu naudojasi galutiniame etape artėjantis tūpti orlaivis kontroliuojamame aerodrome?", "a": [ "MSL", "QNE", "Aerodromo QFE" ], "c": [ 2 ], "expl": "Galutiniame etape artėjant tūpti kontroliuojamame aerodrome orlaivis naudoja aerodromo QFE slėgį, kuris yra oro slėgis ties aerodromo lygiu. Tai leidžia pilotui matyti tikrąjį aukštį virš aerodromo paviršiaus, kas svarbu saugiam nusileidimui.", "hint": "" }, { "id": "309", "q": "Ką privalo atlikti orlaivio įgula, prieš pradėdama radijo ryšį?", "a": [ "Nuspausti mygtuką", "Paklausyti eterį", "Patikrinti radijo stoties veikimą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Prieš pradėdama radijo ryšį, įgula privalo paklausyti eterį, kad įsitikintų, jog dažnis yra laisvas ir nėra kitų skrydžių ar pokalbių, kurie gali trukdyti arba būti sutrikdyti. Tai padeda išvengti radijo ryšio sutrikimų ir užtikrina saugų bendravimą. Atsakymai a ir c nėra pagrindiniai prieš pradedant kalbėti.", "hint": "" }, { "id": "310", "q": "Kurie terminai naudojami radijo ryšyje?", "a": [ "Draudžiu, leidžiu, supratau, pakartokite", "Neprieštarauju, įvykdysiu, patvirtinu, nesupratau", "Draudžiu, neleidžiu, pakartokite, negalima" ], "c": [ 0 ], "expl": "Radijo ryšyje naudojami aiškūs, oficialūs ir standartizuoti terminai, kurie užtikrina vienareikšmį supratimą ir saugumą.", "hint": "" }, { "id": "311", "q": "Kurie terminai naudojami radijo ryšyje?", "a": [ "Kilkite, leiskitės", "Aukštėkite, žemėkite", "Užimkite aukštį, leidžiuosi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Radijo ryšyje naudojami aiškūs, oficialūs ir standartizuoti terminai, kurie užtikrina vienareikšmį supratimą ir saugumą.", "hint": "" }, { "id": "312", "q": "Kada naudoti frazę: “esu tiesiojoje ir pasiruošęs tūpti”(on final)?", "a": [ "Artėjimas ir užėjimas tūpti pagal ILS", "Artėjant tūpti vizualiai (VST)", "Artėjant tūpti pagal radarą (SRA)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Frazė „esu tiesiojoje ir pasiruošęs tūpti “(on final) naudojama, kai pilotas jau yra galutinėje nusileidimo trajektorijoje (tiesiojoje) ir pasiruošęs tūpti, dažniausiai tai taikoma vizualiam tūpimui (VFR). Ši frazė parodo, kad orlaivis yra tiesioginės nusileidimo linijos pradžioje ir pasiruošęs tęsti nusileidimą.", "hint": "" }, { "id": "313", "q": "Ką privalo daryti orlaivio įgula, perėjusi į skrydžių vadovo norodytą dažnį ir negalinti užmegzti radijo ryšio?", "a": [ "Pereiti į 121,500 MHz dažnį", "Grįžti į prieš tai buvusį dažnį", "Surinkti radijo atsakiklyje kodą A - 7600" ], "c": [ 1 ], "expl": "Jei orlaivio įgula perėjo į skrydžių vadovo nurodytą naują dažnį, bet negali užmegzti ryšio, pirmas veiksmas – grįžti į ankstesnį dažnį, kuriame ryšys buvo sėkmingas, ir informuoti apie problemą. Tai leidžia skrydžių vadovui žinoti apie situaciją ir suteikti tolesnes instrukcijas. Kodas 7600 transponderyje naudojamas kai patiriamas visiškas radijo ryšio sutrikimas, o 121,500 MHz – tai tarptautinis avarinis dažnis, kuris naudojamas kraštutiniais atvejais, bet ne kaip pirmas žingsnis ryšio sutrikimo metu.", "hint": "" }, { "id": "314", "q": "Kuriais atvėjais naudojamas žodis “iškviesiu” (stand by)?", "a": [ "Laukite iki jus iškviesiu", "Baigtas informacijos perdavimas", "Sustokite ir laukite šioje vietoje" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "315", "q": "Ką reiškia frazė “ryšio pabaiga” (out)?", "a": [ "Ryšys baigtas, atsakymo nelaukite", "Daugiau informacijos, nurodymų neturiu", "Jums skirta informacija visa perduota" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "316", "q": "Kaip turi būti panaudotas orlaivio šaukinys pakartojimuose?", "a": [ "Orlaivio šaukinys pirmoje vietoje", "Orlaivio įgula pakartojimą užbaigia pasakydama savo šaukinį", "Informacijos priėmimą patvirtina šaukiniu" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "317", "q": "Ką reiškia žodis “pakartokite” (read back)?", "a": [ "Nesupratau jūsų perduotos informacijos", "Blogai girdžiu, nepilnai priėmiau", "Pakartokite viską arba dalį pranešimo tiksliai, kaip ją priėmėte" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "318", "q": "Kokia žodžių rekšmė: “galima, leidžiama” (approved)?", "a": [ "Duodamas leidimas numatytiems veiksmams ir turi tą pačią reikšmę kaip ir leidžiu", "Turi tą pačią reikšmę kaip ir leidžiu", "Duodamas leidimas numatytiems veiksmams" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "319", "q": "Kuriais atvėjais vartojami žodžiai “atšaukiu, anuliuoju” (cancel)?", "a": [ "Laukite naujų nurodymų", "Panaikinamas anksčiau perduotas leidimas arba nurodymas", "Papildysiu anksčiau duotą nurodymą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "320", "q": "Kokia žodžio reikšmė “prašau” (request)?", "a": [ "Aš norėčiau žinoti..., aš pageidauju gauti...", "Aš priėmiau visą jūsų paskutinę informaciją", "Praneškite man šią informaciją" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "321", "q": "Kokius veiksmus suteikia teisę vykdyti žodis “leista” (cleared)?", "a": [ "Leidžiu atlikti veiksmus nurodytom sąlygom", "Užimti KTT..., kilti, tūpti, keisti aukštį, kursą, greitį", "Paleisti variklius, pradėti riedėti,keisti kursą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "322", "q": "Kuriuos orlaivio įgulos veiksmus apriboja žodis “draudžiu\" (negative)?", "a": [ "Vykdyti skrydžio vadovo nurodymus", "Užimti KTT..., kilti, tūpti, keisti skrydžio aukštį", "Tai yra neteisinga, leidimas neduodamas" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "323", "q": "Kokiais atvėjais vartojamas žodis “supratau” (roger)?", "a": [ "Kai kuriuos leidimus ir nurodymus patvirtinti", "Priėmiau jūsų visą paskutinę informaciją", "Abu atsakymai teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "324", "q": "Kokia frazės reikšmė “ryšys su...” (contact)?", "a": [ "Nustatyti radijo ryšį su ...", "Patikrinkite radijo ryšio kokybę su ...", "Galite suderinti veiksmus ..." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "325", "q": "Kokia eilės tvarka orlaivio įgula praneša apie savo buvimo vietą?", "a": [ "Buvimo vieta, laikas, skrydžio maršrutas, šaukinys", "Orlaivio šaukinys, buvimo vieta, laikas, aukštis, kitas punktas ir laikas", "Laikas, vieta, šaukinys, aukðtis" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "326", "q": "Kuriais atvejais naudojama frazė “radijo ryšį baigiau” (over)?", "a": [ "Priėmiau visą jūsų paskutinę informaciją", "Mano perdavimas baigtas ir aš laukiu atsakymo", "Radijo ryšio patikrinimas baigtas" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "327", "q": "Kokie įgulos veiksmai kontroliuojamame aerodrome, jeigu nebuvo gauta leidimo tūpti?", "a": [ "Vykdo nuėjimą į antrą ratą (pakartotiną artėjimą)", "Esant geram matomumui, vykdo savarankišką tūpimą", "Abu atsakymai teisingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "328", "q": "Jei skrydžių vadovo nurodymai kelia grėsmę skrydžio saugai, įgula privalo:", "a": [ "vykdyti visus skrydžių vadovo nurodymus", "įgulos vadas priima savarankišką sprendimą", "užklausti pakeitimo duotam nurodymui" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "329", "q": "Kokiais atvėjais vartojamas žodis “skubiai” (immediately)?", "a": [ "Kai orlaivio įgula nenori vykdyti skrydžio laukimo zonoje", "Kai veiksmai saugai užtikrinti turi būti pradėti nedelsiant", "Jūs nukrypote nuo nustatyto oro kelio, skubiai užimkite reikiamą skridimo kursą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "330", "q": "Kokiems tikslams skrydžių vadovas duoda orlaiviui nurodymą “vykdykite orbita” arba posūkis 360°?", "a": [ "Užsilaikymui arba saugiam intervalui užtikrinti", "Orlaivio greičiui sumažinti", "Orlaivio aukščiui sumažinti" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "331", "q": "Kokiais atvėjais naudojami žodžiai “pataisa, taisau-(correction)?", "a": [ "Padaryta klaida. Teisingai yra taip...", "Kartoju dėl aiškumo ar pabrėždamas", "Šiuo panaikinami anksčiau perduoti leidimai, nurodymai" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "332", "q": "Kokia žodžio “klausytis” (monitor) prasmė?", "a": [ "Pereiti į radijo ryšį su kitu korespondentu", "Klausyti nurodytą radijo ryšio dažnį", "Paklausiau nurodytą dažnį, informaciją priėmiau" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "333", "q": "Žodžių eiliškumo tvarka įgulai tikrinant radijo ryšį:", "a": [ "savo šaukinys, užklausimas “kaip mane girdite”", "radijo stoties šaukinys, orlaivio šaukinys, “ryšio patikrinimas”", "nustatyti radijo ryšio dažnį ir paklausti “kaip girdite”" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "334", "q": "Skrydžių vadovo atsakymai orlaivio įgulai, tikrinančiai radijo ryšį:", "a": [ "savo šaukinys, ryšio kokybės įvertinimas", "orlaivio šaukinys, ryšio kokybės įvertinimas, savo šaukinys", "šaukinys ir radijo ryšio kokybė" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "335", "q": "Kokiems tikslams skirti “TIBA” pranešimai?", "a": [ "Orlaiviams vykdantiems skrydį nekontroliuojamoje oro erdvėje", "Orlaivio įgulos pranešimui apie buvimo vietą", "Vykdančių skrydį nekontroliuojamoje oro erdvėje tarpusavio informavimui apie skridimą ir orlaivio įgulos pranešimui apie savo veiksmus" ], "c": [ 2 ], "expl": "TIBA (Traffic Information Broadcast by Aircraft) pranešimai yra skirti orlaiviams, vykdantiems skrydį nekontroliuojamoje oro erdvėje, tarpusavio informavimui apie skridimą ir orlaivio įgulos pranešimui apie savo veiksmus. Šie pranešimai padeda užtikrinti saugų skrydį, kai nėra skrydžių valdymo tarnybos, nes leidžia orlaivių įguloms žinoti apie kitų orlaivių buvimo vietą, kryptį ir ketinimus.", "hint": "" }, { "id": "336", "q": "Kaip įgula prašo paleisti orlaivio variklius?", "a": [ "...aikštelė, prašau paleisti variklius", "...šaukinys, skrydžio planas pateiktas", "...orlaivio šaukinys, ...aikštelė, prašau paleisti variklius, ATIS informacija “...”" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "337", "q": "Skrydžių vadovo atsakymai orlaivio įgulai , prašančiai paleisti variklius:", "a": [ "...šaukinys, variklius paleisti galima, leista-(approved), QNH...", "...šaukinys, variklius paleisti leista-(cleared), QNH...", "šaukinys, planuokite išvykmo laiką..." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "338", "q": "Kokią informaciją skrydžio vadovas pateikia orlaivio įgulai prieš pradedant riedėjimą?", "a": [ "Riedėjimo maršrutą, veikiantį KTT...; QNH", "Riedėjimo maršrutą, veikiantį KTT..., QNH... ir išėjimo sąlygas iš aerodromo", "Riedėjimo maršrutą, nurodymą apie veikiančio KTT ir jo užėmimą, QNH... ir išėjimo sąlygas iš aerodromo, vėjo duomenis" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "339", "q": "Kuris skrydžių vadovo nurodymas leidžia orlaivio įgulai užimti vykdomąjį?", "a": [ "Laukti prie KTT, atlaisvinus galėsite užimti", "... orlaivio šaukinys, leidžiu vykdomąjį startą KTT...", "Leidžiu užimti KTT" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "340", "q": "Kaip turi atsakyti riedančio orlaivio įgula gavusi konkretų nurodymą “laukti”?", "a": [ "Supratau", "Sustojau ir laukiu", "Laukiu prie..." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "341", "q": "Kuri skrydžų vadovo komanda orlaivio įgulai duoda teisę pakilti (startuoti)?", "a": [ "Leidžiu vykdomąjį KTT...", "Leidžiu kilti KTT...", "Kilkite su kursu..." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "342", "q": "Kaip orlaivio įgula pakartoja gautą leidimą kilti?", "a": [ ".....(šaukinys) kylu (startuoju)", "Vykdau pakilimą", "Leista kilti nuo KTT..." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "343", "q": "Ką turi pranešti orlaivio įgula esanti vykdomąjame KTT... ir turinti problemų dėl pakilimo?", "a": [ "atlaisvinu KTT...", "pakilimas užsilaiko ..... minutes", "pakilimas po ..... minučių", ".....priežastis ir tolimesni veiksmai" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "344", "q": "Pakilusi orlaivio įgula praneša skrendant pagal VST (VFR):", "a": [ "kairiu (dešiniu) posūkiu", "pakilau (..... minučių) aukštėjame iki...", "prašau užimti ..... aukštį" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "345", "q": "Skrydžių vadovo nurodymai orlaiviui, vizualiai artėjančiam tūpti:", "a": [ "KTT... ir vėjo duomenis", "QNH... ir vėjo duomenis", "KTT..,vėjo duomenys, QNH..." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "346", "q": "Kokioje oro erdvėje naudojamas “TIBA” radijo ryšio pranešimas?", "a": [ "Kontroliuojamoje oro erdvėje", "Nekontroliuojamoje oro erdvėje", "Rezervuotojoje oro erdvėje" ], "c": [ 1 ], "expl": "TIBA (Traffic Information Broadcast by Aircraft) pranešimai yra skirti orlaiviams, vykdantiems skrydį nekontroliuojamoje oro erdvėje, tarpusavio informavimui apie skridimą ir orlaivio įgulos pranešimui apie savo veiksmus. Šie pranešimai padeda užtikrinti saugų skrydį, kai nėra skrydžių valdymo tarnybos, nes leidžia orlaivių įguloms žinoti apie kitų orlaivių buvimo vietą, kryptį ir ketinimus.", "hint": "" }, { "id": "347", "q": "Kokiame aeronavigaciniame dokumente teikiama informacija apie laikinus radionavigacinės įrangos pasikeitimus, apribojimus ir kitus klausimus, susijusius su skrydžių sauga?", "a": [ "NOTAM", "SNOWTAM", "AIP" ], "c": [ 0 ], "expl": "NOTAM – tai pranešimas, kuriame skelbiama laikina informacija, susijusi su skrydžių sauga, pavyzdžiui, apie radionavigacinės įrangos pokyčius, apribojimus ar kitus svarbius veiksnius, kurie gali turėti įtakos skrydžiams ir dar nėra įtraukti į oficialius leidinius.", "hint": "" }, { "id": "502", "q": "Skrydžių vadovo nurodymai orlaivio įgulai apie išvykimo sąlygas iš kontroliuojamos aerodromo zonos skrendant VST -( VFR):", "a": [ "pakilę per ... punktą, aukštėkite iki ...", "pakilę su kursu skriskite maršrutu ...", "kairiu (dešiniu) posūkiu per ... punktą maršrutu ..." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "503", "q": "Kurią reikšmę atitinka pranešimas apie savo buvimo vietą “artimas užėjimas” (short final)?", "a": [ "Esant tiesiojoje 7 km (4 NM)", "Esant tiesiojoje 5 km (3 NM)", "Esant tiesiojoje 10 km (5 NM)" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "504", "q": "Koks skrydžių vadovo nurodymas orlaivio įgulai suteikia leidimą užimti veikiančią KTT...?", "a": [ "Leidžiu", "Leidžiu KTT... ir pakilimą", "Užimkite vykdomąjį KTT...", "Teisingi b) ir c)" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "505", "q": "Koks skrydžių vadovo nurodymas įpareigoja orlaivio įgulą laukti parengtiniame starte?", "a": [ "Sustoti ir laukti esamoje vietoje", "Draudžiu užimti KTT...", "a) ir b) teisingi" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "506", "q": "Kokia skrydžių vadovo komanda orlaivio įgulai suteikia teisę kilti?", "a": [ "Leidžiu", "Leidžiu kilti KTT...", "Kilkite su kursu ..." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "507", "q": "Kaip orlaivio įgula praneša apie užimtą skrydžio aukštį skrendant pagal VST (VFR)?", "a": [ "Užėmiau ... metrų aukštį", "Užėmiau ... pėdų aukštį pagal QNH ...", "Skrydžio lygis 2500 pėdų" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrendant pagal vizualiųjų skrydžių taisykles (VFR), aukštis pranešamas pėdomis ir kartu nurodomas QNH, nes tai yra vietinis oro slėgis, pagal kurį skaičiuojamas tikras aukštis virš jūros lygio.", "hint": "" }, { "id": "508", "q": "Skrydžių vadovas, duodamas nurodymą orlaivio įgulai pakeisti skrydžio kursą, nurodo...:", "a": [ "... (šaukinys) pakeiskite kursą į ... skridimo vietą", "... (šaukinys)... (priežastis), keiskite kursą ...", "...(šaukinys) pasukite į kairę (dešinę) ... laipsnių", "teisingi visi variantai" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "509", "q": "Kokiu dažniu orlaivio įgula turi pranešti apie nelaimės arba avarinę būklę?", "a": [ "Dažniu ant kurio palaikomas radijo ryšys", "Dažniu, kuriuo palaikomas radijo ryšys arba dažniu 121,500 MHz", "Tik dažniu 121,500 MHz" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "510", "q": "Skrydžių vadovo nurodymai orlaivio įgulai apie nuėjimą į antrą ratą (pakartotinam artėjimui):", "a": [ "tūpti draudžiu, vykdykite pakartotiną artėjimą", "pakartotinas skridimas aerodromo ratu", "tūpti draudžiu, vykdykite pakartotiną artėjimą ( nueikite į antrą ratą )", "teisingi visi variantai" ], "c": [ 3 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "511", "q": "Kaip skrydžių vadovas nurodo keičiant leidimą?", "a": [ "Veikite savo nuožiūra", "Duodu naują nurodymą", "Duodu naują leidimą" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "512", "q": "Kokius skrydžio vadovo leidimus orlaivio įgula privalo pakartoti?", "a": [ "Leidimą užimti KTT..., kilti, pakeisti dažnį, kursą", "Leidimą tūpti, kilti, užimti KTT..., pakeisti aukštį, keisti kursą, išeiti į kontroliuojamą oro erdvę", "Įeiti į skridimo ratą, pakeisti aukštį, QNH" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "513", "q": "Kaip CTR - (aerodromo zonos) skrydžių vadovas duoda orlaivio įgulai artėjimo tūpti sąlygas?", "a": [ "Darbinę KTT... ir artėjimo sąlygas", "Darbinę KTT... ir QNH...", "Darbinę KTT..., QNH... artėjimo sąlygas ir vėjo duomenis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Skrydžių vadovas CTR zonoje privalo pateikti visas svarbias sąlygas orlaivio įgulai – ne tik darbinį kilimo-tūpimo taką, bet ir oro slėgį (QNH), artėjimo sąlygas bei vėjo informaciją. Tai užtikrina saugų ir efektyvų artėjimą ir tūpimą, nes įgula turi visus reikalingus duomenis tinkamam sprendimui priimti.", "hint": "" }, { "id": "514", "q": "Skrydžio vadovo nurodymai orlaivio įgulai po tūpimo kontroliuojamame aerodrome:", "a": [ "atlaisvinkite KTT riedėjimo taku “...”, maršrutas “..”, aikštelė Nr...", "nutūpėte ... min. atlaisvinkite KTT pirmu taku iš kairės (dešinės)", "riedėkite į stovėjimo aikštelę Nr..." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "515", "q": "Skrendama kontroliuojamoje oro erdvėje pagal VST -(VFR). Orlaivio įgulos veiksmai atsakius radijo ryšiui:", "a": [ "Tęsiamas skrydis vizualiomis meteorologinėmis sąlygomis", "Tūpiama artimiausiame atitinkančiame aerodrome ir operatyvia ryšio priemone pranešama apie nutūpimą atitinkamai skrydžių valdymo tarnybai", "a) ir b) teisingi" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "516", "q": "Ar orlaiviams, paliekantiems kontroliuojamą oro erdvę, nurodomi išėjimo taškai?", "a": [ "Nurodomi", "Nenurodomi", "Nurodomi pagal aplinkybes" ], "c": [ 2 ], "expl": "Išėjimo taškai orlaiviams, paliekantiems kontroliuojamą oro erdvę, nurodomi ne visuomet, o priklausomai nuo situacijos. Kartais dėl saugumo ar eismo valdymo reikalavimų skrydžių vadovas gali pateikti konkrečius išėjimo taškus, o kartais tai nėra būtina. Todėl sprendimas nurodyti išėjimo taškus priklauso nuo skrydžio sąlygų ir oro eismo situacijos.", "hint": "" }, { "id": "517", "q": "Kokie įgulos veiksmai, gavus skrydžio vadovo draudimą tūpti?", "a": [ "Esant tiesiojoje užsiprašo leidimo tūpti", "Nueina į antrą ratą, vykdo pakartotiną artėjimą", "Esant geram matomumui savarankiškai tūpia" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "518", "q": "Skubos pranešimas - “PAN, PAN, PAN” turi pirmenybę:", "a": [ "visų kitų pranešimų atžvilgiu, išskyrus nelaimės pranešimą", "visų kitų pranešimų atžvilgiu", "a) ir b) teisingi" ], "c": [ 0 ], "expl": "PAN, PAN, PAN“ yra skubos pranešimas, kuris turi pirmenybę prieš visus kitus radijo pranešimus, išskyrus nelaimės („MAYDAY“) pranešimus, kurie visada turi aukščiausią prioritetą.", "hint": "" }, { "id": "519", "q": "Kokią reikšmę turi “PAN, PAN, PAN”?", "a": [ "Nesankcionuotas įsikišimas į įgulos veiksmus", "Būsena, susijusi su orlaivio arba asmenų esančių jame, kuriems dar nereikalinga neatidėliotina pagalba", "Būvis, kurio metu esti rimtas ir/arba neišvengiamas pavojus ir būtina neatidėliotina pagalba" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "520", "q": "Koką reikšmę turi “MAYDAY, MAYDAY, MAYDAY?", "a": [ "Būvis, kurio metu yra rimtas ir/arba neišvengiamas pavojus ir būtina neatidėliotina pagalba", "Būsena, susijusi su orlaivio arba asmenų, esančių jame, kuriems dar nereikalinga neatidėliotina pagalba", "Esant stiprios blaškos zonoje" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "521", "q": "Kokiais atvėjais gali būti panaudotas terminas “perduodu aklai”- (blind)?", "a": [ "Kai negali užmegzti radijo ryšio dėl imtuvo gedimo", "Kitų radijo stočių suteikiamą paramą, retransliuojant pranešimą", "Perduodant skrydžių vadovo leidimus, nurodymus, bei meteo informaciją" ], "c": [ 0 ], "expl": "Terminas „perduodu aklai“ (blind) naudojamas, kai perduodi pranešimą, bet nėra galimybės patvirtinti, ar jį gavo dėl ryšio sutrikimų, pavyzdžiui, imtuvo gedimo arba prasto ryšio.", "hint": "" }, { "id": "522", "q": "Altitudė arba absoliutusis aukštis tai yra?", "a": [ "Lygio, taško ar objekto, laikomo tašku, vertikalus atstumas išmatuotas nuo standartinio slėgio", "Lygio, taško ar objekto, laikomo tašku, vertikalus atstumas išmatuotas nuo žemės", "Lygio, taško ar objekto, laikomo tašku, vertikalus atstumas išmatuotas nuo vidutinio jūros lygio (MSL)" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "523", "q": "FL 195 reiškia:", "a": [ "Draudžiamą sektorių ICAO žemėlapyje", "Flight level (skrydžio aukštį) 19į00 pėdų nuo standartinio slėgio", "Flight level (skrydžio aukštį) 1950 pėdų virš vidutinio jūros lygio" ], "c": [ 1 ], "expl": "1 FL = 100ft 10FL= 1000ft", "hint": "" }, { "id": "524", "q": "Ką reiškia santrumpa VMC?", "a": [ "Inercinė navigacinė sistema", "Paskaičiuotas praėjęs laikas", "Vizualiosios meteorologinės sąlygos" ], "c": [ 2 ], "expl": "VMC (Visual Meteorological Conditions) reiškia oro sąlygas, kai matomumas ir debesuotumas leidžia pilotui skristi pagal vizualias skrydžių taisykles (VFR). Tai svarbu, nes esant VMC pilotas gali orientuotis pagal žemės orientyrus be instrumentų pagalbos.", "hint": "" }, { "id": "525", "q": "Kaip skrydžių vadovas nurodo keičiant leidimą?", "a": [ "Veikite savo nuožiūra", "Duodu naują leidimą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "526", "q": "Kas yra FIS?", "a": [ "Skrydžių informacijos centras", "Skrydžių informacijos regionas", "Skrydžių informacijos paslauga" ], "c": [ 2 ], "expl": "FIS (Flight Information Service) yra paslauga, teikiama pilotams siekiant suteikti aktualią informaciją apie oro sąlygas, eismo situaciją, navigacijos ribojimus ir pan., kad būtų užtikrintas saugus skrydis.", "hint": "" }, { "id": "527", "q": "Keliais skaitmenimis perduodamas laikas minutėmis?", "a": [ "4 min. - (keturios)", "04 min. - (nulis keturios) arba 4 min. (keturios)", "04 min. - (nulis keturios)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Laikas minutėmis dažniausiai perduodamas dviem skaitmenimis, kad būtų išvengta nesusipratimų, pavyzdžiui, „04“– tai aiškus formatas, kuriame pirmasis skaitmuo reiškia nulį, o antrasis – minutes. Tačiau taip pat leidžiama perduoti vienu skaitmeniu, jei tai yra aišku kontekste („4“– keturios minutės).", "hint": "" }, { "id": "528", "q": "Oro eismas tai?", "a": [ "Visas judėjimas aerodromo manevravimo lauke ir visi skrydžiai arti aerodromo", "Visi skrendantys ir aerodromo manevravimo lauke judantys orlaiviai", "Visi skrendantys orlaiviai" ], "c": [ 1 ], "expl": "Oro eismas apima visą orlaivių judėjimą ore bei judėjimą manevravimo lauke, t.y. tiek skrydžius, tiek judėjimą ant aerodromo paviršiaus.", "hint": "" }, { "id": "529", "q": "Skaičiai, kurie turi dešimtąsias ir šimtąsias dalis, perduodami po sveikųjų skaičių pasakant kokį žodį?", "a": [ "\"Kabliataškis\"", "\"Taškas\"", "\"Kablelis\"" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" } ] }, "Žmogaus galimybės skraidyti": { "klausimai": [ { "id": "7", "q": "Kas atsakingas už sveikatos būklės palaikymą?", "a": [ "darbdavys", "pats pilotas", "aviacijos medicinos ekspertai" ], "c": [ 1 ], "expl": "Piloto sveikatos būklės palaikymas yra pačio piloto atsakomybė – jis turi rūpintis tinkama fizine ir psichine būkle, kad galėtų saugiai skraidyti.", "hint": "" }, { "id": "176", "q": "Prieš pat skrydį sunegalavote. Jūs:", "a": [ "niekam apie tai nesakote ir toliau ruošiatės skristi", "perspėjate kartu skrendančius kolegas, kad nesveikuojate", "atsisakote skristi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Jei pilotas jaučia, kad yra nesveikas, jis turi atsisakyti skristi, kad neužkrautų pavojaus sau ir keleiviams.", "hint": "" }, { "id": "177", "q": "Didžiausią Žemės atmosferos dujų dalį sudaro:", "a": [ "deguonis", "azotas", "anglies dvideginis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Azotas (N₂) – apie 78 %, Deguonis (O₂) – apie 21 %, Argonas (Ar) – apie 0,93 %, Anglies dioksidas (CO₂) – apie 0,04 % .", "hint": "" }, { "id": "178", "q": "Koks oras tankesnis?", "a": [ "šaltesnis", "šiltesnis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šaltas oras yra tankesnis , nes šiluma plečia oro molekules, o vėsa jas sutraukia. Todėl šaltas oras turi didesnį tankį .", "hint": "" }, { "id": "179", "q": "Didėjant aukščiui temperatūra laipsniškai mažėja:", "a": [ "0,65C kas 100 m", "0,5C kas 100 m", "1,65C kas 150 m" ], "c": [ 0 ], "expl": "Standartinis atmosferos temperatūros mažėjimo greitis yra apie 6,5 °C per 1000 m arba 0,65 °C kas 100 m.", "hint": "" }, { "id": "180", "q": "Kvėpavimo proceso metu oras įtraukiamas į plaučius. Ką raudonieji kraujo kūneliai (eritrocitai) gabena iš plaučių į audinius?", "a": [ "Deguonį", "gliukozę", "anglies monoksidą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į audinius, kur jis reikalingas organizmo funkcionavimui.", "hint": "" }, { "id": "181", "q": "Kaip krauju transportuojamas anglies dvideginis?", "a": [ "kraujo plazmos pagalba", "baltaisiais kraujo kūneliais", "eritrocitų pagalba" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "182", "q": "Didėjant aukščiui, santykinis deguonies kiekis ore:", "a": [ "didėja", "mažėja", "nekinta" ], "c": [ 2 ], "expl": "Santykinis kiekis (%) nesikeičia, nes oro sudėtis išlieka ta pati (78 % azoto, 21 % deguonies ir t. t.). Absoliutus deguonies kiekis (t. y. molekulių skaičius) mažėja.", "hint": "" }, { "id": "183", "q": "Didėjant aukščiui, oro tankumas:", "a": [ "mažėja", "didėja", "nekinta" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kylant aukštyn, atmosferos slėgis mažėja – kuo aukščiau, tuo oro dalelių mažiau, todėl oro masė ir slėgis mažėja .", "hint": "" }, { "id": "184", "q": "Koks iš išvardintų cheminių junginių vykstant normaliai medžiagų apykaitai pašalinamas iš organizmo per plaučius?", "a": [ "švino tetratėliau", "anglies dvideginis", "gliukozė" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "185", "q": "Įsisavinamo deguonies kiekis, didėjant aukščiui:", "a": [ "didėja", "mažėja", "nesikeičia" ], "c": [ 1 ], "expl": "Atmosferos slėgis su aukščiu mažėja , todėl ir deguonies dalinis slėgis (t. y. kiek jo patenka į plaučius) taip pat mažėja .", "hint": "" }, { "id": "259", "q": "Dėl kurio pakitusio aplinkos parametro, padidėjus skridimo aukščiui, organizmas gauna mažiau deguonies?", "a": [ "Temperatūros", "Slėgio", "Procentinio deguonies santykio su kitomis įkvepiamomis dujomis" ], "c": [ 1 ], "expl": "Atmosferos slėgis su aukščiu mažėja , todėl ir deguonies dalinis slėgis (t. y. kiek jo patenka į plaučius) taip pat mažėja .", "hint": "" }, { "id": "260", "q": "Koks yra normalus minutinis kvėpavimo tūris?", "a": [ "dažnis 15-20 kartų per min., o įkvepiame vienu kartu apie O,5-0,6 l oro tai 8 litrai per min.", "3 l", "5 l" ], "c": [ 0 ], "expl": "Normalus minutinis kvėpavimo tūris ramybės būsenoje yra apie 7–9 litrų per minutę. Vidutinis kvėpavimo dažnis : 15–20 kartų per minutę, tūris per įkvėpimą ~0,5–0,6 l.", "hint": "" }, { "id": "261", "q": "Kaip vadinamas deguonies badas, galintis stipriai paveikti pilotą?", "a": [ "hiperventiliacija", "hipoksija", "hipotermija" ], "c": [ 1 ], "expl": "Hipoksija – tai būklė, kai organizmo audiniai negauna pakankamai deguonies , reikalingo normaliam funkcionavimui.", "hint": "" }, { "id": "262", "q": "AngIies monoksidas:", "a": [ "lengvai atpažįstamas dėl specifinio kvapo", "lengvai atpažįstamas dėl specifinės spalvos", "sunkiai atpažįstamas, nes jis bekvapis ir beskonis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.", "hint": "" }, { "id": "263", "q": "Anglies monoksido efektai organizme:", "a": [ "veikia nepastebimai ir mirtinai, 10-20proc. koncentracija- skauda galvą, silpna pykina, o virš 40 proc.- sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla, traukuliai, oda rožinės spalvos", "Išoriškai pastebėti anglies monoksido poveikio neįmanoma", "Anglies monoksidas organizmui neturi jokio poveikio." ], "c": [ 0 ], "expl": "Anglies monoksidas, cheminė formulė CO, yra bespalvės, bekvapės, beskonės, degios, paprastai lengvesnės už orą ir labai toksiškos dujos.", "hint": "" }, { "id": "264", "q": "Kokių dujų kiekis kraujyje iš esmės reguliuoja kvėpavimo dažnį?", "a": [ "Deguonis", "anglies dvideginio", "anglies monoksido" ], "c": [ 1 ], "expl": "Organizmas kvėpavimo dažnį daugiausiai reguliuoja pagal anglies dvideginio kiekį kraujyje. Kuo santykinai daugiau anglies dvideginio, tuo dažniau žmogus kvėpuoja.", "hint": "" }, { "id": "265", "q": "Kokioms dujoms hemoglobinas, esantis raudonuose kraujo kūneliuose, turi didesnę trauką?", "a": [ "deguoniui", "anglies dvideginiui", "anglies monoksidui" ], "c": [ 2 ], "expl": "Anglies monoksidas daug kartų labiau prisiriša prie hemoglobino negu deguonis todėl yra labai didelė rizika mirtinai nusinuodyti.", "hint": "" }, { "id": "266", "q": "Sugedusi variklio dujų išmetimo sistema kelia pavojų apsinuodyti:", "a": [ "anglies monoksidu", "anglies dvideginiu", "azotu" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sugedus variklio išmetimo sistemai (pavyzdžiui, jei yra nesandarumų ar pažeistas duslintuvas), į orlaivio saloną gali patekti anglies monoksidas (CO) – bekvapės, bespalvės ir labai pavojingos dujos. Jų įkvėpimas net ir mažais kiekiais ilgą laiką gali sukelti: galvos skausmą, svaigimą, pykinimą, sąmonės netekimą, o sunkiais atvejais – mirtį dėl deguonies trūkumo kraujyje.", "hint": "" }, { "id": "267", "q": "Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti:", "a": [ "Lėtinis", "lėtinis ir ūmus", "ūmus" ], "c": [ 1 ], "expl": "Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis gali būti: Ūmus – kai nuodinga medžiaga į organizmą patenka per trumpą laiką (vieną ar kelis kartus), dažnai sukelia staigius ir stiprius simptomus.(Pvz. įkvėpus didelį kiekį amoniako ar prarijus nuodų). Lėtinis – kai organizmas ilgą laiką veikiamas mažų kiekių nuodingų medžiagų, kurios palaipsniui kaupiasi.(Pvz. ilgalaikis darbas su švinu ar gyvsidabriu be tinkamos apsaugos).", "hint": "" }, { "id": "268", "q": "Ar keleivio rūkomos cigaretės dūmas daro poveikį deguonies kiekiui piloto kraujyje?", "a": [ "daro", "nedaro", "nedaro iki 4270 m aukščio" ], "c": [ 0 ], "expl": "Cigaretės dūmuose yra anglies monoksido (CO), kuris jungiasi su hemoglobinu kraujyje daug stipriau nei deguonis. Dėl to: Mažėja deguonies kiekis kraujyje , nes hemoglobinas nebegali pernešti pakankamai deguonies į audinius. Šis poveikis yra reikšmingas net žemame aukštyje , o kylant į didesnį aukštį, kur oro slėgis ir deguonies kiekis natūraliai mažėja, rūkymo poveikis dar labiau sustiprėja .", "hint": "" }, { "id": "269", "q": "Dėl hiperventiliacijos:", "a": [ "organizme padidėja deguonies ir sumažėja anglies dvideginio kiekis", "organizme sumažėja deguonies ir sumažėja anglies dvideginio kiekis", "organizme sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio kiekis" ], "c": [ 0 ], "expl": "Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.", "hint": "" }, { "id": "270", "q": "Dideliame aukštyje nehermetiniame lėktuve deguonies kiekis, kuris skverbiasi per plaučių membranas į kraują, yra:", "a": [ "sumažėjęs dėl mažo aplinkos slėgio", "sumažėjęs dėl žemos temperatūros", "nepakitęs, kaip jūros lygyje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Dėl sumažėjusio atmosferos slėgio deguonies dalinis slėgis mažėja, todėl deguonies pasisavinimas į kraują sumažėja.", "hint": "" }, { "id": "271", "q": "Kaip keičiasi deguonies procentinis santykis ore, didėjant aukščiui?", "a": [ "mažėja", "didėja", "nekinta" ], "c": [ 2 ], "expl": "Oro sudėtis procentais lieka pastovi (~21 % deguonies, 78 % azoto, ir t.t ), nors absoliutus oro slėgis mažėja.", "hint": "" }, { "id": "272", "q": "Ar raumenų jėga sumažėja apsinuodijus anglies monoksidu?", "a": [ "taip", "ne" ], "c": [ 0 ], "expl": "Apsinuodijus anglies monoksidu (CO) , sumažėja deguonies pernaša kraujyje, nes CO jungiasi su hemoglobinu 200–250 kartų stipriau nei deguonis. Dėl to: Į raumenis ir kitus audinius patenka nepakankamai deguonies . Raumenys silpnėja , atsiranda nuovargis , o sunkesniais atvejais – raumenų koordinacijos sutrikimai ar net paralyžius.", "hint": "" }, { "id": "273", "q": "Skrendate orlaiviu, kurio kabina nehermetinė. Koks mažiausias aukštis, kuriame reikia užsidėti deguonies kaukę?", "a": [ "5200 m", "3050 m", "2500 m" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "274", "q": "Greitas arba gilus kvėpavimas, ypač kai naudojamas deguonis, gali sukelti:", "a": [ "hipoksiją", "hiperventiliacijos pavojų", "miopiją" ], "c": [ 1 ], "expl": "Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.", "hint": "" }, { "id": "275", "q": "Siūlomas hiperventiliacijos gydymo būdas yra:", "a": [ "dažninti kvėpavimą", "Lėtinti kvėpavimą ir/ar kvėpuoti iškvėptomis dujomis", "panaudoti deguonies kaukę" ], "c": [ 1 ], "expl": "Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro. Lėtesnis kvėpavimas į maišelį padeda atstatyti CO₂ lygį.", "hint": "" }, { "id": "276", "q": "Sumažėjęs deguonies kiekis organizme vadinamas:", "a": [ "hipoksija", "hiperventiliacija", "baro trauma" ], "c": [ 0 ], "expl": "Hipoksija – tai būklė, kai organizmui ar jo dalims trūksta deguonies . Gali kilti dėl mažo deguonies kiekio ore (pvz., aukštai kalnuose ar skrydžio metu), kvėpavimo sutrikimų, apsinuodijimų (pvz., anglies monoksidu).", "hint": "" }, { "id": "277", "q": "Anksčiausiai pasireiškiantis hipoksijos požymis yra:", "a": [ "mieguistumas", "euforija" ], "c": [ 1 ], "expl": "Hipoksijos požymiai yra: euforija tada mieguistumas, koordinacijos sutrikimas, galvos skausmas, dilgčiojimas, pakitęs kvėpavimas, raumenų silpnumas, susilpnėjusi atmintis, susilpnėja regėjimo jautrumas, tunelinis matymas, sąmonės sutrikimai, cianozė, skruzdžių bėgiojimo pojūtis, sąmonės praradimas ir mirtis", "hint": "" }, { "id": "278", "q": "Būdingiausias hiperventiliacijos požymis yra:", "a": [ "lėtas kvėpavimas", "euforija", "svaigulys" ], "c": [ 2 ], "expl": "Hiperventiliacija sumažina CO₂ lygį, o tai pagrindinis faktorius, kuris gali sukelti galvos svaigimą ir galvos skausmą.", "hint": "" }, { "id": "279", "q": "Dažnas kvėpavimas dėl susijaudinimo, susirūpinimo ar judesių sutrikimo gali sukelti:", "a": [ "Hiperventiliaciją", "hipoksija" ], "c": [ 0 ], "expl": "Hiperventiliacija yra greitas ir gilus kvėpavimas, o toks kvėpavimas sumažina CO₂ kiekį ir padidina deguonies kiekį kraujyje. Hiperventiliacija išsivysto dėl streso, nerimo, panikos priepuolio. Efektyvi kova prieš hiperventilecija yra kvepavimas savo iškvėptu oro.", "hint": "" }, { "id": "280", "q": "Jūs esate nedideliame - iki 3050 m (10000 pėdų) aukštyje. Ką galėtų reikšti padažnėjęs kvėpavimas ir požymiai, panašūs į hipoksija?", "a": [ "hiperventiliaciją", "miopiją", "baro traumą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Esant iki 3050 m (10 000 pėdų) aukštyje, oro slėgis sumažėja, todėl organizmas pradeda kompensuoti sumažėjusį deguonies kiekį dažnesniu kvėpavimu.", "hint": "" }, { "id": "281", "q": "Dėl rūkymo hipoksijos tikimybė:", "a": [ "didėja", "mažėja", "nekinta" ], "c": [ 0 ], "expl": "Rūkymas mažina hemoglobino deguonies pernešimo pajėgumą, didindamas hipoksijos riziką.", "hint": "" }, { "id": "282", "q": "Rūkymas sukelia:", "a": [ "ankščiau hipoksiją, labai sumažina kraujo sugebėjimą prisijungti deguonį", "Rūkymo žala neturi didelės įtakos", "Rūkymas sukelia raumenų spazmus, nuovargį" ], "c": [ 0 ], "expl": "Cigarečių dūmuose esantis CO 2 ir kitos medžiagos mažina deguonies pernešimą taip skatina hipoksiją.", "hint": "" }, { "id": "283", "q": "Iki kurio aukščio, lėktuvui skrendant, pilotas sugeba veikti, nepatirdamas hipoksijos?", "a": [ "3050 m (10000 ft)", "6100 m (20000 ft)", "9150 m (30000 ft)" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "284", "q": "Ar hipoksiją gali parodyti keistas fizinis arba protinis elgesys?", "a": [ "negali", "gali" ], "c": [ 1 ], "expl": "Hipoksija – tai deguonies trūkumas organizme, o pirmiausia nukenčia smegenys , kurios yra labai jautrios deguonies stygiui.", "hint": "" }, { "id": "285", "q": "Atsisakę skrydžio po nardymo su akvalangu ir kvėpavimo suspaustu oru, jūs sumažinate:", "a": [ "hipoksijos pavojų", "hiperventiliacijos pavojų", "dekompresijos ligos pavojų", "pavojų apakti" ], "c": [ 2 ], "expl": "Po nardymo su akvalangu ar kvėpavimo suspaustu oru organizmo audiniuose padaugėja azoto. Jei iš karto po nardymo iškeliaujate į didesnį aukštį (pavyzdžiui, skrydį lėktuvu), slėgio sumažėjimas priverčia azota plėstis, taip sukeldamas dekompresijos ligą.", "hint": "" }, { "id": "286", "q": "Kokios dujos, ištirpusios kraujyje, daugiausiai kenkia dekompresijos ligos atveju?", "a": [ "deguonis", "azotas", "anglies dvideginis", "angles monoksidas" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kylant greitai azotas ištirpęs audiniuose formuoja burbuliukus, sukeldamas taip dekompresijos ligą.", "hint": "" }, { "id": "287", "q": "Kiek laiko iki skrydžio turi palaukti davęs kraujo pilotas?", "a": [ "24 val.", "12 val.", "20 val." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "288", "q": "Kuriam laikui reikia atidėti skrydį, jei nardėte su akvalangu ne giliau kaip 10 m (30 pėdų)?", "a": [ "6 val.", "12 val.", "24 val." ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "289", "q": "Kuriam laikui reikia atidėti skrydį, jei nardėte su akvalangu giliau kaip 10 m (30 pėdų)?", "a": [ "6 val.", "12 val.", "24 val." ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "290", "q": "Pulso dažniui įtakoja veiksniai:", "a": [ "deguonies kiekis ore, stresas, fizinis krūvis", "fizinė veikla", "Stresas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Deguonies kiekis ore – sumažėjęs deguonies lygis (pvz., aukštyje) gali padidinti pulsą, kad organizmas kompensuotų deguonies trūkumą. Stresas – išskiria adrenalino ir kitų hormonų, kurie padidina širdies ritmą. Fizinis krūvis – didina širdies susitraukimų dažnį, kad raumenys gautų daugiau deguonies.", "hint": "" }, { "id": "291", "q": "Teigiamų +G perkrovų metu:", "a": [ "Sumažėja smegenų aprūpinimas krauju, sustoja kraujotaka akių tinklainėse", "vidaus organai kyla aukštyn, smegenys aprūpinamos krauju", "vidaus organai leidžiasi žemyn, smegenys pilnai aprūpinamos krauju" ], "c": [ 0 ], "expl": "+G perkrovos (teigiamos perkrovos) – tai situacijos, kai kūnas patiria didesnį nei normalų jėgos padidėjimą, dažniausiai kylant į viršų ar pasukant orlaivį. Dėl šios perkrovos kraujas nuteka į kūno apačią (kojas ir pilvą), o smegenys ir akys gali būti nepakankamai aprūpinami krauju.", "hint": "" }, { "id": "292", "q": "Neigiamų -G perkrovų metu:", "a": [ "Padidėja arterinis ir veninis kraujo spaudimas galvos srityje, kraujas suteka į smegenis, gali sutrūkinėti akies kraujagyslės", "Padidėja veninis kraujo spaudimą galvos srityje, kraujas teka iš smegenų", "Padidėja arterinis spaudimas" ], "c": [ 0 ], "expl": "Neigiamos - G perkrovos atsiranda, kai kūnas patiria pagreitį žemyn (pvz., greitai leidžiantis ar verčiantis orlaiviu aukštyn kojomis). Dėl šios perkrovos: Kraujas staigiai traukiasi link galvos , todėl galvos srityje labai padidėja tiek arterinis, tiek veninis kraujo spaudimas .", "hint": "" }, { "id": "293", "q": "Nuo kokios teigiamos +G perkrovos dydžio žmogus gali prarasti sąmonę:", "a": [ "3,5 G", "1 G", "5G", "6 G" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "294", "q": "VestibiuIiarinis aparatas atsakingas už:", "a": [ "kūno orientaciją erdvėje", "pusiausvyrą/ koordinaciją", "judesius" ], "c": [ 1 ], "expl": "Vestibuliarinis aparatas (esančias vidinėje ausyje) yra pagrindinė sistema, padedanti kūnui išlaikyti pusiausvyrą .", "hint": "" }, { "id": "295", "q": "Nuo ko daugiausiai priklauso akies prisitaikymo tamsoje greitis?", "a": [ "nuo gero fizinio pasiruošimo", "nuo kontrasto tarp ankščiau patirtos šviesos ryškumo ir tamsos laipsnio naujoje aplinkoje", "nuo gero profesinio pasiruošimo" ], "c": [ 1 ], "expl": "Akies prisitaikymo tamsoje greitis (t. y. naktinis regėjimas ) daugiausia priklauso nuo: Šviesos pokyčio stiprumo : kuo staigesnis ir didesnis kontrastas tarp buvusio šviesos ryškumo ir tamsos, tuo ilgiau trunka prisitaikyma.", "hint": "" }, { "id": "296", "q": "Kiek laiko užtrunka adaptacija šviesai?", "a": [ "5-10 minučių", "5-10s", "30-60s" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "297", "q": "Kiek laiko užtrunka adaptacija tamsai?", "a": [ "30-60 min.", "10min.", "20min.", "15min." ], "c": [ 0 ], "expl": "Rodopsino degradacija yra labai greita, jo regeneracija daug lėtesnė. Todėl adaptavimas (akis) nuo šviesos iki tamsos reikalauja kur kas daugiau laiko nei nuo tamsios iki šviesos: akims gali užtrukti iki 45 minučių, kad \"prisikabintų\" prie tamsos. Po trumpo, bet labai ryško apšvietimo prisitaikymas (akis) gali užtrukti iki valandos.", "hint": "" }, { "id": "298", "q": "Kas sukelia trumparegystę arba toliaregystę?", "a": [ "akies obuolio pailgumas arba akies ragenos iškilimas", "akies ragenos iškilimas", "akies obuolio pailgumas" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "299", "q": "Koks regėjimo aštrumas laikomas normaliu?", "a": [ "1", "2", "0,5" ], "c": [ 0 ], "expl": "Regėjimo aštrumas - mažiausias kampas, kai akis dar skiria du vienodai nutolusius taškus. Daugumai žmonių tas kampas yra 1°; regėjimo aštrumas tada yra 1,0. Regėjimo aštrumas iš esmės reiškia aptikimą, skiriamąją gebą ar atpažinimą. Apibūdinant tiksliau, regėjimo aštrumas yra regėjimo sistemos skiriamoji geba, t. y. sugebėjimas matyti atskirus ir nesusiliejančius du ar daugiau taškų, linijų ar kitų objektų", "hint": "" }, { "id": "300", "q": "Toliaregystė koreguojama?", "a": [ "cilindriniais lęšiais", "skleidžiamaisiais lęšiais", "glaudžiamaisiais lęšiais" ], "c": [ 2 ], "expl": "Toliaregystė (hiperopija) atsiranda, kai akies optinė sistema per silpna arba akis per trumpa – todėl vaizdas susiformuoja už tinklainės . Glaudžiamieji lęšiai (teigiami, + dioptrijų) sutelkia spindulius anksčiau, taip perkeldami vaizdą ant tinklainės , ir leidžia matyti geriau.", "hint": "" }, { "id": "301", "q": "Trumparegystė koreguojama?", "a": [ "cilindriniais lęšiais", "skleidžiamaisiais lęšiais", "glaudžiamaisiais lęšiais" ], "c": [ 1 ], "expl": "Trumparegystė (miopija) atsiranda, kai akies obuolys yra per ilgas arba akies lūžio galia per stipri–todėl šviesos spinduliai susikerta prieš tinklainę . Skleidžiamieji lęšiai (neigiami,- dioptrijų) išsklaido šviesą , kad ji būtų sufokusuota tiksliai ant tinklainės , pagerindami matymą į tolį.", "hint": "" }, { "id": "302", "q": "Į akį patenkančios šviesos kiekį reguliuoja?", "a": [ "ragena", "Lęšis", "rainelė", "tinklainė" ], "c": [ 2 ], "expl": "Rainelė – tai spalvota akies dalis, esanti aplink vyzdį. Ji veikia kaip diafragma: sutraukdama arba išplėsdama vyzdį , reguliuoja, kiek šviesos patenka į akies vidų – panašiai kaip fotoaparato diafragma.", "hint": "" }, { "id": "303", "q": "Dienos metu didžiausia tikimybė pastebėti kitą lėktuvą yra:", "a": [ "kai vaizdas fokusuojamas tinklainės kolbelėse", "kai vaizdas fokusuojamas tinklainės lazdelėse (periferijoje)" ], "c": [ 0 ], "expl": "Dienos metu regėjimą daugiausia užtikrina kolbelės , esančios tinklainės centre (ypač geltonojoje dėmėje / centrinėje duobutėje ). Kolbelės yra atsakingos už: spalvų matymą , detalų regėjimą ir gerą regėjimo aštrumą esant ryškiai šviesai.", "hint": "" }, { "id": "348", "q": "Nakties metu didžiausia tikimybė pastebėti kitą lėktuvą yra:", "a": [ "kai vaizdas fokusuojamas tinklainės kolbelėse ( centre)", "kai vaizdas fokusuojamas tinklainės lazdelėse (periferijoje)" ], "c": [ 1 ], "expl": "Lazdelės – tai šviesai jautrūs receptoriai, esantys tinklainės periferijoje , kurie puikiai veikia prieblandoje ir tamsoje . Naktį, kai šviesos labai mažai, būtent lazdelės leidžia aptikti silpnus šviesos šaltinius ir judesį – todėl naktį geriau pastebimi objektai yra tie, kurie fokusuojasi ne centre, o šiek tiek šonuose (periferijoje) .", "hint": "" }, { "id": "349", "q": "Stebint tuščią regėjimo lauką, akys fokusuoja žvilgsnį šiame nuotolyje:", "a": [ "1-2 metrai", "20 metrų", "begalybė" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai žmogus žiūri į tuščią lauką , kuriame nėra aiškaus objekto, į kurį būtų galima fokusuoti , akis automatiškai pereina į „tuščio lauko “ trumparegystė. Tyrimais nustatyta, kad daugumos žmonių šis taškas yra apie 1–2 metrus nuo akių .", "hint": "" }, { "id": "350", "q": "Kokiais akių judesiais patartina ore ieškoti kito orlaivio?", "a": [ "akys nesustodamos juda", "akių judesiai trumpi su reguliariais stabtelėjimais", "ilgai stebint kaip galima didesnį dangaus plotą" ], "c": [ 1 ], "expl": "Ieškant kitų orlaivių ore, svarbu neperkrauti akių ir nepavargti . Todėl rekomenduojama atlikti trumpus, sistemingus akių judesius , reguliariai stabtelint ir leidžiant akims sutelkti dėmesį į atskiras sritis. Tokiu būdu geriau aptinkami mažesni ir tolimesni objektai, o regėjimo našumas išlieka aukštas.", "hint": "" }, { "id": "351", "q": "Sunkiau pastebėti orlaivį priešais save, kai šis:", "a": [ "skrenda susidūrimo kursu", "neskrenda susidūrimo kursu" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kai orlaivis skrenda tiesiai į tave susidūrimo kursu , jo vaizdas tarsi nekinta – jis atrodo stacionarus ir nesikeičia dydžiu ar pozicija tinklainėje. Dėl to jį sunkiau pastebėti, nes akis ir smegenys daugiausia pastebi judėjimą ar pokyčius aplinkoje. Tokie objektai dažnai būna nepastebėti arba pastebimi per vėlai.", "hint": "" }, { "id": "352", "q": "Kokiu greičiu tiesiai į jus skrendantis orlaivis atrodys didėjantis?", "a": [ "pastoviu", "didėjančiu", "mažėjančiu" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kai orlaivis skrenda tiesiai į jus, jo vaizdas tinklainėje didėja didėjančiu greičiu – jis atrodo vis didesnis ir artėja vis sparčiau, nes atstumas tarp jūsų mažėja. Tai reiškia, kad jo matomas dydis auga greičiau ir greičiau, ypač artėjant susidūrimo taškui. Laiką iki susidūrimo apskaičiuojame dalindami atstumą iš greičio: t = 5 Nm / 500 mazgų = 0,01 valandos. Kadangi valanda turi 3600 sekundžių, paverčiame laiką į sekundes: t = 0,01 × 3600 = 36 sekundės.", "hint": "" }, { "id": "353", "q": "Du orlaiviai, atitinkamais 150 mazgų ir 350 mazgų greičiais, priešprieša artėja vienas prie kito. Matomumas yra neribotas, bet susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 5 jūrmylės (Nm). Po kiek sekundžių apytikriai įvyks susidūrimas, jeigu nebus imtasi priemonių", "a": [ "24 sek", "36 sek", "45 sek" ], "c": [ 1 ], "expl": "Duoti du orlaiviai, kurie artėja vienas prie kito su greičiais 150 mazgų ir 350 mazgų. Bendras jų artėjimo greitis yra 500 mazgų (150 + 350 = 500). Pradinė atstumo reikšmė, kai nustatytas susidūrimo pavojus, yra 5 jūrmylės.", "hint": "" }, { "id": "354", "q": "Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią baltą ir raudoną mirksinčią šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?", "a": [ "kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į kairę", "kitas orlaivis kerta jūsų kursą į dešinę", "kitas orlaivis artėja tiesiai įjus", "kitas orlaivis tolsta nuo jūsų" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "355", "q": "Du orlaiviai atitinkamais 120 mazgų ir 380 mazgų greičiais, priešprieša artėja vienas prie kito. Matomumas - 5 jūrmylės (Nm), bet susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 2 jūrmylės (Nm). Po kiek sekundžių apytikriai įvyks susidūrimas, jeigu nebus imtasi priemonių?", "a": [ "14 sek", "24 sek", "30sek" ], "c": [ 0 ], "expl": "Du orlaiviai skrenda vienas prieš kitą greičiais 120 ir 380 mazgų, bendras artėjimo greitis yra 500 mazgų. Susidūrimo pavojus pirmą kartą nustatytas, kai atstumas buvo 2 jūrmylės. Laikas iki susidūrimo apskaičiuojamas dalijant atstumą iš greičio: 2 Nm / 500 mazgų = 0,004 valandos. Paverčiant į sekundes: 0,004 × 3600 = 14,4 sekundės. Jei nebus imtasi priemonių, susidūrimas įvyks maždaug per 14 sekundžių.", "hint": "" }, { "id": "356", "q": "Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią raudoną ir raudoną mirksinčią šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?", "a": [ "kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į kairę", "kitas orlaivis kerta (jūsų kursą) į dešinę", "kitas orlaivis artėja tiesiai į jus", "kitas orlaivis tolsta nuo jūsų" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "357", "q": "Naktinio skrydžio metu jūs pastebite priešais save tame pat aukštyje nemirksinčią žalią ir raudoną šviesas. Kokia yra kito orlaivio skrydžio kryptis?", "a": [ "kitas orlaivis kerta jūsų kursą į karę", "kitas orlaivis kerta jūsų kursą į dešinę", "kitas orlaivis artėja tiesiai į jus", "kitas orlaivis tolsta nuo jūsų" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "358", "q": "Kokia rekomenduojama miego trukmė parai?", "a": [ "8 val.", "12 val.", "6 val." ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "359", "q": "Visiškas darbingumas pabudus iš pogulio trunka:", "a": [ "20 min", "40 min", "1h" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "360", "q": "Kuris iš fiziologinių reiškinių negali būti valdomas sąmoningai:", "a": [ "stresas", "alkis", "mieguistumas", "nuovargis" ], "c": [ 3 ], "expl": "Nuovargis yra organizmo fiziologinė būsena, kuri atsiranda dėl ilgalaikio fizinio ar protinio darbo ir negali būti tiesiogiai valdomas sąmoningai. Jis yra organizmo signalas apie būtinybę pailsėti. Stresas gali būti valdomas sąmoningai per įvairias psichologines technikas ir elgesio pokyčius. Alkis gali būti šiek tiek kontroliuojamas valgymo įpročių ir dėmesio nukreipimo pagalba. Mieguistumas kartais galima įveikti trumpalaikiais budrumą skatinančiais veiksmais, pvz., kava ar fizine veikla.", "hint": "" }, { "id": "361", "q": "Laikino pasimetimo erdvėje būsena, kylanti dėl įvairių sensorinių organų klaidinančios informacijos, perduotos smegenims, vadinama:", "a": [ "dekompresija", "hipoksija", "dezorientacija" ], "c": [ 2 ], "expl": "Dezorientacija – tai būsena, kai žmogus praranda tikslų suvokimą apie savo padėtį erdvėje (aukštį, kryptį ar judėjimo greitį), dažniausiai dėl to, kad sensoriniai organai ( akis, vidinė ausis, raumenų pojūtis) perduoda klaidinančią arba prieštaringą informaciją smegenims. Tai ypač pavojinga naktį, debesyse ar esant ribotam matomumui, kai sunku remtis regos orientyrais.", "hint": "" }, { "id": "362", "q": "Nemalonus, erzinantis ir trukdantis dirbti bei ilsėtis garsas yra:", "a": [ "triukšmas", "aušti dažniai", "žemi dažniai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Triukšmas – tai nepageidaujamas, nemalonus ar trikdantis garsas , kuris gali turėti neigiamą poveikį žmogaus savijautai, dėmesiui, darbo kokybei bei poilsiui. Nors triukšmas gali apimti įvairius dažnius (aukštus ar žemus), esminė jo savybė – neigiamas poveikis ir nepageidaujamumas.", "hint": "" }, { "id": "363", "q": "Kai skrendate migloje, jums gali susidaryti iliuzija, kad daiktai yra:", "a": [ "arčiau, negu yra iš tikrųjų", "toliau , negu yra iš tikrųjų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Migloje ar rūke sumažėja kontrastas ir aiškumas , todėl smegenys interpretuoja vaizdus kaip artimesnius , nei jie yra realybėje. Tai yra regos iliuzija, kuri gali būti ypač pavojinga leidžiantis ar prisiartinant prie kliūčių – objektai atrodo esantys arčiau, tad gali būti priimti neteisingi sprendimai dėl aukščio ar greičio.", "hint": "" }, { "id": "364", "q": "Kuo reikia pasitikėti, norint sumažinti skrydžio metu kylantį orientavimosi erdvėje sutrikimo pavojų?", "a": [ "organizmo pojūčiais", "skrydžio prietaisais", "kolegų patarimais" ], "c": [ 1 ], "expl": "Skrydžio metu, ypač esant prastam matomumui (naktį, debesyse, migloje), žmogaus pojūčiai gali klaidinti dėl fiziologinių apribojimų – tai vadinama erdvine dezorientacija . Vidinės ausies ir pusiausvyros organai gali sukurti klaidingą judėjimo ar padėties pojūtį. Norint to išvengti ir išlaikyti tikslų orientavimąsi, būtina visiškai pasitikėti skrydžio prietaisais , kurie objektyviai rodo orlaivio padėtį, greitį, aukštį ir kryptį.", "hint": "" }, { "id": "365", "q": "Kilimo ir tūpimo juosta, kuri yra ilgesnė už įprastine, atrodys esanti:", "a": [ "arčiau, negu yra iš tikrųjų", "toliau ,negu yra ištiktųjų" ], "c": [ 1 ], "expl": "Kai kilimo ir tūpimo takas yra ilgesnis nei įprasta , smegenys tai interpretuoja kaip esantį toliau , nes regos sistema lygina matomą vaizdą su įprastais referenciniais dydžiais. Tai yra viena iš regos iliuzijų , galinčių paveikti skrydžio sprendimus — pavyzdžiui, gali kilti pavojus leistis per žemai, nes pilotui atrodo, kad takas dar toli.", "hint": "" }, { "id": "366", "q": "Kilimo ir tūpimo juosta, kuri yra trumpesnė už įprastine, atrodys esanti:", "a": [ "arčiau, negu yra iš tikrųjų", "toliau ,negu yra iš tikrųjų" ], "c": [ 0 ], "expl": "Trumpesnė nei įprasta kilimo ir tūpimo juosta atrodo arčiau , nes regos sistema ją lygina su įprastais dydžiais. Smegenys mato mažesnį vaizdą ir interpretuoja, kad jis yra arčiau , nei yra realybėje.", "hint": "" }, { "id": "367", "q": "Siaura kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį, kad jis yra pernelyg:", "a": [ "aukštoje tūptinėje", "Žemoje tūptinėje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Siaura kilimo ir tūpimo juosta , lyginant su standartine, pilotui vizualiai atrodo tolimesnė ir aukštesnė . Todėl net būdamas teisingoje tūptynėje pilotas gali manyti, kad leidžiasi per aukštai , nes smegenys klaidingai interpretuoja siaurą taką kaip nutolusį.", "hint": "" }, { "id": "368", "q": "Plati kilimo ir tūpimo juosta pilotui, esančiam teisingoje tūptinėje, sudarys įspūdį, kad jis yra pernelyg:", "a": [ "aukštoje tūptinėje", "žemoje tūptínėje" ], "c": [ 1 ], "expl": "Plati kilimo ir tūpimo juosta , lyginant su įprastu pločiu, gali sukelti regos iliuziją , kad orlaivis yra pernelyg žemai .", "hint": "" }, { "id": "369", "q": "Pilotas ruošiasi tūpti aukštyn kylančioje kilimo ir tūpimo juostoje be nuožulnumo žymėjimų. Kokia būdingiausia piloto klaida artėjant prie juostos?", "a": [ "pasirenka per didelį tūptinės kampą", "pasirenka per mažą tūptinės kampą" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "370", "q": "Pilotas ruošiasi tūpti nuožulnioje kilimo ir tūpimo juostoje be nuožulnumo žymėjimų. Kokia būdingiausia piloto klaida artėjant prie juostos?", "a": [ "pasirenka per didelį tūptinės kampą", "pasirenka per mažą tūptinės kampą" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "371", "q": "Tūpiant ant sniego?", "a": [ "Sunkiau įvertinti aukštį ir KTT ribas", "lengviau orientuotis nei tūpiant ant žolės" ], "c": [ 0 ], "expl": "Sniego padengtas paviršius dažnai būna lygus ir vientisas, todėl nėra aiškių ženklų ar orientyrų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai įvertinti reljefo aukštį ar kritinių taškų ribas (KTT). Sniegas gali uždengti duobes, kalvutes ar kitus svarbius aukščio pokyčius, todėl matomumas ir orientacija tampa sudėtingesni. Tuo tarpu ant žolės arba kito natūralaus paviršiaus dažniau matyti žolės aukščio pokyčiai, akmenys ar kiti natūralūs ženklai, kurie padeda geriau suprasti reljefo formą ir orientuotis.", "hint": "" }, { "id": "372", "q": "Kokioje atmintyje saugomas mintinai išmoktas avarinio atvejo kontrolinis sąrašas?", "a": [ "Ilgalaikėje", "Trumpalaikėje" ], "c": [ 0 ], "expl": "Mintinai išmokti kontroliniai sąrašai saugomi ilgalaikėje atmintyje, nes tai yra įgūdžiai ir žinios, kurios turi būti greitai ir tiksliai pasiekiamos bet kada, ypač avarinėse situacijose.", "hint": "" }, { "id": "373", "q": "Kokioje atmintyje bus saugoma instrukcija pereiti į 121.5 dažnį?", "a": [ "Ilgalaikėje", "trumpalaikėje" ], "c": [ 1 ], "expl": "Instrukcija pereiti į 121.5 dažnį yra laikina informacija, reikalinga trumpam veiksmui, todėl ji saugoma trumpalaikėje atmintyje. Jei instrukcija būtų dažnai naudojama arba išmokta mintinai, ji galėtų būti perkelta į ilgalaikę atmintį.", "hint": "" }, { "id": "374", "q": "Kaip vadinami praktikos pagalba gauti įgūdžiai, saugomi kaip \"motorinė programa\", kuriuos galima atlikti automatiškai, beveik negalvojant?", "a": [ "įgūdžiai paremtu elgesiu", "taisyklės paremtu elgesiu čia supainiota", "žiniomis paremtas elgesys" ], "c": [ 0 ], "expl": "Praktikos metu įgyti įgūdžiai, kurie saugomi kaip „motorinė programa“ ir atliekami automatiškai, yra vadinami įgūdžiais paremtu elgesiu. Tai reiškia, kad veiksmai atliekami be sąmoningo galvojimo, remiantis įgytais motoriniais įgūdžiais.", "hint": "" }, { "id": "375", "q": "Kaip vadinamas elgesys pagal numatytą tvarka ar procedūrą, skirtą susitvarkyti numatomo (iš anksto prognozuoto) įvykio metu?", "a": [ "įgūdžiais paremtu elgesiu", "taisyklėmis paremtu elgesiu", "žiniomis paremtas elgesys" ], "c": [ 1 ], "expl": "Taisyklėmis paremtas elgesys atsiranda tada, kai asmuo veikia pagal iš anksto nustatytą tvarką, procedūrą ar kontrolinį sąrašą — ypač tais atvejais, kai situacija yra prognozuojama. Tokiu atveju sprendimai remiasi aiškiomis instrukcijomis, o ne vien įgūdžiais ar analize.", "hint": "" }, { "id": "376", "q": "Kaip vadinama medžiaga, patenkanti į kraują staigaus išgąsčio metu, kuri padidina širdies plakimo ir kvėpavimo dažnį, taip paruošdama organizmą veiksmui?", "a": [ "prostaglandinas E2", "adrenalinas", "skrandžio sultys" ], "c": [ 1 ], "expl": "Adrenalinas yra hormonas, kuris staigaus išgąsčio ar streso metu išsiskiria į kraują. Jis padidina širdies plakimo ir kvėpavimo dažnį, kraujospūdį bei paruošia organizmą greitai reaguoti", "hint": "" }, { "id": "377", "q": "Kokį kontrolinį sąrašą kabinoje geriau naudoti?", "a": [ "raštu išdėstytą", "mintinai išmoktą", "nesvarbu" ], "c": [ 0 ], "expl": "Raštu išdėstytas kontrolinis sąrašas sumažina riziką ką nors praleisti, ypač stresinėse situacijose. Net jei kai kurios dalys yra žinomos mintinai, vizualinis sąrašas padeda patikrinti kiekvieną punktą nuosekliai ir patikimai.", "hint": "" }, { "id": "378", "q": "Kabinos prietaisai, kurie reguliuoja skirtingas sistemas, turi atrodyti:", "a": [ "Skirtingai", "panašiai", "nesvarbu" ], "c": [ 0 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "379", "q": "Jūs nepritariate veiksmų sekai, kurią planuoja jūsų pilotas instruktorius. Ar jūs galite išreikšti savo abejones ?", "a": [ "Turite", "negalite", "nesvarbu" ], "c": [ 0 ], "expl": "Skrydžio sauga yra svarbiausia, todėl jei abejojate instruktoriaus planuojama veiksmų seka, turite išreikšti savo nuomonę. Net kaip mokinys ar antras pilotas, esate atsakingas už skrydžio saugą ir turite teisę (ir pareigą) kalbėti apie galimas klaidas ar rizikas. Tai svarbi dalis geros komandinės komunikacijos", "hint": "" }, { "id": "380", "q": "Ar galite skristi, kuomet vartojate vaistus, kurių poveikio tiksliai nežinote?", "a": [ "negalite", "galite" ], "c": [ 0 ], "expl": "Skristi vartojant vaistus, kurių poveikio savo organizmui nežinote, negalima , nes jie gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją ar paveikti sprendimų priėmimą. Net nedidelis nepageidaujamas poveikis gali kelti pavojų skrydžio saugai", "hint": "" }, { "id": "381", "q": "Koks alkoholio poveikis?", "a": [ "mažas alkoholio kiekis padidina regėjimo ryškumą", "aukščio padidėjimas mažina neigiamą alkoholio poveikį", "net mažas alkoholio kiekis gali neigiamai paveikti vertinimus ir sprendimus" ], "c": [ 2 ], "expl": "Alkoholis veikia centrinę nervų sistemą ir net labai mažas jo kiekis gali sumažinti dėmesio koncentraciją, sulėtinti reakcijas ir paveikti sprendimų priėmimą bei vertinimą. Aviacijoje tai ypač pavojinga, nes reikalaujama maksimalaus budrumo ir aiškaus mąstymo.", "hint": "" }, { "id": "382", "q": "Kiek mažiausiai valandų negalite skristi, išgėrę nedidelį alkoholio kiekį?", "a": [ "6 val.", "8 val.", "12 val." ], "c": [ 1 ], "expl": "EASA reglamento (ES) Nr. 965/2012, pakeisto Reglamento (ES) 2018/1042 , kuris nustato, kad: nėra leistina vartoti alkoholio mažiau nei 8 valandas iki skrydžio pradžios.", "hint": "" }, { "id": "383", "q": "Kiek laiko praeina, kol iš kraujo pašalinamas 1 alkoholio vienetas, tarkime 250 ml alaus?", "a": [ "1 val.", "2 val.", "8 val." ], "c": [ 0 ], "expl": "Vidutiniškai žmogaus organizmui prireikia apie 1 valandos , kad pašalintų 1 alkoholio vienetą (pvz., 250 ml alaus, 100 ml vyno ar 25 ml stipraus gėrimo).", "hint": "" }, { "id": "384", "q": "Siūloma, kad per vieną savaitę vyras suvartotų ne daugiau kaip:", "a": [ "1 alkoholio vienetų", "12 alkoholio vienetų", "21 alkoholio vienetų", "100 alkoholio vienetų" ], "c": [ 2 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "385", "q": ".Siūloma, kad per vieną savaitę moteris suvartotų ne daugiau kaip:", "a": [ "1 vnt.", "14 alkoholio vienetų", "20 alkoholio vienetų", "100 alkoholio vienetų" ], "c": [ 1 ], "expl": "", "hint": "" }, { "id": "386", "q": "Jūs stipriai sloguojate, bet vis tiek nusprendžiate kilti į 1500 m aukštį. Kas atsitiks:", "a": [ "Užguls ausies kanalą, smarkiai skaudės", "nieko neatsitiks", "bus pažeisti ausies organai" ], "c": [ 0 ], "expl": "Kilimas į aukštį su užgulta nosimi ar sloga trukdo normaliai ventiliacijai ausies viduje per Eustachijaus vamzdelį. Dėl to susidaro slėgių skirtumas, kuris gali sukelti skausmą, spaudimą ar diskomfortą ausyje.", "hint": "" }, { "id": "387", "q": "Ką darote su nukentėjusiuoju, kuriam, manote, yra sužeistas stuburas:", "a": [ "Kuo mažiau judinate, apsaugojate nuo šalčio", "apžiūrite ar nėra išorinių kūno pakitimų", "pakeliate galvą" ], "c": [ 0 ], "expl": "Jei įtariate stuburo traumą, svarbiausia yra neišjudinti nukentėjusiojo , kad nepažeistumėte stuburo dar labiau. Taip pat būtina apsaugoti nuo šalčio, nes šokas ir hipotermija gali pabloginti būklę. Galvos kėlimas ar aktyvi apžiūra gali sukelti papildomą žalą.", "hint": "" }, { "id": "388", "q": "Kokie simptomai rodo stuburo sužalojimus:", "a": [ "Nukentėjęs negali pajudinti kojų arba rankų", "kūno spalva tampa mėlyna", "trūksta oro" ], "c": [ 0 ], "expl": "Stuburo sužalojimas dažnai pasireiškia jutimo ir judėjimo praradimu žemiau pažeidimo vietos, todėl negalėjimas judinti rankų ar kojų yra aiškus signalas apie rimtą traumą.", "hint": "" }, { "id": "389", "q": "Ką turite daryti, jei nukentėjusysis patyrė šoką?", "a": [ "paguldyti ir pakelti kojas", "nieko nedaryti" ], "c": [ 0 ], "expl": "Šoko atveju svarbu pagerinti kraujo apytaką į gyvybiškai svarbius organus, todėl nukentėjusįjį reikia paguldyti ir pakelti kojas (apie 30 cm), kad pagerėtų kraujo tekėjimas į širdį ir smegenis. Tai padeda stabilizuoti būklę iki atvykstant profesionaliai pagalbai.", "hint": "" }, { "id": "390", "q": "Kokiose sąlygose visų krypčių kūną veikiančios perkrovos lygios nuliui?", "a": [ "ramybės būsenoj", "nesvarumo" ], "c": [ 1 ], "expl": "Nesvarumo būsenoje kūną veikiantys perkrovos visose kryptyse lygūs nuliui. Ramybės būsenoje visada veikia bent Žemės traukos jėga ir perkrova bus lygi 1.", "hint": "" }, { "id": "391", "q": "Likus iki skrydžio 6 valandoms nerekomenduojama valgyti maisto kuris:", "a": [ "yra pasenęs", "sukelia vidurių pūtimą", "visi" ], "c": [ 2 ], "expl": "Likus iki skrydžio 6 valandoms nerekomenduojama valgyti maisto, kuris gali sukelti virškinimo sutrikimus, pavyzdžiui, vidurių pūtimą, arba yra pasenęs, nes tai gali sukelti diskomfortą ar net apsinuodijimą, kas neigiamai paveiktų pilotų koncentraciją ir savijautą skrydžio metu.", "hint": "" }, { "id": "392", "q": "Kokios būna nuovargio formos?", "a": [ "Fizinis ir psichinis", "lėtinis ir ūmus", "Fiziologinis ir psichologinis" ], "c": [ 2 ], "expl": "Nuovargis skirstomas į fizinį (kūno raumenų išsekimą) ir psichinį (protinių gebėjimų sumažėjimą) – abi formos gali paveikti piloto gebėjimą efektyviai atlikti užduotis.", "hint": "" }, { "id": "393", "q": "Kiek objektų vienu metu gali būt fiksuojama trumpalaikėje atmintyje?", "a": [ "Nevienodas skirtingoms pojūčių sistemoms", "10+", "7 (± 2)" ], "c": [ 2 ], "expl": "Trumpalaikėje atmintyje paprastai galima vienu metu laikyti apie 5–9 (vidutiniškai 7) informacijos vienetus ar objektus. Tai yra žinoma kaip „Millerio magiškoji septyneto“ taisyklė. Didesnis informacijos kiekis be pertraukimo gali būti sunkiai įsimenamas.", "hint": "" }, { "id": "394", "q": "Anglies monoksido efektai organizme:", "a": [ "nesikaupia", "kaupiasi" ], "c": [ 1 ], "expl": "Anglies monoksidas organizme kaupiasi, nes jis jungiasi su hemoglobinu stipriau negu deguonis ir taip trukdo deguonies pernešimui, sukeldamas deguonies badą audiniuose.", "hint": "" }, { "id": "395", "q": "Kokią perkrovą patiria ramybėje sėdintis žmogus?", "a": [ "2 G", "1,5 G", "1 G" ], "c": [ 2 ], "expl": "Ramybėje sėdintis žmogus patiria įprastinę Žemės traukos jėgą, vadinamą 1 G. Tai yra natūrali kūno perkrova dėl gravitacijos, su kuria žmogus gyvena kasdien.", "hint": "" }, { "id": "396", "q": "Maksimalus aukštis (pėdom), kuriame sveikas pilotas nejaus hipoksijos poveikio?", "a": [ "15 000 pėdų", "5000 pėdų", "10 000 pėdų" ], "c": [ 2 ], "expl": "Sveikas pilotas paprastai gali skristi iki maždaug 10 000 pėdų (apie 3 000 m) aukščio be papildomos deguonies tiekimo, nes aukščiau didėja hipoksijos rizika – organizmas gauna mažiau deguonies, o tai gali paveikti sąmonę ir veiksmingumą.", "hint": "" } ] } }